- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- TS-35-992/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- T. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste – komisija) 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 59-55 (toliau tekste – nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2017-03-21 nutarimu Nr. 59-55, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., nutarė netaikyti nuteistajam T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. K. pateikė teismui skundą dėl komisijos 2017-03-21 priimto nutarimo panaikinimo. Nurodo, kad komisija formaliai svarstė klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, komisijos nariai nesivadovavo Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nuteistasis nurodo, kad jis yra pasiruošęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti, keisti savo gyvenimo būdą. Būdamas įkalinimo įstaigoje lanko įvairius užsiėmimus, sudarė santuoką, kas rodo jo teigiamą požiūrį į ateitį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Teismas konstatuoja, jog T. K. formaliai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog T. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių: nesimoko, skaito periodinę spaudą, žiūri TV. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, baustas. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Neskatintas.
T. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nuo 2016-12-08 iki 2017-01-12 dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, lanko AA užsiėmimus, psichologinės tarnybos elgesio korekcijos “Tik tu ir aš“ užsiėmimus. Šiuo metu atsisako dalyvauti Vilniaus PN veikiančioje ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje dėl nusikalstamos subkultūros pažiūrų laikymosi. Nuteistasis T. K. bausmės atlikimo metu nedirba. Vilniaus pataisos namai turi vykdomųjų raštų dėl skolų išieškojimo, asmuo jokių įmokų nedaro.
Kaip nurodyta 2017-02-24 socialinio tyrimo išvadoje, asmens tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, socialiai priimtinais būdais bendrauja su kitais nuteistaisiais, jį vertinančiais asmenimis, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Asmens bylos dokumentuose fiksuota nusikalstama smurtinė veika, susijusi tiek su emocinės kontrolės stoka, savitvardos išlaikymo sunkumais, tiek su siekiu agresyviai kitus kontroliuoti. Smurtinis elgesys laisvės atėmimo laikotarpiu nestebėtas. Nuteistojo nusikalstama veikla glaudžiai siejama su psichotropinių medžiagų kompulsyviu pavartojimu. Apsvaigimo būsena žymiai apsunkina nuteistojo veiksmų svarstymą, planavimą ir ypač savo elgesio pasekmių numatymą ir atsižvelgimą į jas. Nuteistasis pradeda suvokti savo nusikalstamo elgesio priežastis, keisti rigidišką elgseną (nutraukė psichotropinių medžiagų vartojimą, daro pirmuosius žingsnius, gydant priklausomybes), tačiau jam dar sunku identifikuoti kitas savo gyvenimo problemines sritis, jų kilmę, nustatyti galimą korekciją. Nuteistasis negeba įsijausti ir suprasti kitų žmonių pozicijos, turi abstraktaus, lankstaus mąstymo, problemų sprendimo, tikslų pasiekimo prosocialiu būdu sunkumų, kartoja tas pačias klaidas ir kol kas dar sunkiai sekasi mokytis iš savo patirties. Nuteistasis deklaruoja daug tolesnių savo gyvenimo siekių, planų, nepavyksta jam išskirti kelis realius tikslus ir palaipsniui siekti juos efektyviai įgyvendinti.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad T. K. praeityje teistas 12 kartų. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius du kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Tai rodo, jog švelnus baudžiamumas nuteistojo T. K. prevenciškai neveikė ir neskatino rinktis teisėtą gyvenimo būdą. Nors paskutiniais metais nuteistasis nutraukė narkotinių medžiagų vartojimą, gydėsi priklausomybių reabilitacijoje, tačiau turėtos narkotinių medžiagų vartojimo problemos glaudžiai sietinos su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, žalos sau ir kitiems padarymu. Šiuo metu T. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę už veikiant tiesiogine tyčia padarytus du baudžiamuosius nusižengimus bei vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, taip pat vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, vieną nesunkų nusikaltimą valstybės tarnautojo veiklai bei vieną apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, veikos baigtos.
Nuteistasis nurodo, kad jis pasiruošęs keisti savo elgesį. Išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) , žada gyventi pas savo žmoną A. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad bendrovė yra registruota Klaipėdoje, išėjęs į laisvę nuteistasis žada gyventi (duomenys neskelbtini) (b.l. 46-47), todėl teismas nuteistojo siekį įsidarbinti laiko kaip formaliai nurodytą aplinkybę, siekiant teigiamai save charakterizuoti. Be to, matyti, kad nuteistasis būdamas laisvės atėmimo įstaigoje nedirbo ir nerodė iniciatyvos padengti bent dalį turimos skolos, kas rodo, jog T. K. nėra visiškai pasirengęs keisti savo gyvenimo būdo ir elgesio. Be to nuteistasis, būdamas laisvėje, nesistengė įsidarbinti, jo darbinė patirtis siekia apie 2 metus, todėl nuteistojo išsakytą rūpestį dėl siekio atlyginti turimus skolinius įsipareigojimus, teismas vertina kaip formalų, o ne nuoširdų.
T. K. teistumų skaičius ir nusikalstamų veikų sunkumas rodo jo nenorą ar nesugebėjimą taisytis, jo asmenybės pavojingumą, polinkį nusikalsti, visuomenės normų ignoravimą. Kaip nurodyta komisijos nutarime T. K. linkęs palaikyti bei vadovautis kriminalinės subkultūros nuostatomis, kurios labai riboja jo paties išsakomų ir norimų pokyčių eigą, teisina savo nusikalstamą elgesį, jį minimizuoja, suvokia kaip neteisingai įvertintą, išsako bendrą nusikalstamumą palaikantį požiūrį. Diskriminacinių nuostatų nereiškia, su priežiūros sąlygomis taikosi - nors nemano, kad yra pavojingas ir turėjo būti atskirtas nuo visuomenės. Supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, jų laikymosi privalumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau pats nelinkęs šiomis nuostatomis visuotinai vadovautis. Nusikalstamą elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką.
Teismo įsitikinimu, aplinkybės, kad T. K. išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, palaiko ryšius su savo sutuoktine, įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą (taip pat ir nuteistojo nesugebėjimą laisvėje realiai keisti savo elgesio, paklusti teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kurių svarbą jis suvokia), nėra pakankamas pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau minėta, teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad T. K. nėra pasirengęs tinkamai koreguoti savo elgesį ir pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą, kuris būtų pagrįstas tinkamu elgesiu visuomenėje ir teisės normų laikymusi.
Teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, nutarime buvo atsižvelgta į visus faktus, kurie yra reikšmingi priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Komisija vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai T. K. apibūdinančias aplinkybes, t. y. atsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.
Atsižvelgdamas į T. K. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, į tai, kad remiantis OASys metodika nuteistajam nustatyta 102 balų (aukšta) pakartotinio nusikalstamumo rizika, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nuteistojo T. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistojo asmenybės apibūdinimui, nei jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistasis būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės T. K. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme, ugdyti kritišką požiūrį į savo veiksmus, ugdys jo sugebėjimą vertinti kylančias problemas ir pasirinkti tinkamą jų sprendimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 59-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.