Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-32516-1125/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
e2-32516-1125/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Cinkutė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mania“
Atsakovas
J. B., J. B.-R.
Advokatai
Aivaras Gilys, Virginijaus Kanapinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-32516-1125/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26735-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,Sekretoriaujant Vitai, Grušienei, Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mania“ atstovui advokatui Virginijui Kanapinskui, atsakovei J. B. – R., atsakovės atstovui advokatui Aivarui Giliui, išvadą duodančios institucijos atstovei V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltic Mania“ ieškinį atsakovei J. B.-R. dėl išeitinės išmokos, išvadą teikianti institucija - Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2020 m. rugsėjo 18 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltic Mania“ ieškinys, kuriuo ji prašo pripažinti, kad buvusi ieškovės darbuotojai J. B.-R., kuriai buvo paskelbta prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 2 655,22 Eur išeitinė išmoka nepriklauso, bei išieškoti iš atsakovės J. B.- R. ieškovės naudai išlaidų už advokato teisines paslaugas ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovės ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais) nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, kuris galiojo iki 2020 m. birželio 17 d.

3. Bendrovė vykdo atvykstamojo turizmo veiklą su Prancūzijos rinka. Bendrovės veikla yra sezoninio pobūdžio ir atliekama nuo balandžio mėnesio iki spalio mėnesio (kelios turistų grupės paprastai atvyksta ir gruodžio mėnesį). Iki karantino įvedimo bendrovė dirbo 5 darbo dienas, 40 valandų per savaitę. Nuo 2020 m. kovo 16 d. bendrovė buvo priversta anuliuoti turistų grupių, kurios planavo atvykti balandžio ir gegužės mėnesiais, užsakymus. Pažymi, kad už darbą kovo ir balandžio mėnesiais darbuotojams buvo išmokėtas visas darbo užmokestis. Nors jų darbo krūvis buvo labai sumažėjęs. Prognozuodama tai, kad ateinančiais mėnesiais bendrovė negaus pajamų ir negalės vykdyti įprastinės veiklos, bendrovė pasiūlė darbuotojams, taip pat ir atsakovei, dirbti puse etato ir atitinkamai sumažinti atlyginimą (informuota 2020 m. balandžio 30 d). 2020 m. gegužės 4 d. atsakovė telefonu informavo bendrovės direktorę, kad su darbo sąlygų pakeitimu nesutinka ir nori būti atleista iš darbo. Kiti darbuotojai taip pat nesutiko, todėl bendrovė atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir siekdama išsaugoti darbuotojus paskelbė dalinę prastovą nuo 2020 m. gegužės 9 d. 00 val. iki gegužės 31 d. 24 val. ir visiems darbuotojams nustatė vienodą darbo valandų skaičių per savaitę (4 darbo valandas per savaitę).

4. Atsakovė J. B. – R. 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2020 m. birželio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išmokant dviejų mėnesių išeitinę išmoką, atostoginius ir premiją už 2019 metus,. Bendrovės direktorė 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2020-01 atleido darbuotoją iš darbo nuo 2020 m. birželio 17 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir sumokėjo darbuotojai kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 173, 75 Eur dydžio (neatskaičius mokesčių) premiją.

5. Pažymi, kad darbdavė nuolat bendravo su darbuotoja, teikė jai visą informaciją, taip pat konsultavosi su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais. Pažymi, kad šalyje buvo įvestas karantino režimas, bendrovės veikla ilgą laiką iš esmės buvo sustabdyta, darbdavė atsiskaitė su atleidžiama darbuotoja, jai taip pat buvo išmokėta premija 2 173, 75 Eur už 2019 metus. Pažymi, kad bendrovė veikė nuostolingai, tačiau siekė išsaugoti darbo vietas. Bendrovė nurodo, kad jos sprendimas neišmokėti kompensacijos atitiko Valstybinės darbo inspekcijos oficialioje konsultacijoje numatytas sąlygas, todėl bendrovė laikosi pozicijos, kad iš darbo atleidžiamai atsakovei, kuriai buvo paskelbta dalinė prastova DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, išeitinė išmoka nepriklausė.

Atsiliepimas

6. Atsakovė J. B. – R. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė atleisdama darbuotoją su ja pilnai neatsiskaitė ir neišmokėjo jai priklausiančios išeitinės išmokos. Mano, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atleidus atsakovę DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovui nekilo pareiga sumokėti atsakovei išeitinę išmoką. Ieškovas savo poziciją iš esmės pagrindžia tik Valstybės institucijų (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) nuomone, kuri ne tik yra prieštaraujanti imperatyviajam DK 56 straipsniui, tačiau ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7. Teigia, kad DK 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyti du aiškūs atvejai, kada darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą: 1) kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; 2) kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Teigia, kad abu DK 47 straipsnio 1 dalyje numatytų prastovų atvejai atsiranda ir įvyksta ne dėl darbuotojo kaltės.

8. Atsakovės manymu, šiuo atveju, ieškovo vadovė 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu bendrovėje paskelbė dalinę prastovą DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip ir nurodė ieškovė, dėl to, jog negalėjo suteikti atsakovei darbo sutartyje sulygto darbo. Taigi, atsakovės prastova atsirado ne dėl atsakovės kaltės. DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškiai numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių. Būtent šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu atsakovė ir pasinaudojo, kai ieškovei 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo. DK 56 straipsnio 2 dalyje labai aiškiai nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

9. Pažymi, kad šiuo atveju, atsakovė pas ieškovą dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 17 d., dėl ko atsakovei pagal DK 56 straipsnio 2 dalį priklauso dviejų atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Atsakovės manymu, ieškovė šią pareigą yra pripažinusi, kai atsakovei priklausančią išeitinę išmoką deklaravo Valstybinio socialinio draudimo fonde kaip draudimines pajamas, tačiau nusprendė atsakovei išeitinės išmokos nesumokėti remdamasis klaidingomis valstybės institucijų konsultacijomis. Mano, kad ieškovės nurodytos valstybės institucijų konsultacijos ne tik yra prieštaraujančios imperatyvioms DK nuostatoms, tačiau ir yra nepagrįstos bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

10. Atsakovė atsižvelgiant į tai, kad buvo atleista 2020 m. birželio 15 d. prašo priteisti iš ieškovės 5 310,44 Eur netesybų neatskaičius privalomų mokesčių.

11. Išvada teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išeitinės išmokos mokėjimo, nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai dalinė prastova darbuotojui buvo paskelbta vadovaujantis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Šalies argumentai

12. Išvadoje pažymima, kad nuo 2020 gegužės 9 d. iki gegužės 31 d. imtinai darbdavys visiems darbuotojams paskelbė dalinę prastovą, vadovaudamasis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Darbuotoja 2020 m. birželio 9 d. pateikė darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. birželio 16 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išmokant dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, atostoginius ir premiją už 2019 m. Darbdavys nutraukė darbo sutartį su darbuotoju nuo 2020 m. birželio 17 d. ir sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei premiją, tačiau išeitinė išmoka nebuvo sumokėta.

13. Išvadoje pažymima, kad DK 47 straipsnis reglamentuoja du atvejus, kuomet darbdavys gali skelbti prastovą, t. y. darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai: 1)darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo; Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių.

14. Pažymėta, jog prastovos teisinis reglamentavimas, kaip minėta, nustato du atvejus, kuomet darbdavys gali skelbti prastovą. Pirmuoju atveju prastova turėtų būti suprantama kaip atvejis, kuomet darbdavys per se negali suteikti darbuotojui darbo ir toks darbo nesuteikimas priklauso būtent nuo darbdavio valios, veiksmų, neveikimo ir/ar kitų aplinkybių (pvz., darbdavys, kuris yra verslo subjektas, visada prisiima tam tikrą riziką ir atsakomybes, kurios gali kilti vykdant ūkinę ar kitą veiklą. Jeigu dėl šios rizikos konkretaus verslo subjekto paslaugomis (prekėmis) verslo klientai nusprendžia nebesinaudoti, mažėja verslo apyvarta, tai suponuoja objektyvias prielaidas darbuotojui nesuteikti darbo - tuomet prastova turėtų būti skelbiama būtent DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Kitaip tariant, pirmuoju atveju būtinas prastovos paskelbimo turinio elementas yra objektyviai egzistuojančios aplinkybės, kylančios iš paties darbdavio valios ir dėl jo kaltės, ir/ar kitų, su jo veiklos vykdymu, susijusių aplinkybių.

15. Antruoju atveju prastova turėtų būti suprantama kaip atvejis, kuomet egzistuoja tam tikros kito pobūdžio objektyvios aplinkybės, kurios iš esmės nepriklauso nuo darbdavio valios, jo veikimo ar neveikimo ir jo kaltės čia nėra. Išvadoje nurodoma, kad šiuo atveju, skelbiant prastovą, turi reikšmę Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl ekstremalios situacijos ir (ar) karantino, todėl darbdavys, būtent dėl tokios susiklosčiusios padėties šalyje (ar atskiruose administraciniuose vienetuose), negali suteikti darbuotojui darbo. Kita vertus, tokiomis aplinkybėmis svarbu ir tai, kad valstybė savo intervencinėmis priemonėmis padeda verslui išlikti ir jį remia, taip teikdama prioritetą būtent darbo jėgos išsaugojimo ir rėmimo momentui. Todėl teisė šiuo atveju negali sukurti darbdaviui papildomų prievolių, kurios apsunkintų jo verslo išlikimo sąlygas ir paneigtų socialines garantijas darbuotojų atžvilgiu.

16. Pateiktoje išvadoje apibendrinant nurodoma, kad aptariamu atveju DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos objektas ir interesas, kurį ši teisės norma gina, yra būtent ta prastova, kuri skelbiama pirmuoju atveju (DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, VDI ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų nuomone, darbuotojai, kuriems paskelbta prastova antruoju atveju (DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), negalėtų pasinaudoti DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta teise, nes tai prieštarautų šios normos tikslams, bendriesiems teisės principams, ad hoc susiklosčiusiam socialiniam santykiui ir teisės aiškinimo taisyklėms.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Baltic Mania“ atstovas advokatas Virginijus Kanapinskas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

18. Teismo posėdžio metu atsakovės J. B. – R. atstovas advokatas Aivaras Gilys palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad sutinka su ieškovės pateiktu atsakovės vidutinio darbo užmokesčio sukčiavimu ir nurodė, kad dėl to ginčo nėra.

19. Teismo posėdžio metu atsakovė J. B. – R. paaiškino, kad ji įmonėje dirbo nuo 2014 metų, ėjo atvykstamojo turizmo vadybininkės pareigas, įmonė užsiėmė turzimo paslaugų organizavimu trijose baltijos šalyse, nuo 2020 m. kovo mėnesio įvedus karantiną buvo pradėti atšaukinėti ieškovės organizuojamų kelionių paketų užsakymai, kelionių organizatorius neturėjo nei vienos turistų grupės, kuriai būtų teikiamos paslaugos. Atsakovės teigimu, ji apie du mėnesius dirbo iš namų. Buvo nerimas dėl tolimesnio darbo, nes matė, kad atšaukiami pasiūlymai. Atsakovės teigimu sprendimą išeiti iš darbo priėmė po to, kai jai buvo pasiūlyta sumažinti darbo krūvį, atsakovė tikėjosi rasti kitą darbą. Šiuo metu atsakovė nedirba, mano, kad turizmo sektorius išgyvena sunkumus, darbo pasiūlymų turizmo sektoriuje neranda. Pažymi, kad dalinė prastova buvo įvesta nuo 2020 m. gegužės mėnesio. Paaiškino, kad ieškovės įmonė gaudavo pajamas iš turizmo paketo paruošimo (viešbučių, sausumos transporto užsakymas, pramogų, restoranų, muziejų užsakymas).

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu išvada duodančios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos atstovė V. A. nurodė, kad turizmo sektorius buvo pažeista sritis pirmojo karantino metu. Pažymėjo, kad dėl faktinių aplinkybių išvadą duodanti institucija nepasisako jas vertina teismas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. B. – R. 2014 m. vasario 13 d. darbo sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu dirbo pas ieškovę UAB „Baltic Mania“ vyr. kelionių konsultantės pareigose.

22. Darbdavės UAB „Baltic Mania“ atstovė direktorė, atsižvelgdama ir reaguodama į susidariusią situaciją, t. y. tai, kad šalyje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantino režimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 207), 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į UAB „Baltic Mania“ darbuotojus nurodydama, kad dėl dabartinės nepalankios situacijos turizmo sektoriuje, be įprastinės veikos, be jokių numatomų pajamų ateinančiais metais, priimtas sprendimas įmonės darbuotojams sumažinti darbo laiką bei atlyginimą iki 50 procentų. Pakeitimas galioja nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. pažymėta, kad keičiantis situacijai į gerąją pusę (veiklos ir pajamų sugrįžimas rugsėjo mėnesiui), šis periodas bus sutrumpintas. Laiške nurodoma, kad priedai prie sutarčių pakeitimų bus išsiųsti vėliausiai gegužės 5 d. <...>.

23. 2020 m. gegužės 8 d. UAB „Baltic Mania“ direktorės įsakymu „Dėl prastovos paskelbimo“ nuspręsta skelbti dalinę prastovą, sumažinti darbo dienų ir valandų skaičių, prastova skelbiama nuo 2020 gegužės 9 d. 00 val. iki 2020 m. gegužės 31 d. 24 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pratęsus karantiną, paskelbtos prastovos laikas pratęsiamas karantino režimo galiojimo laikotarpiui (įsakymo 1 punktas). Šio įsakymo priede nurodoma, kad J. B. – R. nustatomos 4 darbo valandos per savaitę (dvi valandos antradienį ir dvi valandos ketvirtadienį).

Žemesnės instancijos teismas

24. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė J. B. – R. pateikė darbdaviui UAB „Baltic Mania“ prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2020 m. birželio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išmokant dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, atostoginius ir premiją už 2019 metus.

25. UAB „Baltic Mania“ direktorės 2020 m. birželio 15 d. įsakymu „Dėl atleidimo iš darbo“ Nr. 2020-01, atsižvelgiant į atsakovės J. B. – R. 2020 m. birželio 9 d. prašymą nutarta ją atleisti iš vyr. kelionių konsultantės pareigų nuo 2020 m. birželio 17 d. pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

26. Ginčas kilo dėl to, kad darbdavė atleidusi darbuotoją DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu neišmokėjo darbuotojai išeitinės išmokos kaip tai numatyta DK 56 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Darbdavys atskirsdamas į šį reikalavimą nurodė, kad pareiga išmokėti išeitinę išmoką darbdaviui nekilo, nes dalinė prastova buvo paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, o dėl to, jog šalyje buvo įvestas karantinas.

Dėl prastovos paskelbimo priežasčių.

27. Viešais duomenimis skelbiamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto tinklapyje 2020 m. kovo 12 d. šalies mastu paskelbta ekstremali padėtis dėl COVID-19 viruso bei įvestas karantino režimas, laikotarpis nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val., paskelbtas karantino režimas pratęstas iki 2020 m. balandžio 13 d., pakartotinai pratęstas iki 2020 m. balandžio 27 d. ir 2020 m. gegužės 11 d., vėliau pakartotinai pratęstas iki 2020 m. gegužės 31 d. bei iki 2020 m. birželio 16 d. Taigi, karantino režimas šalyje buvo taikomas nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val.

28. Pagal bylos duomenis bei šalių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovė UAB „Baltic Mania“ verčiasi turizmo paslaugų teikimo veikla, kaip išsamiai posėdžio metu paaiškino atsakovė J. B. – R. įmonė užsiėmė turizmo paslaugų organizavimu Prancūzijos rinkai trijose Baltijos šalyse, tuo tarpu, nuo 2020 m. kovo mėnesio įvedus karantiną buvo pradėti atšaukinėti ieškovės organizuojamų kelionių paketų užsakymai, kelionių organizatorius neturėjo nei vienos turistų grupės, kuriai būtų teikiamos paslaugos. Atsakovės teigimu, ji apie du mėnesius dirbo iš namų. Buvo nerimas dėl tolimesnio darbo, nes matė, kad atšaukiami pasiūlymai. Atsakovė paaiškinimuose taip pat nurodė, kad ieškovės įmonė gaudavo pajamas iš turizmo paketo paruošimo (viešbučių, sausumos transporto užsakymas, pramogų, restoranų, muziejų užsakymas).

29. Teismo posėdžio metu apklausta išvadą duodančios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos atstovė V. A. patvirtino, kad pirmojo karantino metu, kuris paskelbtas nuo 2020 m. kovo mėnesį ir tęsėsi iki 2020 m. birželio mėnesio, turizmo sektorius buvo paveikta sritis.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ Nr. 207 nurodyta uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenis, turinčius imunitetų ir privilegijų pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, ir NATO bei NATO šalių kariniuose vienetuose tarnaujančius asmenis ir juos aptarnaujantį personalą bei jų šeimos narius, taip pat šio nutarimo 3.1.3 papunktyje nurodytas išimtis (nutarimo 3.1.1. punktas). Pakeitime nuo 2020 m. balandžio 22 d. šis punktas išdėstytas taip: uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus užsieniečius, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, globėjai), taip pat ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenis, turinčius imunitetų ir privilegijų pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, ir NATO bei NATO šalių kariniuose vienetuose tarnaujančius asmenis ir juos aptarnaujantį personalą bei jų šeimos narius, sveikatos priežiūros specialistus, atvykstančius teikti transplantacijos paslaugų, taip pat šio nutarimo 3.1.3 papunktyje nurodytas išimtis ir užsieniečius, kuriems išimtiniais atvejais leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką atskiru atitinkamos valdymo srities ministro leidimu ir kurių atvykimui pritaria Vyriausybė. Ekipažų ir įgulų nariai, vykdantys tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, per Lietuvos Respublikos teritoriją vyksta be būtinojo sustojimo. Taigi, įmonės klientai negalėjo atvykti į šalį bei gauti užsakytas paslaugas.

31. Pagal viešais skelbiamus duomenis nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltic Mania“ yra įmonė, kuriai taikomos VMI ir SODRA mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Visuos aptartos aplinkybės nuosekliai patvirtina, kad ieškovė UAB „Baltic Mania“ kaip verslo subjektas buvo paveikta pandemijos ir šalyje bei Europoje įvesto karantino režimo.

Žemesnės instancijos teismas

32. DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta (redakcija galiojusi 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo dėl prastovos priėmimo metu, t. y. nuo 2020 m. balandžio 8 d.), kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

33. Pagal nurodytas aplinkybes, šalių bei išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimus, socialinį kontekstą bei visuotinai žinomas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aptartą Vyriausybės nutarimą, kuriuo šalyje ne tik buvo įvestas karantino režimas, bet ir uždrausta atvykti užsieniečiams, kas reiškia, kad ieškovės klientai negalėjo atvykti į šalį ir gauti užsakytas paslaugas dėl ko tų paslaugų atsisakė, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra ir šia aplinkybę, be kita ko, patvirtino pati atsakovė, teismas sprendžia, kad dalinę prastovą UAB „Baltic Mania“ laikotarpiu nuo 2020 gegužės 9 d. 00 val. iki 2020 m. gegužės 31 d. 24 val., kuri vėliau pratęsta dėl tolesnio karantino režimo šalyje, paskelbė dėl šalyje įvesto karantino režimo, o ne dėl nuo darbdavio priklausiusių aplinkybių.

Dėl pagrindo mokėti išeitinę išmoką (ne)egzistavimo.

34. Kaip minėta, ginčas kilo dėl to, kad darbdavys, atleidęs darbuotoją DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė mokėti išeitinę išmoką pagal DK 56 straipsnio 2 dalį.

35. Aptartoje darbo kodekso nuostatoje nurodoma, jog darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių (DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl aplinkybės, jog darbuotojos J. B. – R. pratsova tęsėsi ilgiau kaip trisdešimt dienų byloje nėra (prastova paskelbta 2020 m. gegužės 8 d., atsakovė prašymą išeiti iš darbo pateikė 2020 m. birželio 9 d.). Teismas pažymi, kad 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu prastova paskelbta nuo 2020 m. gegužės 9 d. 00 val. iki 2020 m. gegužės 31 d. 24 val. ir nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei pratęsus karantino režimą, paskelbtos prastovos laikas pratęsiamas karantino režimo galiojimo laikotarpiui. Kaip aptarta aukščiau karantino režimas šalyje buvo taikomas iki 2020 m. birželio 16 d., taigi ir prastova pagal darbdavio įsakymą tęsiama iki šios datos.

36. Net ir nustačius aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju prastovos paskelbimą nulėmė ne darbdavio kaltė ir veiksmai (šiuo atveju byloje nustatyta, kad prastova buvo paskalbta įvedus šalyje karantiną), tačiau nenustačius darbuotojos kaltės, nėra pagrindo perkelti atsakomybę ir riziką darbuotojai bei nemokėti darbuotojai DK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos. Įstatyme aiškiai apibrėžta, kada tokia išmoka mokama, t. y. kai dėl prastovos nėra darbuotojo kaltės, jokių kitų aplinkybių ir išimčių, kada dar galėtų būti nemokama tokia išmoka, įstatymas nenumato, tuo tarpu teismas taiko teisės normas pagal tai kaip jos yra įtvirtintos ir kitaip vertinti šios normos, nesant jos pakeitimų nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad buvo keista DK 47 straipsnio 1 dalies norma ją papildant 2 punktu, nepakeitus DK 56 straipsnio nuostatų, tiek 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, reglamentuojančios, kada gali būti reiškiamas darbuotojo prašymas atlesti jį dėl prastovos, tiek DK 56 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl išeitinės išmokos mokėjimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad darbuotoja turi patirti neigiamus padarinius.

37. Kaip teismo posėdžio metu pažymėjo išvadą duodančios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos atstovė darbdavys gavęs darbuotojo prašymą atleisti jį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galėjo netekinti tokio prašymo ir nesutikti su prašomu atleidimo pagrindu. Taigi, darbdavys turėjo alternatyvą ir būdamas stipriausiąja darbo teisinių santykių šalimi, galėjo imtis teisinių priemonių, manydamas, kad nėra pagrindo atleisti darbuotoją pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei patirti DK 56 straipsnio 2 dalyje numatytus padarinius tokio prašymo netenkinti, tačiau prašymą darbdavys tenkino ir UAB „Baltic Mania“ direktorės 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 2020-01 atleido atsakovę J. B. – R. nuo 2020 m. birželio 17 d. pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

38. Viena vertus, ieškinį bandoma grįsti, kad įstatymo leidėjo valia buvo atleidžiant DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu netaikyti DK 56 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių, jei prastova paskalbta dėl karantino, tačiau nei pagal ginčo įsakymo priėmimo metu galiojusią Darbo kodekso redakciją nei pagal šiuo metu galiojančią Darbo kodekso redakciją (redakcija nebuvo keista), kuomet praėjo daugiau nei puse metų, tokia įstatymo leidėjo valia nėra įtvirtina, kas taip pat nuosekliai patvirtina, jog tokios valios atleisti darbdavį nuo išeitinės išmokos mokėjimo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį įstatymo leidėjas nereiškė ir neįtvirtino. Kita vertus, kodėl tokia atsakomybė ir neigiami padariniai dėl šalyje įvestos karantino režimo turėtų tekti darbuotojui, kuris taip pat nėra kaltas dėl prastovos paskelbimo.

39. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės UAB „Baltic Mania“ ieškinys pareikštas atsakovei J. B. – R. nepagrįstas ir atmestinas, o atsakovei priteistina dviejų mėnesių išeitinė išmoka pagal DK 56 straipsnio 2 dalį. Teismas priimdamas ieškinį 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įpareigojo eškovę UAB „Baltic Mania“ per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti pažymą apie atsakovės J. B.-R. vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovės J. B.-R. vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą.

40. Pagal darbdavio pateiktą skaičiavimą atsakovės priskaičiuotas vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 60, 87 Eur. Teismas pažymi, kad priteisdamas išeitinę išmoką teismas vadovaujasi darbdavio pateikta 2020 m. rugsėjo 28 d. pažyma apie UAB „Baltic Mania“ buvusios darbuotojos J. B. – R. vidutinį darbo užmokestį, nors pateiktoje pažymoje duomenys skiriasi nuo darbo ginčo komisijos skaičiavimų, teismo posėdžio metu darbuotoja ir jos atstovas nurodė, kad darbdavio skaičiavimų neginčija ir su jais sutinka, teismas nenustatė, kad šie duomenys būtų neteisingi ar apskaičiuoti nesilaikant Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo. Priešingai, pagal bylos duomenis matyti, kad Darbo ginčų komisija, skaičiuodama atsakovės vidutinį darbo užmokestį nesilaikė aptarto Vyriausybės nutarimu patvirtino aprašo reikalavimų, kurio 5.1 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Tuo tarpu darbo ginčų komisija skaičiuodama vidutinį darbo užmokestį rėmėsi tik 2020 m. birželio mėnesio (t.y. tik vieno mėnesio) duomenimis, tokie duomenys matosi Darbo ginčų komisijos pateiktoje darbo bylos medžiagoje.

41. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). Taigi, 2020 m. patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 21.1 darbo dienos, atsakovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 60, 87 Eur, todėl atsakovei priteistina suma pagal DK 56 straipsnio 2 dalį dviejų vidutinių darbo užmokesčių sudaro (60, 87 Eur x 21.1 d.d. x 2 mėn.) 2 568, 71 Eur prieš mokesčius.

42. Ieškovės apeliavimas į Viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsnio 2 dalį, nurodant, kad ieškovei negali būti taikomos poveikio priemonės, teismo vertinimu, šioje byloje neatleidžia ieškovės nuo prievolių darbuotojui ir šis straipsnis šiame ginče nėra aktualus, todėl teismas dėl jo taikymo plačiau nepasisako.

Dėl netesybų priteisimo.

43. Atsakovė, darbuotoja J. B. – R., atsižvelgiant į tai, kad ji buvo atleista 2020 m. birželio 15 d., reiškia prašymą priteisti iš ieškovės 5 310, 44 Eur netesybų neatskaičius mokesčių už vėlavimą atsikaityti.

44. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

45. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

46. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, t.y. byloje nustatyta, kad atsakovė įmonėje dirbo nuo 2014 metų, t. y. šešerius metus, kita vertus nustatyta, kad prastova buvo paskelbta ne dėl darbdavės kaltės ir negebėjimo organizuoti verslą, o dėl šalyje taikytų ribojimų ieškovės verslui, taip pat nustatyta, kad darbdavė prieš priimdama sprendimą dėl išmokos darbuotojai, ėmėsi priemonių gauti informaciją ir nuomonę iš valstybinių institucijų, taip pat tai, kad darbdavė atsakovei ją atleidžiant išmokėjo visas kitas sumas dėl kurių nebuvo abejonių laiku, be to, kaip visuotinai žinoma turizmo sektorius buvo stipriai paveikta verslo sritis pirmojo karantino metu, ta patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 2 568, 71 Eur, neatskaičius mokesčių.

47. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, priteisti atsakovės prašomą 5 310, 44 Eur netesybų sumą už uždelstą atsiskaityti laiką, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, todėl prašomos priteisti netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už du mėnesius. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes atsakovei J. B. – R. priteistina 2 568, 71 Eur netesybų prieš mokesčius (60, 87 Eur x 21.1 d.d.x 2 mėn.), suma apskaičiuota pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

48. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovės priteistinos 717 Eur bylinėjimosi išlaidos.

49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „Baltic Mania“ ieškinį atsakovei J. B.-R. atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Baltic Mania“, į. k.302504621, atsakovės J. B.- R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 568, 71 Eur išeitinę išmoką prieš mokesčius, 2 568, 71 Eur netesybų prieš mokesčius, 717 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Cinkutė