Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2538/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-2538/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
V. P., T. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2538/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P. ir T. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3112-485/2011 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vakuolė“ ieškinį V. P. ir T. P. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl paskolos dalies grąžinimo.

Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

BUAB „Vakuolė“ 2011 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 100 000 Lt skolą, 13 200 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 19 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. P. buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 4 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovams 480 000 Lt. Iki 2007 m. lapkričio 10 d. atsakovai padengė dalį įsiskolinimo – 380 000 Lt. 2011m. birželio 6 d. pranešimu ieškovas kreipėsi į V. P. ir pranešė jam, kad nuo 2011 m. birželio 6 d. nutraukia Paskolos sutartį. Tuo pačiu pranešimu ieškovas paprašė atsakovo iki 2011 m. birželio 15 d. grąžinti likusią skolos dalį – 100 000 Lt. Atsakovas raštu pranešė ieškovui, kad jis nėra skolingas pagal anksčiau nurodytą paskolos sutartį, ką patvirtina atsiskaitymų pagal sutartį suderinamumo aktas, tačiau taip ir nepateikė atsiskaitymą paliudijančių dokumentų. V. P. paskolos sutartį su ieškovu sudarė būdamas santuokoje su T. P., todėl prievolę grąžinti pinigus solidariai privalo įvykdyti abu sutuoktiniai. T. P. savo skolinius įsipareigojimus pripažino, grąžino dalį gautos paskolos – 76 800 Lt.

Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias atsakovų banko sąskaitose. Ieškovas nurodė, jog ieškinio suma yra labai didelė, atsakovas nepripažįsta skolos, dokumentų ieškovui apie neva įvykusį atsiskaitymą nepateikė, todėl yra grėsmė, jog atsakovai gali savo turtą perleisti, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patenkino ieškovo BUAB „Vakuolė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nusprendė areštuoti atsakovų V. P. ir T. P. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus, bendrai 113 200 Lt sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis; paaiškėjus, jog atsakovų areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 113 200 Lt, areštuoti trūkstamai sumai atsakovams priklausančias lėšas, esančias pas atsakovus bei atsakovams priklausančiose bankų sąskaitose, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu BUAB „Vakuolė“. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimties tvarka nagrinėtinas atsakovams nepranešus, kadangi ginčas vyksta dėl pakankamai didelės pinigų sumos ir iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų matyti, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas taip pat nurodė, kad turtinis reikalavimas yra pareikštas fiziniams asmenims ir, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra labai didelis, todėl, teismo nuomone, ši aplinkybė suteikia teismui pagrindą padaryti išvadą, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios veikla bet kada gali baigtis, todėl siektina kuo efektyviau užtikrinti jos interesus, be to, ieškovo interesų užtikrinimas yra ir įmonės kreditorių interesų užtikrinimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia tuo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešant apie tai atsakovui tik išimtiniais atvejais – tik tada, kai yra įrodyta, kad atsakovas gali imtis veiksmų ar nuo jų susilaikyti tam, kad teismo sprendimas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Byloje nėra įrodymų apie galimą atsakovų turto slėpimą, perleidimą tretiesiems asmenims, atsakovams priklausančio prašomo areštuoti turto suvaržymus ar kitokias aplinkybes, susijusias su atsakovais, kurios patvirtintų galimą grėsmę sprendimo vykdymui. Aplinkybė, kad ginčas vyksta dėl pakankamai didelės pinigų sumos taip pat neįrodytas. Todėl teismas negalėjo nustatyti, kad pranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovams šis taikymas pasunkėtų ar būtų neįmanomas. Dėl šių aplinkybių, priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeista atsakovų teisė būti išklausytiems, pažeisti konstituciniai rungimosi, teisėtų lūkesčių bei proceso šalių lygiateisiškumo principai ir neteisingai išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tuo, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nėra įpareigotas sulaukti galimų atsakovo atsikirtimų į pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 148 str. 1 d., 153 str. 2 d.). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad nepranešimas apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymą nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Numatytas įstatyminis reguliavimas užtikrina tinkamą rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą: visus savo atsikirtimus ir motyvus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo asmuo, kuriam nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, turi teisę nurodyti atskirajame skunde. Kartu taip nepažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes nepažeidžiamas atsakovo teisėtas lūkestis, kad jam nebus trukdoma pasinaudoti įstatymo ginamomis jo procesinėmis teisėmis – t.y. teise paduoti atskirąjį skundą, prašyti pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kt. Ieškovo manymu, teismas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešdamas apie tai atsakovams, minėtų principų nepažeidė. Kadangi atsakovai savo atskirąjį skundą grindžia vien tik aplinkybe, kad jiems apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nebuvo pranešta, akivaizdu, kad atsakovai neginčija nutarties teisėtumo ir pagrįstumo materialine prasme, t.y. be tariamų CPK pažeidimų nenurodo nė vieno pagrindo ar aplinkybės, dėl kurio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo atsakovams pagal ieškovo ieškinį dėl skolos dalies priteisimo iš atsakovo.

Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pareikšti reikalavimą keliems asmenims kaip bendraskoliams. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina tų atsakovų turtinę padėtį, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas. Jeigu ieškovas atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, teismas vertina atsakovų, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas, bendrą turtinę padėtį.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovais pasirinko du fizinius asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę pagal pareikštą reikalavimą dėl pinigų priteisimo. Byloje pareikštas reikalavimas dėl 113 200 Lt priteisimo iš solidariąją prievolę turinčių dviejų atsakovais patrauktų fizinių asmenų laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo, o tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai turi teisę pateikti įrodymus, kurie paneigtų poreikį užtikrinti ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymą, pavyzdžiui, įrodyti, kad ieškinio suma jų atžvilgiu iš tiesų nėra didelė (CPK 121 178 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantai nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pinigų suma, kurią iš jų prašo priteisti ieškovas, atsakovams nėra didelė.

Kaip neturintis teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neinformavo atsakovų apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą ir nutartyje nemotyvavo tokio procesinio sprendimo. Pirma, ieškinio didelė suma padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Antra, ieškinys grindžiamas atsakovų nesąžiningais veiksmais, pasireiškiančiais ilgalaikiu paskolos sutartimi prisiimtų prievolių nevykdymu. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti šį klausimą nepranešus apie jo nagrinėjimą atsakovams. Be to, atsakovai savo argumentus dėl nesutikimo su teismo nutartimi išdėstė atskirajame skundė, t. y. jų teisė būti išklausytiems nėra pažeista.

Teismui pagal ieškovo pareikštą didelės ieškinio sumos piniginį reikalavimą areštavus apeliantų, patrauktų kaip solidariąją prievolę turinčių bendraatsakovų, turtą, ir apeliantams neįrodžius, jog jų atžvilgiu ieškinio suma nėra didelė ir nėra poreikio taikyti jų turto arešto, jeigu ieškinys būtų patenkintas, keisti ar naikinti žemesnės instancijos teismo teisėtos bei pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovams prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 148, 149 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovai, vadovaudamiesi CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jiems suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas