- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-47-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Jolgena“
- Atsakovas
- UAB „Retal Europe“
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant atsakovo atstovui adv.Povilui Likšai, trečiojo asmens atstovui adv. Aleksandrui Sizovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jolgena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jolgena“ ieškinį atsakovui UAB „Retal Europe“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB “Aleksginta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Jolgena“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Retal Europe“ 10 581,87 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas nepagrįstai sutaupė, naudodamasis ieškovo patalpomis, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-01-15 ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Aleksginta“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria „Aleksginta“ pardavė ieškovui pastatą-plastmasių gamybos cechą ir inžinierinius tinklus. Iki to tretysis asmuo UAB „Aleksginta“ su atsakovu UAB „Retal Europe“ buvo sudariusi minėtų patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutarties šalys nebuvo įregistravusios nuomos sutarties viešame nekilnojamojo turto registre. Ieškovui perkant pastatą, nebuvo žinoma apie nuomos sutartį. Pirkimo-pardavimo sutarties 5 p. UAB „Aleksginta“ pareiškė, kad patalpos niekam nėra parduotos, perduotos naudotis, išnuomotos. Po patalpų pirkimo atsakovo buvo pareikalauta išsikelti iš patalpų. Ieškovas su atsakovu 2007-04-17 pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo grąžino jo užimtas ir faktiškai naudotas bei valdytas patalpas. Nurodė, jog nuo 2007-01-15 iki 2007-04-17 imtinai atsakovas naudojosi patalpomis, kurios nuosavybės teise nuo 2007-01-15 priklausė ieškovui. Turto vertinimo bendrovė „Krivita“ nustatė, kad vieno mėnesio nuompinigių dydis 5 040 Lt. Todėl už naudojimąsi patalpomis nurodytu laikotarpiu atsakovas skolingas 15 699,87 Lt. 2007-06-01 atsakovas sumokėjo ieškovui 5118 Lt, yra skolingas 10 581,87 Lt. Ieškovas nurodė, jog tai, kad atsakovas mokėjo nuompinigius UAB „Aleksginta“, o ne ieškovui, yra paties atsakovo nerūpestingumo požymis. Patalpomis ieškovas leido naudotis tik trečiajam asmeniui iki 2 dienų po atsiskaitymo, o ne atsakovui. Pirkimo-pardavimo sutarties 8 p. pagrindu nuosavybės teisės į patalpas ieškovui buvo perduotos visa apimtimi. Teisės gauti nuompinigius tretysis asmuo neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo patalpas atsakovas nuomojosi pagal 2005-08-30 sudarytą nuomos sutartį su UAB „Aleksginta“. Nuomos terminas buvo nustatytas iki 2007-10-01. Apie patalpų pardavimą jis sužinojęs tik gavęs ieškovo pranešimą dėl išsikėlimo iš patalpų. UAB „Aleksginta“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nepranešęs apie patalpų pardavimą, ir toliau siuntė sąskaitas dėl nuomos mokesčio iki 2007 m. vasario mėnesio. Todėl sąskaitas apmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Aleksginta“. Remiantis tarp šalių pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties 7 p. UAB „Aleksginta“ turėjo teisę naudotis patalpomis dvi dienas po atsiskaitymo. Ieškovui iš anksto nepranešus apie tai, kad bus reikalaujama sumokėti už naudojimąsi patalpomis, atsakovas pagrįstai manė, jog ieškovas leidžia naudotis patalpomis neatlygintinai. Ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą, reikalaudamas kokio nors atlyginimo. Ieškovas neturi pagrindo remtis CK 6.242 str. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „ Aleksginta“ su ieškiniu nesutiko (b.l.122-124), prašė atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui buvo žinomas faktas, kad patalpos yra nuomojamos. Tik 2007-03-09 buvo įvykdytas atsiskaitymas pagal pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovui apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą pranešė 2007-02-12 raštu, siūlydami nutraukti sutartį nuo 2007-02-15. Remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi, teisė neatlygintinai naudotis patalpomis priklausė jiems. Teigia, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių santykių negalima traktuoti kaip nepagrįsto praturtėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Jolgena“ ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2007-01-15 ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Aleksginta“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria tretysis asmuo UAB „Aleksginta“ pardavė ieškovui pastatą-plastmasių gamybos cechą ir inžinierinius tinklus. Sutarties 5 p. nurodoma, kad parduodamas pastatas nėra išnuomotas. Remiantis sutarties 7 p. pardavėjui paliekama teisė neatlygintinai naudotis visu minėtu turtu dvi dienas nuo atsiskaitymo dienos, pardavėjas įsipareigoja sumokėti visus mokesčius, susidariusius iki atlaisvinimo dienos, atlaisvinti parduodamą pastatą bei perduoti raktus per 2 dienas šalims galutinai atsiskaičius. Taigi, remiantis sutartimi, tretysis asmuo įgijo teisę neatlygintinai naudotis minėtu turtu dvi dienas po atsiskaitymo dienos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal šią pirkimo- pardavimo sutartį ieškovas su trečiuoju asmeniu atsiskaitė 2007-03-05, todėl nuo 2007-03-07 ieškovui perėjo disponavimo ir naudojimosi įsigytu nekilnojamuoju turtu teisė. Atsakovui nebuvo žinoma, jog nuomojamas turtas perėjo ieškovui, atsakovas ir toliau vykdė nuomininko pareigas trečiajam asmeniui – mokėjo mokesčius pagal išrašytas sąskaitas-faktūras už nuomą 2007 m. sausio mėn., 2007 m. vasario 15 d.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 kovo 7 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra nustatyta sąlygų visumos, būtinos taikant LR CK 6.242 str. Ieškovas 2007-03-21 pareiškimu informavo atsakovą, kad šis naudojasi patalpomis be teisėto pagrindo ir pareiškė reikalavimą išsikeldinti iš užimamų patalpų. Atsakovas 2007-03-27 atsakyme į pareiškimą nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie nuomos patalpų pardavimą, prašė leisti jiems išsikelti iš minėtų patalpų iki 2007-04-11, kadangi anksčiau neturės galimybės surasti naujų patalpų žaliavų sandėliavimui. Ieškovas su minėtu pasiūlymu sutiko, siūlydamas nutraukti nuomos santykius nuo 2007-04-11. 2007-04-17 patalpų perdavimo-priėmimo aktu atsakovas perdavė minėtas patalpas ieškovui, mokėjimo pavedimu atsakovas ieškovui pervedė 5 118 Lt. Teismas pripažino, jog nėra teisinio pagrindo remiantis LR CK 6.242 str. priteisti ieškovui už laikotarpį nuo 2007-03-07 iki 2007-04-17 nuostolius, nes nenustatytas atsakovo nesąžiningumas, patalpomis jis naudojosi ieškovo sutikimu, sutartinių santykių pagrindu (ieškovas sutiko su atsakovo siūlymu nutraukti nuomos santykius). Ieškovas savo teises gali ginti kitais pagrindais, reikalaudamas nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinantį ieškinio reikalavimus: priteisti ieškovui 10 581, 87 Lt nuostolių; palūkanas; bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktu ieškovas savo valia suteikė trečiajam asmeniui naudojimosi turtu teisę, tačiau kitas daiktines teises pasiliko sau. Teisės laikinai naudotis patalpomis neįgalino trečiojo asmens šios teisės perduoti subsantykių pagrindu kitam asmeniui be patalpų savininko – ieškovo - sutikimo. Teismas netinkamai aiškino ir vertino nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Atsakovas visą buvimo ginčo patalpose laiką nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. balandžio 17 d. naudojosi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovo be pagrindo gauta nauda turi būti grąžinama ieškovui kaip asmeniui, turėjusiam teisę gauti tokią naudą. Teismo išvada, kad apie patalpų savininko pasikeitimą nebuvo žinoma iki pat ieškovo 2007 m. kovo 21 d. rašto gavimo prieštarauja bylos medžiagai. Tretysis asmuo savo atsiliepime nurodo, kad atsakovui apie savininko patalpų pasikeitimą buvo pranešta raštu 2007-02-12, taip pat 2007-03-07 buvo išsiųstas atsakovui pranešimas, jog tretysis asmuo pardavė patalpas ieškovui. Teismas, spręsdamas patirtos žalos faktą, nevertino ieškovo argumentų, pagrindžiančių, kad tiek įstatymas, tiek teismų praktika preziumuoja santykių tarp privačių pelno siekiančių juridinių asmenų atlygintinumą. Teismas, nusižengdamas procesinėmis teisės normoms, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui nuostolius pagal LR CK 6.242 str. Mano, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas yra teismo prerogatyva. Todėl, ieškovui nurodžius faktinį ieškinio pagrindą, bet klaidingai pritaikius materialinės teisės normą, teismas turėjo parinkti tinkamą teisės normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Retal Europe“ pateikė atsiliepimą į skundą. Prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog teismas teisingai nustatė, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį apeliantui perėjo tik valdymo turtu teisės, o visos kitos teisės liko trečiajam asmeniui, tai įrodo sutarties 7 punktas, kuriame parašyta, kad teisės trečiajam asmeniui yra „paliekamos“, o ne „suteikiamos“. Taip pat iš liudytojų (apelianto direktorės) parodymų nustatyta, kad apeliantas jau žinojo apie tai, kad patalpos pardavimo metu buvo naudojamos atsakovo ir tam neprieštaravo. Apeliantas savo reikalavimus dėl pavėluoto patalpų perdavimo ir nuostolių atlyginimo galėjo pateikti trečiajam asmeniui, tačiau elgdamasis nesąžiningai ir tikėdamasis pasipelnyti, kreipėsi į atsakovą. Pažymi, jog apeliantas neįrodė, jog jo turtas sumažėjo ar jis negavo pajamų, kurias turėjo gauti.
Tretysis asmuo UAB „Aleksginta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentu, jog 2007-01-15 pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktu ieškovas priėmė nuosavybės teise ginčo patalpas ir sutarties šalys nenustatė jokių nuosavybės teisės apribojimų. Pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutarties 7 punktu ieškovas paliko teisę neatlygintinai naudotis turtu dvi dienas nuo atsiskaitymo dienos, todėl tretysis asmuo, leisdamas naudotis parduotomis patalpomis atsakovui, subsantykių pagrindu šios teisės neperdavė, o įgyvendino suteiktą teisę gauti iš daikto naudą, turint ir ieškovo raštišką sutikimą. Taigi, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. šį iki 2007 m. kovo 7 d. atsakovas teisėtai naudojosi ginčo patalpomis, tuo tarpu ieškovas per šį laikotarpį neturėjo teisės gauti naudą už šių patalpų naudojimą, nes tokia teisė buvo palikta trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Retal Europe“ su trečiuoju asmeniu UAB „Aleksginta“ 2005-08-30 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią tretysis asmuo UAB „Aleksginta“ išnuomavo atsakovui 720 kv.m. ploto patalpas, esančias Kęstučio g.1E, Lentvaryje, Trakų r., iki 2006-05-18, vėliau 2006-05-18 susitarimu nuomos sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2007-10-01 (b.l.10-16, 17). Kadangi sutartis nebuvo registruota viešame registre, todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (LR CK 6.531 str. 2 d.), t.y. prieš ieškovą ji negali būti panaudota bei ieškovui ji negalioja. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šias aplinkybes.
Ieškovas ir tretysis asmuo 2006-12-11 sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią sutarties šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį dėl pastato-plastmasių gamybos cecho (1471 kv.m. ploto) ir inžinierinių tinklų, esančių Kęstučio g.1E, Lentvaryje, Trakų r., perleidimo ieškovui UAB „Jolgena“ (b.l.67-68), o 2007-01-15 ieškovas ir tretysis asmuo sudarė minėto turto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.6-8). Preliminarioje sutartyje tretysis asmuo informavo ieškovą, kad ketinamos perleisti patalpos yra išnuomotos (sutarties 6.1.3 p.), o 2007-01-15 pirkimo-pardavimo sutartyje jau nurodoma, kad patalpos nėra išnuomotos (sutarties 5 p.). Pagal pastarosios sutarties 8 p. nuosavybės teisė į minėtą turtą perėjo nuo 2007-01-15 sutarties sudarymo dienos, tačiau sutarties 4 ir 7 p. sutarties šalys sutarė apriboti ieškovo nuosavybės teises, nes trečiajam asmeniui UAB „Aleksginta“ palikta teisė naudotis minėtu turtu iki ieškovo visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu plius dar dvi dienos po atsiskaitymo, tuo pačiu buvo apribota ieškovo teisė disponuoti šiuo turtu, nes jis neturėjo teisės turto perleisti ar kitaip apriboti nuosavybės teises į jį be trečiojo asmens UAB „Aleksginta“ sutikimo, išskyrus įkeisti AB bankui Hansabankui. Toks šalių susitarimas reiškia, kad ieškovas iki pilno atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu ir dar dvi dienas neturi teisės šio turto išnuomoti tretiesiems asmenims, gauti iš jo naudos. Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną naudojimasis suprantamas kaip naudos gavimas. Pagal LR CK 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisės turinį sudaro nuosavybės teisės teise valdomo daikto naudojimas, valdymas ir disponavimas. Pagal LR CK 4.37 str. 2 d. galiu būti perleidžiama nuosavybės teisė ne visa apimtimi, o tik atskiros jos teisės. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiojo asmens susitarimu turto naudojimosi teisė buvo palikta trečiajam asmeniui iki 2007-01-15 sutarties 7 p. nurodyto termino, be to, buvo apribota ieškovo disponavimo teisė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu atsiskaitė 2007-03-05, tokią teismo išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l.86-87, 104-105). Šalys šių aplinkybių neginčija, teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Taigi, tik nuo 2007-03-08 ieškovas įgijo naudojimosi teisę į įsigytą turtą ir tik nuo šios dienos įgijo teisę gauti naudą iš turto.
Pagal LR CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šis straipsnis įtvirtina bendrą taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, o šios normos taikymui būtina konstatuoti sąlygų visumą – pareiškiant ieškinį turi egzistuoti atsakovo praturtėjimas arba ieškovo turto sumažėjimas (t.y. gali būti atitinkamų pajamų negavimas), priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; praturtėjimas negali būti pateisinamas; ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynimo būdais; šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas teisingai ir tinkamai aiškino minėtą teisės normą, atsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 03 15 d. nutartis Nr.3K-3-192/2006). Kaip minėta, ieškovas nuo 2007-01-15 iki 2007-03-07 negalėjo gauti jokios naudos iš įsigyto turto, t.y. jis objektyviai dėl susitarimo su trečiuoju asmeniu sąlygų negalėjo gauti jokių pajamų iš minėto turto, todėl nepatyrė jokių nuostolių dėl atsakovo veiksmų, jo turtas nesumažėjo ir atitinkamai atsakovas nepraturtėjo ieškovo sąskaita. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007-01-15 iki 2007-03-07 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra nustatyta sąlygų visumos, būtinos taikant CK 6.242 str..
Nors tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2007-02-12 pranešė atsakovui, jog nuo 2007-02-15 nutraukia tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2005-08-30 sudarytą nuomos sutartį, tačiau nepateikė į bylą tai pagrindžiančių įrodymų. 2008-03-31 teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, kad atsakovui apie nuomojamų patalpų perleidimą tapo žinoma tik 2007 m. kovo mėn., tai patvirtina trečiojo asmens UAB „Aleksginta“ 2007-03-07 pranešimas atsakovui UAB „Retal Europe“ apie nuomojamo atsakovui turto perleidimą ieškovui UAB „Jolgena“, kuris atsakovui buvo įteiktas 2007-03-13 (b.l.157-161). Ieškovas 2007-03-21 raštu informavo atsakovą, kad šis be teisinio pagrindo užima ieškovo patalpas, todėl per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi išsikelti iš užimamų patalpų (b.l.18), šis raštas atsakovui buvo įteiktas 2007-03-26 (b.l.43), ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Šalys susitarė, kad atsakovas išsikels iš patalpų iki 2007-04-11 (b.l.43, 44-45), atsakovas patalpas ieškovui grąžino 2007-04-17 pagal patalpų perdavimo-priėmimo aktą (b.l.9). 2008-03-31 teismo posėdžio metu liudytoja J. T. , dirbanti ieškovo įmonėje, nurodė, kad ieškovas ir atsakovas tarėsi dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau nesusitarė dėl nuomos kainos. Kaip jau minėta aukščiau, 2005-08-30 nuomos sutartis ieškovui negalioja. Tam, kad pripažinti, jog tarp šalių susiklostė atlygintiniai nuomos santykiai, būtina įrodyti šalių susitarimą dėl visų būtinų nuomos sutarties sąlygų, tarp tokių būtinų sąlygų yra nuomos kaina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl nuomos termino, nuomos kainos. Šalių veiksmai, pasireiškę tuo, kad ieškovas pareikalavo išsikelti atsakovą iš užimtų patalpų, ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl išsikėlimo datos, patvirtina, kad tarp šalių nesusiklostė jokie atlygintiniai nuomos santykiai. Tai, kad 2007-04-17 priėmimo-perdavimo akte yra įrašas apie tariamai susiklosčiusius nuomos santykius, esminės reikšmės bylai neturi, nes teismas turi tinkamai kvalifikuoti šalių santykius pagal jų esmę bei turi atsižvelgti į tarp šalių susiklosčiusių santykių turinį, o ne pavadinimą. Todėl ieškovas neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovui buvo žinoma apie patalpų nuomos faktą, kad jomis naudojasi atsakovas. Atsakovas tik 2007-03-13 sužinojo apie patalpų perleidimą, ieškovui pareikalavus išsikelti, atsakovas suderino su ieškovu išsikėlimo datą ir išsiskėlė, be to, mokėjimo pavedimu atsakovas ieškovui sumokėjo 5118 Lt (b.l.80), t.y. atsakovas elgėsi sąžiningai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis už laikotarpį nuo 2007-03-08 iki 2007-04-17 negavo pajamų (naudos) iš atsakovo naudotų patalpų ir jas per tą laikotarpį galėjo realiai gauti, kad atsakovas sutaupė ieškovo sąskaita tam tikrą turtą, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo galimai negautų pajamų ar turto sumažėjimo. Be to, ieškovas žinojo apie atsakovo naudojimosi patalpomis faktą, prieš sudarydamas 2007-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį turėjo patikrinti natūroje patalpų būklę, ar atsakovas iš jų išsikėlęs, to nepadarė, nes priešingų įrodymų byloje nėra, todėl prisiėmė tam tikrą riziką dėl galimo nuostolių atsiradimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra LR CK 6.242 str. nurodytų sąlygų visumos, kad konstatuoti atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas gali savo teises apginti kitais įstatymų numatytais būdais. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš jo motyvų ir argumentacijos, padarytų išvadų, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, įvertino visus byloje šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas paviršutiniškai ištyrė bylos įrodymus. Tai, kad teismas neteisingai įrašė ieškovo prašomą priteisti sumą, pripažintina rašymo apsirikimu. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir procesines teisės normas, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.