- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- ATP-528-487/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo J. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2015 m. vasario 18 d., apie 6.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW PASSAT, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį DACIA LOGAN, v. n. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Skundu J. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą dalyje dėl jam skirtos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo ir, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, netaikyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba atimti trumpesniam laikotarpiui, nei atėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliantas pateikė ir alternatyvų prašymą, jeigu teismas nutartų netenkinti šio jo prašymo - taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę piniginę baudą.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą, pritaikęs jam ATPK 30¹ str. nuostatas, dar labiau švelninti nuobaudą ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Mano, kad buvo nepakankamai įsigilinta į teisės vairuoti būtinumą jo atžvilgiu, nesivadovauta proporcingumo principu. Anot apelianto, teismas, pripažindamas jį tyčia padariusį pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nepakankamai dėmesio skyrė ir nepagrįstai neįvertino bylai svarbių aplinkybių, kurios, jo manymu, leistų dar labiau individualizuoti jam skirtą administracinę nuobaudą. Skunde pažymima, kad teisės pažeidimas buvo padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo, kurioje apeliantas automobilį stato jau 10 metų, todėl nebuvo pagrindo jam tikėtis, kad jis bus nepastebėtas, neatpažintas, jis matė ir einantį liudininką. Pajutęs kontaktą, jis išlipo apžiūrėti, kadangi buvo tamsu, nieko nepastebėjo ir išvažiavo. Vakare po darbo jis grįžo į tą patį kiemą ir paliko stovėti savo automobilį panašioje vietoje, maždaug 3-4 metrų atstumu, nei rytą. Kitos dienos vakarą grįžęs po darbo, jis automobilį buvo palikęs stovėti greta kliudyto automobilio Dacia Logan. Sužinojęs, jog vis dėlto jis apgadino automobilį, kitą dieną nuvažiavo į policiją visko paaiškinti. Tad policijai nereikėjo dėti jokių pastangų, gaišti laiko pažeidėjo išsiaiškinimui. Šio eismo įvykio metu automobilio detalės nebuvo įlenktos, o tik kėbulo dalys įbrėžtos. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neteisingai suprato jo pasakytą frazę dėl baimės ir šiuos žodžius traktavo, kaip patvirtinimą, kad jis neabejotinai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Tačiau šia fraze jis tik norėjo pasakyti, kad pajutęs kontaktą ir supratęs, jog kliudė kitą automobilį, išsigando. Išlipdamas iš savo automobilio, tikėjosi, jog jokių apgadinimų nėra. Tokia kaltės baimė išprovokavo jo neatidų apžiūrėjimą ir apgadinimų nematymą. Anot apelianto, jis tikrai nematė apgadinimų. Pripažįsta pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, supranta, jog už tai turi atsakyti, tačiau prašo atsižvelgti į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skirti kuo mažesnę administracinę nuobaudą.
Apelianto manymu, nors apylinkės teismas, atimdamas jam teisę vairuoti transporto priemones, įvertino, kad jis serga lėtine liga, neatsižvelgė į tai, kad be transporto priemonės jo judėjimas yra ribotas ir apsunkintas. Jis jau daug metų serga lėtine šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo liga – podagra. Ši liga yra ženkliai pažeidusi jo sąnarius, dėl ko jis negali daug vaikščioti ir dėl šios ligos jo mobilumas ribotas. Be to, jam, kaip ir visiems žmonėms sergant podagra, yra padidėjusi rizika sirgti širdies kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu. Jam būtina nuolat lankytis pas medikus, sekti savo būklę, todėl automobilis ir teisė vairuoti jam palengvina susisiekimą ir yra nepakeičiamas kiekvieną dieną. Be to, nors pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, įvertino, kad jis buvo anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau neatsižvelgė į tai, kad per 13 vairavimo stažo metų jis padarė tik du administracinius teisės pažeidimus ir vieną iš jų - būdamas pėsčiuoju. Už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn jis taip pat netrauktas. Anot apelianto, iš jo, kaip vairuotojo charakteristikos, akivaizdu, jog buvo pagrindas padaryti išvadą, kad šis jo padarytas teisės pažeidimas buvo ne sistemingo teisės normų nesilaikymo rezultatas, o visiškai atsitiktinis, vienkartinis ir ateityje nebepasikartosiantis atvejis.
Taip pat, apelianto nuomone, teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į jo pasišalinimo tikslus ir motyvus, kaip atskleidžiančius jo tyčios turinį. Jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas. Automobilį vairavo, turėdamas tokią teisę. Be to, buvo nepakankamai įvertinta ir jo turimų įpareigojimų svarba. Praradus teisę vairuoti, jis negalės tinkamai pasirūpinti ir savo 86 metų teta, kuri viena gyvena užmiestyje ir kuria jis vienas nuolat rūpinasi. Taipogi, jis rūpinasi ir sutuoktinės motina, gyvenančia Alytaus r., Pivošiūnų k. Šiai artimųjų priežiūrai yra reikalinga transporto priemonė ir vairuoti galintis šeimos narys. Jo sutuoktinė nevairuoja, todėl jis yra vienintelis, šeimoje vairuojantis automobilį, todėl mano, kad, esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti atėmimas iš vienintelio šeimos vairuotojo laikytina neteisinga ir pernelyg griežta nuobauda. Be to, nors apylinkės teismas pripažino, kad jis dirba pamaininį darbą ir dėl to būtina turėti teisę vairuoti, tačiau neįvertino ir aplinkybės, kurią teismui pateiktame prašyme nurodė, jog laisvu nuo darbo metu jis papildomai užsidirba, atlikdamas elektros instaliacijos darbus. Todėl, netekęs specialiosios teisės, praras galimybę ir papildomai užsidirbti, nes be transporto priemonės sudėtinga ar net neįmanoma su visais įrankiais nusigauti iki objekto.
Anot apelianto, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pažeidimas buvo padarytas ankstyvą rytą, kieme atbuline pavara judant ir kliudant stovinčią transporto priemonę, pažeidimą padarė būdamas neatidus. Išlipęs ir apžiūrėjęs, nieko nematė. Sutinka, kad automobilį apžiūrėjo nerūpestingai, išgąsčio suvokus, kad prisilietė prie svetimo automobilio, pasėkoje. Todėl mano, kad jam paskirta nuobauda, kuri savo dydžiu atitinka nuobaudą už vairavimą automobilio neblaivaus, nors jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumas yra žymiai mažesnis, yra teisinga. Nuobauda, kurios tikslas - nubausti pažeidėją, jau ir dabar pasiekė savo tikslus. Jam yra nepaprastai didelė moralinė bausmė atsidurti tokioje padėtyje. Skundžiamu nutarimu jam buvo paskirtas ne tik specialiosios teisės atėmimas, bet ir skirta didesnė, nei nustatyta minimali, piniginė bauda. Bauda taip pat yra administracinė nuobauda, kuria bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai. Sutinka, jog padarė teisės pažeidimą ir dėl to gailisi, tačiau mano, jog jis nenusipelnė tokios griežtos nuobaudos. Teisė vairuoti transporto priemonės jam yra būtina, dėka jos, jis gali dirbti, pasirūpinti savimi ir kitais. Mano, kad, paskyrus jam tik piniginę baudą, kuri šiuo atveju yra didesnė nei du jo mėnesiniai atlyginimai, bus pilnai pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
J. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniu skundu yra keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas iš esmės ginčija skirtą nuobaudą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo, kadangi ji yra per griežta, vertinant teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir galimas pasekmes.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinuss apeliacinio skundo motyvus, darytina išvada, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. V. paskirta nuobauda dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo atitinka jo padarytą teisės pažeidimą ir nėra per griežta.
Byloje nustatyta, kad J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo padarydamas ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus teisės pažeidimus. Už šių teisės pažeidimų padarymą jam buvo paskirtos didesnės, nei sanacijoje nustatytos minimalios, baudos bei pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirta papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., J. V. buvo skirta galutinė 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą, sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nutarimu paskirtos individualizuotos nuobaudos pagrįstumo. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą bei priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 30 str. nuostatų nepažeidė, įstatymo normas pritaikė tinkamai. Pažymėtina, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijai – gali būti skiriama ir mažesnė nuobauda, nei sankcijoje nustatyta minimali, taip pat švelnesnė nei numatyta sankcijoje arba visai neskiriama (ATPK 30¹ str. 1 d.). Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ str. taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas J. V. administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas jam administracines nuobaudas, įvertino šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, t.y. atsižvelgė į tai, kad J. V. padaryto teisės pažeidimo neneigė, jį pripažino, dėl jo gailėjosi, kas pagrįstai buvo laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, kad teisės pažeidimo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už gatvės perėjimą neleistinoje vietoje, be to, įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, nukentėjusiojo transporto priemonei padarytus apgadinimus, jų mastą ir akivaizdumą, kaltininko girdėtą garsą ir suvoktą eismo įvykį, bei po to sekusius jo veiksmus, taip pat, jog asmuo atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam pretenzijų neturėjo. Teismas taip pat vertino pateiktus duomenis apie J. V. sveikatos būklę, darbinę veiklą, prižiūrimus asmenis.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje teisės pažeidimo pobūdis ir kitų nuobaudos skyrimui turinčių reikšmės aplinkybių visuma rodo, jog priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. V. paskiriamos administracinės nuobaudos – bauda ir specialiosios teisės atėmimas – buvo tinkamai individualizuotos, visos apelianto skunde nurodytos aplinkybės teismo jau buvo įvertintos, todėl nuobaudas dar labiau švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Aplinkybės, dėl kurių J. V. paskirta nuobauda galėtų būti laikoma neteisinga ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, nenustatytos. Tuo pačiu, pasisakant dėl J. V. alternatyvaus prašymo, netenkinus prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę piniginę baudą, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta galutinė bauda atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus Ji nėra per griežta, vertinant tai, kad J. V. padarė KET pažeidimą, susijusį su kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimu ir pasitraukimu iš eismo įvykio vietos.
J. V. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl galimai neigiamų padarinių atsiradimo ateityje, taip pat minima teismų praktika, kuri nelaikytina teisminiu precedentu dėl skirtingų aplinkybių, nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuobaudą, negu buvo tai padaryta pirmosios instancijos teismo nutarime. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Todėl tai, kad dėl visuomenėje priimtų normų nesilaikymo pažeidėjui gali kilti atitinkami neigiami padariniai, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas.
Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodomai motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.