Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1987 m. rugpjūčio 7 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-11-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiama byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2010 m. birželio 10 d. apie 20 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties keliu Kelmė-Šalteniai, vieną kartą rankomis pastūmė P. Š. į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ir galva atsitrenkęs į kelio asfaltuotą dangą patyrė kairiojo smilkinkaulio lūžį, kaukolės pamato vidurinės daubos kairės pusės lūžį, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, tokiu būdu dėl neatsargumo nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. U. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad jis kartu su V. K. ir jo vaiku vežimėlyje ėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Parduotuvėje nusipirkę alaus, eidami link V. K. namų, matė kelio viduriu einantį P. Š., kuris atsisėdo kelkraštyje. Jiems praeinant pro šalį, P. Š. užkalbino V. K., atsistojo ir, eidamas iš paskos, ėmęs jį užgaulioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis atsakęs tuo pačiu, tačiau P. Š. nesiliovė. Tuo metu jis stūmė vaiko vežimėlį, kurį perėmęs V. K. nuėjo į priekį, o jis apsisukęs ir priėjęs prie besikoliojančio P. Š.. P. Š. ėmė mosikuoti rankomis ir jis, nelaukdamas, kol jam pataikys, ranka paliesdamas P. Š. krūtinę, pastūmė jį, nuo ko P. Š. aukštielninkas griuvo ant asfalto, o jis nuėjo, prisivijo V. K., po kiek laiko atsisukęs, matė prie P. Š. sustojusį automobilį. Su P. Š. jis nebuvo piktuoju, neketino jo mušti, jokio metalinio strypo su savimi neturėjo, vaiko vežimėlyje tokio daikto nebuvo, tiek jis, tiek V. K. eidami į parduotuvę buvo blaivūs. Kad P. Š. neblaivus, suprato iš jo elgsenos, svirduliuojančios eisenos. Gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau jis taikytis atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis P. Š. parodė, kad tą dieną, kai jį sužalojo M. U., jis kartu su sugyventine V. A. svečiavosi pas I..D Jis gėrė alų. I. D. namuose jam į veidą sudavė E. B., nes įvyko konfliktas dėl E. B. elgesio su jo sugyventine, nuo smūgio jis nebuvo nugriuvęs. Kada išėjo iš I. D., neprisimena. Pamena, kad buvo pas sugyventinės V. A. motiną J. T., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Iš jos pasiskolinęs 100 Lt, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje nusipirkęs alaus ir cigarečių. Ar buvo dar kur nors užėjęs, ar vartojo alkoholį tą dieną, neprisimena. Eidamas iš parduotuvės, prisėdo kelkraštyje pailsėti. Jam besėdint pro šalį praėjo V. K. ir M. U.. Jis juos prisivijęs ir pasiteiravęs, kur jie eina, pastarieji atsakę, kad namo. M. U. jis paklausęs, kodėl ne savo vaiką vežimėlyje stumia, jis atsakęs, kad ne jo reikalas ir išsitraukęs iš vežimėlio metalinį strypą, ant kurio abiejų galų buvo uždėti guminiai antgaliai, trenkė jam 2-3 kartus į galvos sritį. Nuo smūgių jis nugriuvo ant žemės ir nieko daugiau neprisimena. Dėl galvos traumos 20 dienų gydėsi Šiaulių ligoninėje. Tą patį metalinį strypą jis matė ir savo namuose grįžęs iš ligoninės. Tą kartą jį buvo atsinešęs kaimynystėje gyvenantis V. K., kuris dar kartą norėjęs jį sužaloti. Ką Vitalijus tuomet jam sakė, kodėl jam vėl norėjo suduoti, neprisimena. Su M. U. jis nesusitaikė, dėl sužalojimo jis patyręs 1000 Lt turtinę ir 50000 Lt neturtinę žalą. Po galvos sužalojimo jam svaigsta galva, jis negali dirbti, vartoja vaistus, mano, kad tokios pinigų sumos užtektų tolimesniam gydymuisi. Praeityje jis taip pat turėjęs sunkią traumą, patirtą avarijos vairuojant traktorių metu.

Liudytoja V. A. parodė, kad į svečius pas I. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu P. Š. atvyko 2010 m. birželio 9 d. vakare. Iki paryčių vaišinosi. Naktį lauke tarp jos sugyventinio ir E. B. vyko kažkoks konfliktas, kurio ji nematė, tačiau, P. Š. grįžus į kambarį, ji matė, kad P. Š. sumuštas, nes jam iš nosies bėgo kraujas, veidas buvo nubrozdintas. Kitos dienos ryte P. Š. iš I. D. namų išėjo vienas. Kur jis buvo visą dieną, jai nežinoma. Iš savo motinos J. T. pasakojimų žino, kad P. Š. buvo užsukęs pas ją pasiskolinti pinigų. Grįžus P. Š. iš ligoninės, pas jį buvo atėjęs V. K. su metaliniu strypu rankose. Kiek jai žinoma, jie susiginčijo dėl muštynių, tačiau jų pokalbis buvęs trumpas, ji jo nesiklausiusi.

Liudytoja I. D. parodė, kad P. Š. iš jos namų 2010 m. birželio 10 d. išėjo prieš pietus, buvo išgėręs alaus. Jokio konflikto tarp jos sūnaus draugo E. ir P. Š. ji nematė, nepastebėjo, kad P. Š. jos namuose būtų sumuštas.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2010 m. birželio 10 d. apie 10-11 val. kartu su sutuoktiniu A. D. užsuko pas I. D.. Pas ją svečiavosi V. A. ir P. Š.. Vyrai gėrė alų, moterys – sidrą. P. Š., kurį ji pažįsta seniai, buvo gerokai išgėręs, tai matėsi iš jo kalbos, elgsenos. Muštynių ji nematė, po poros valandų ji su vyru išėjo. Pirmiau nei jie iš I. D. namų išėjo P. Š..

Liudytojas A. D. parodė analogiškai liudytojai D. D..

Liudytoja A. M. parodė, kad ji dirba pardavėja (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Ji gerai prisimena, kad tą dieną, kai ant kelio buvo sumuštas P. Š., pastarasis į parduotuvę apsipirkti buvo atėjęs dienos metu, ne vakare. Jis turėjo 100 Lt kupiūrą, pirko duonos, butelį alaus, dešros, cigarečių. P. Š. buvo nedaug išgėręs.

Liudytojas D. Š. parodė, kad, dirbdamas greitosios medicinos pagalbos vairuotoju, sužalotą P. Š. iš (duomenys neskelbtini) nuvežė į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Sužalotąjį apžiūrėjęs felčeris S. R..

Liudytojas S. R. parodė, kad atvykęs į dispečerio nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje rado gulintį žmogų, kuris, jam priėjus, atsisėdo, kalbėjo, iš pradžių nesutiko vykti į ligoninę. Iš ausies jam bėgo kraujas, buvo įtartas kaukolės lūžimas, kitų sužalojimų nesimatė, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis su M. U. 2010 m. birželio 10 d. apie 19 val. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) pirkti alaus. Grįždami iš parduotuvės sutiko kaimyną P. Š., sėdintį ant kelkraščio. Kaimynas užkalbinęs jį, paklausė, kur jis einąs. Grįžtant iš parduotuvės jo vaiko vėžimėlį stūmė M. U.. P. Š. užgauliai pradėjęs priekabiauti prie M. U., vadinti jį necenzūriniais žodžiais. M. U. su P. Š. apsižodžiavo. Tuo tarpu jis, perėmęs iš M. U. stumti vaiko vežimėlį, nuėjo į priekį. Neužilgo jį prisivijo M. U. ir pasakė, kad P. Š. pastūmė. Po kurio laiko atsisukęs matė, kad toje vietoje, kur jie susitiko P. Š., sustojo automobilis, vaikštinėjo du žmonės. Eidami į parduotuvę jokio metalinio strypo neturėjo, vaiko vežimėlyje tokių daiktų nesivežioja. Metalinį strypą, ant kurio galų užmauti guminiai antgaliai, jis turi namuose, tačiau jo nesinešioja. Mano, kad P. Š. painioja įvykius, nes metalinį strypą jis matė, kai jau buvo grįžęs iš ligoninės. Tuomet P. Š. pasikvietė jį į savo namus, paklausė, kodėl jį sumušė ir puolė prieš jį su vamzdžiu rankose. Jis, nubėgęs į savo namus, taip pat atsinešė vamzdį, P. Š. norėjo išeiti į lauką pasiaiškinti, tačiau P. Š. sugyventinė pastarojo į lauką neišleido, o jį išvijo iš kiemo.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 8, 9) užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), - kelio, vedančio į (duomenys neskelbtini), sankryža su keliu Kelmė-Šaukėnai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (b.l. 30) nurodyta, kad P. Š. nustatyta kairio smilkinkaulio kaukolės pamato vidurinės daubos kairės pusės lūžis, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurie galėjo būti padaryti ir griūnant, sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietu buku daiktu, galimai netrukus iki tiriamojo atvykimo į stacionarą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo paaiškinimai apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes vienodi, nuoseklūs, vienas kitą papildantys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Priešingai, nei nukentėjusiojo P. Š., kuris, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Gydymo įstaigoje, į kurią jis buvo pristatytas iš karto po sužalojimo, konstatuotas jo apsinuodijimas alkoholiu, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tą dieną P. Š. vartojo alkoholį, iš jo išvaizdos ir elgsenos kaltinamasis ir su juo kartu buvęs V. K. supratę, kad P. Š. yra neblaivus. Nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Ar dėl išgerto alkoholio kiekio, ar dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kur praleidęs dieną, kiek ir su kuo išgėręs alkoholio, todėl jo parodymais besąlygiškai vadovautis teismas neturi pagrindo. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti ir jam griūnant. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis pastūmęs nukentėjusįjį, kuris nukritęs ant asfalto dangos, neigia jam sudavęs metaliniu strypu. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Nesant patikimų įrodymų, kad kaltinamasis tyčia metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam į galvą, tokiu būdu jį sunkiai sužalodamas, nukentėjusiojo versija apie tokiu būdu padarytą jam sužalojimą atmestina.

Kaltinamasis tyčia pastūmė nukentėjusįjį P. Š., kuriam griūnant ant asfalto dangos lūžo galvos kaukolės kaulai. Stumdamas neblaivų žmogų, stovintį ant kietos dangos, taip kėsindamasis į jo sveikatą, kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo tokių veiksmų gali atsirasi sunkios pasekmės, tačiau jis buvo blaivus, todėl galėjo ir turėjo tai numatyti. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamojo M. U. veika kvalifikuotina kaip neatsargus nusikaltimas ir atitinka BK 137 str. 1 d. požymius.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat į tai, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, po patirtos galvos traumos jį kankina galvos skausmai, dėl galvos svaigimo jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl sunkaus kūno sužalojimo kentė skausmą, jautė diskomfortą, nepatogumus, tačiau neturtinė 50000 Lt žala, kurios atlyginimui prašo priteisti iš kaltinamojo, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos sužalojimas padarytas ne dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, o dėl jo neatsargumo, vieno kontaktinio smūgio metu, paties neblaivaus nukentėjusiojo, išprovokavusio konfliktą tarp jo ir kaltinamojo, veiksmai turėjo įtakos tokiam kaltinamojo elgesiui, nukentėjusysis buvo neblaivus, duomenų, kad po šio sužalojimo nukentėjusysis taptų nedarbingas ar sumažėtų jo darbingumas, kad šio metu nukentėjusysis vartotų vaistus sveikatos atstatymui, nėra pateikta. Kaltinamasis – bedarbis, teisiamas pirmą kartą, turto, į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas, neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiajam P. Š..

Pareiga įrodyti turtinių nuostolių dydį tenka asmeniui, kuris prašo tokią žalą atlyginti. Nukentėjusysis jokių įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos atsiradimą, nepateikė, nemotyvavo patirtos žalos dydžio, todėl jo civilinis ieškinys dėl 1000 Lt žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. U. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą, bedarbis, todėl jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Tikėtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas paveiks nuteistąjį taip, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, užtikrins teisingumo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė, su juo nesusitaikė, todėl jam skirtina griežtesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 137 str. 1 d. sankcijoje, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

P. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai. Priteisti iš M. U. P. Š. 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

P. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.