Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, išlaikantis du mažamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą mažamečiui. Nustatyta, jog 2018 m. gegužės 4 d., apie 17 val. 00 min., šalia parduotuvės „Romuva“, esančios (duomenys neskelbtini), E. K., tyčia, ranka sudavė vieną smūgį į pilvo sritį bei vieną smūgį į kairiojo smilkinio sritį mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas kraujosruvą pilvo srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. K. 2018 m.gegužės 4 d., apie 17 val. 10 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia, suėmęs rankomis krūtinės srityje už drabužių, stūmė Ž. K., nuo ko, neišlaikiusi pusiausvyros, nukentėjusioji griuvo aukštielninka ant grindų, jai buvo padarytos kraujosruvos nugaroje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, jog mažamečiui nukentėjusiajam smūgių rankos delnu į krūtinę bei galvą nesudavė, tik nestipriai rankos delnu pastūmė į krūtinę. Aiškino, jog vėliau namuose nukentėjusiajai Ž. K. į veidą ranka smūgio nesudavė. Jis gynėsi nuo nukentėjusiosios puolimo, nes pastaroji jį sugriebė už drabužių, todėl rankomis tik atstūmė nuo savęs. Pasak kaltinamojo, tada nukentėjusioji užkliuvo namo prieangyje už kėdžių ir griuvo ant grindų. Mano, kad nukentėjusioji jaučia jam priešiškumą, jie seniai nesutaria, nes kažkada kartu gyveno. Pripažįsta kaltę iš dalies tik dėl to, kad nežymiai į krūtinę delnu pastūmė mažametį ir, kad nesiaiškino su nukentėjusiojo motina, o su pačiu mažamečiu. Jis matė, kaip iš vakaro A. K. sumušė pastarojo pusbrolis Ž. P.. Mušė rankomis į galvą, spyrė į krūtinę. Mano, kad kraujosruva A. K. krūtinėje atsirado nuo minėto spyrio, o ne nuo jo pastūmimo.

Nepilnametis nukentėjusysis A. K. teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 17 val. jis sėdėjo pavėsinėje, prie parduotuvės. Prie jo priėjo kaltinamasis, kuris paklausė,-„ ką čia loji?“ Jis atsakė, kad nieko neloja bei atsistojo. Tada kaltinamasis jam delno apačia sudavė vieną smūgį į pilvo sritį. Po šio smūgio jam truputį skaudėjo, nes nuo smūgio jis vėl atsisėdo. Tada jam sėdinčiam kaltinamasis sudavė delno apačia dar vieną smūgį į kairią smilkinio sritį. Nuo smūgio į galvą jam skaudėjo. Skausmas truko ilgai. Jautė skausmą net vėliau atvykus policijos pareigūnams. Teigė, jog šį įvykį matė G. Ž.. Apie tai vėliau papasakojo mamai.

L. R. D. teigė, jog įvykio nematė ir nieko negali papasakoti apie mažamečio A. K. sumušimo aplinkybes.

Pasak liudytojos D. K. ( kaltinamojo žmonos), ji matė, kaip į namus įsiveržė Ž. K. ir pradėjo šaukti ant E. K., kad šis skriaudžia jos sūnų A. K.. Jos vyras susikivirčijo su Ž. K.. Matė, kaip vyras paėmė už rankos Ž. ir bandė išvesti iš namų, tačiau nukentėjusioji stūmė jos vyrą. Matė, kaip tada vyras irgi pastūmė nukentėjusiąją ir ši krito ant verandoje buvusių kėdžių atbula. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad ją muša, po ko atbėgo pastarosios sugyventinis. Liudytojos teigimu, jos vyras nemušė nukentėjusiosios, t. y., smūgio į veidą nesudavė. Vėliau vyras sakė, kad pavėsinėje A. K. nemušė, tik pastūmė ranka į krūtinę.

Nepilnametis liudytojas G. Ž. teisme paaiškino, jog matė, kaip prie parduotuvės pavėsinėje kaltinamasis truputį pastūmė ranka stovintį nukentėjusįjį A. K. į krūtinę, tačiau netrenkė. Į galvą kaltinamasis nesudavė Alvaidui. Pasak liudytojo, jis su broliu matė, kaip trys-keturios valandos iki šio įvykio Ž. P. mušė A. K.: sudavė 3-4 kartus per veidą bei kartą spyrė į krūtinę.

Ž. K. protokole – pareiškime policijai nurodė, kad 2018-05-04, apie 17 val., E. K., šalia parduotuvės ROMUVA, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties sudavė vieną smūgį delnu jo sūnui mažamečiui A. K. gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinės sritį bei, atsisėdus nuo suduoto smūgio, sudavė smūgį delnu į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuoj pat po to, namuose adresu, (duomenys neskelbtini), E. K. konflikto metu, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą bei ją paėmę už megztuko pastūmė, dėl ko ji pakrito ir jautė skausmą nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, kairiame šone ir kairiame petyje (b. l. 1–2).

Tarnybiniame pranešimas dėl gauto pranešimo ROIK: 0118000220687, kuriame nurodyta, kad 2018-05-04 apie 17.07 val. pareigūnai gavo pranešimą, kad vaiką sumušė pažįstamas asmuo, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja Ž. K. paaiškino, jog jos 13 metų amžiaus sūnus pasiskundė, kad prie parduotuvė E. K. jam sudavė du smūgius į veido ir krūtinės sritį. Norėdama išsiaiškinti situaciją, nuvyko pas E. K., kur tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji nuo E. K. nukentėjo. Pareigūnams nuvykus pas E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), šis neneigė, kad tarp jo ir vaiko buvo žodinis konfliktas gatvėje, o po to pas jį į namus atėjo vaiko motina Ž. K. ir pradėjo šaukti, stumdyti, jis ją norėjo išprašyti iš namų, todėl pastūmė (b. l. 17 )

Specialisto išvadoje Nr. G 352/2018 (09) nurodyta, kad A. K. konstatuota kraujosruva pilvo srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2018-05-04, jam esant bet kokioje padėtyje, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiu daiktu, galimai vienu poveikiu. A. K. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 22).

Specialisto išvadoje Nr. G 353/2018 (09) nurodyta, kad Ž. K. konstatuota kraujosruvos nugaroje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje buvo padaryti su kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2018-05-04, jai esant bet kokioje padėtyje, tiek suduodant rankomis, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kietais bukų savybių turinčiais daiktais, galimai keturiais poveikiais. Ž. K. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti pati. Ž. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 26).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-05-04, 17.01 val., pranešimo pokalbio garso įrašo kopiją. Garso įrašo stenogramoje nurodyta, kad moteris, kuri prisistato Ž. K., kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini). Praneša, kad vaikas parėjo iš kaimo sumuštas. A. K. buvo sumuštas į veidą, o kai jie nuėjo pasiaiškinti, tuomet buvo ir ji sumušta, jai pirštą sužalojo, koją skauda (b. l. 37–38 )

Teisme apklaustas specialistas V. V. teigė, jog konstatuota kraujosruva pilvo srityje A. K. buvo padaryta 3-4 dienos iki apžiūros ( teismo pastaba: apžiūra daryta 2018-05-07, įvykis 2018-05-04 ). Į teisėjo klausimą atsakė, jog kraujosruva galėjo gautis tiek nuo smūgio delno atramine sritimi, tiek spiriant koja. Į teisėjo klausimą atsakė, jog Ž. K. konstatuoti sužalojimai kūne galėjo atsirasti ir jai krentant atbulai ant kėdžių, ant grindų. Teigė, jog nuo kirčio ranka į smilkinį, nukentėjusiajam pradžioje galėjo atsirasti guzas, tačiau po 3 d, apžiūros metu jo jau nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visus byloje ištirtus įrodymus, nukentėjusiųjų, liudytojo bei kaltinamojo paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis E. K., 2018-05-04, apie 17 val. 00 min., šalia parduotuvės „Romuva“, esančios (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, tyčia, dėl asmeninių motyvų, galimai dėl to, kad nukentėjęs apkalbėjo kaltinamąjį, sudavė kartą delno atramos dalimi mažamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinę, dėl ko padarė kraujosruvą pilvo srityje bei kartą sudavė rankos delno vidine dalimi mažamečiui į kairio smilkinio sritį, dėl ko mažamečiui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikalti9mo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius. Kaltinamasis smūgius sudavė tyčia, iš asmeninių, paskatų. Smurtą vartojo prieš mažametį asmenį, kas yra kvalifikuojanti atsakomybę aplinkybė.

Be to, įrodyta, jog tuoj po to, kai kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą prieš mažametį, pastarojo mama Ž. K. nuvyko į kaltinamojo namus pasiaiškinti, kodėl šis mušė jos vaiką. Namo viduje, prieangyje ir įėjimo į virtuvę tarpduryje tark nukentėjusiosios bei kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji apsistumdė, po ko, kaltinamasis, tyčia, rankomis suėmęs krūtinės srityje už drabužių, stūmė nukentėjusiąją, nuo ko ši krito atbula ant koridoriuje buvusių kėdžių ir grindų. Ž. K. buvo padarytos kraujosruvos nugaroje, kairėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kaltinamasis nukentėjusiąją stūmė tyčia. Nors ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y., veikė netiesiogine tyčia.

Teismas iš kaltinimo šalina dėl Ž. K. nurodytą aplinkybę, t. y., kad kaltinamasis prieš stūmimą sudavė nukentėjusiajai ranka smūgį į veidą.

Smūgio sudavimą į veidą kaltinamasis neigė. Įvykio vietoje buvusi kaltinamojo žmona D. K. taip pat nurodė, jog jokio smūgio į veidą jos vyras nesudavė, tik stūmė nukentėjusiąją, nuo ko ši krito aukštielninka. Specialistas išvadoje nurodė, jog jokių sužalojimų nukentėjusiosios veide nenustatyta. Daugiau niekas nematė įvykio aplinkybių. Nuklentėjusiosios sugyventinis V. M. jau matė tik nuo to momento, kai nukentėjusioji buvo parkritusi ir jam nežinoma, dėl ko nukentėjusioji krito.

Esant tokiems duomenims, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

Teismo vertinimu, liudytojų G. bei T. Ž. parodymai dėl mažamečio A. K. mušimo aplinkybių nėra visiškai teisingi. Pirma, jie yra kaltinamojo žmonos broliai ir yra suinteresuoti duoti kaltinamajam naudingus parodymus, t. y., jog smūgio į krūtinę nebuvo, o per galvą visai kaltinamasi nemušė. Be to, T. Ž. įvykio vietoje nebuvo, tik atpasakojo, ką jam sakė brolis G. Pastarojo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai melagingų parodymų nėra pagrindo, nes jis neturi amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 235 straipsnyje.

Dėl to, jog galimai mažamečiui A. K. galimai kraujosruvą krūtinėje padarė prieš nagrinėjamą įvykį pusbrolis Ž. P., teismas mano, jog tai yra tik gynybinė kaltinamojo versija. Pats mažametis nurodė, jog buvo konfliktas, jam pusbrolis sudavė nestipriai per veidą, spyrė į pilvą, tačiau jis užsidengė rankomis ir jokio sužalojimo pilve nepadarė. Mažamečio teigimu, tai buvo apie 3-4 dienas prieš tai, kai jį sužalojo E. K.. Kaltinamojo, liudytojų brolių Ž. parodymai dėl mažamečio sumušimo aplinkybių irgi skiriasi. G. Ž. nurodė, kad pusbrolis A. mušė tą pačią dieną. T. Ž. sakė, jog tai buvo dieną prieš. Abu sutartinai sakė, kad spyrio į krūtinę metu mažametis buvo „nuleidęs rankas“, nors mažamečio teigimu, jis rankomis užsidengė smūgį. Teismo vertinimu, šie kaltinamojo bei liudytojų brolių Ž. parodymai yra neteisingi, nes naudingi kaltinamajam, siekiant paneigti aplinkybę, kad jis sudavė smūgį delnu mažamečiui į krūtinę. Teismas jais nesivadovauja, tiki mažamečio nukentėjusiojo A. K. parodymais apie jam suduotų smūgių į krūtinę bei galvą aplinkybes, nes jam nėra pagrindo ir tikslo meluoti bei apkalbėti kaltinamąjį.

Dėl civilinio ieškinio

Mažamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas A. M. teisme pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo E. K. už mažamečio A. K. sužalojimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiojo įstatyminei atstovei Ž. K. ( nors byloje ji tokia nebuvo pripažinta ) priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos.

Teismas konstatuoja, jog neturtinė žala gali būti priteisiama tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai asmeniui, t. y., mažamečiui A. K..

Mažamečio įgaliotas atstovas žodžiu patikslino ieškinį, neturtinę žalą prašydamas priteisti pačiam nukentėjusiajam.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas sutinka, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti materialinę satisfakciją už patirtą skriaudą, jam sukeltą fizinį skausmą, patirtus sužalojimus, nepatogumus, baimę ir t. t. ( Civilinio kodekso 6. 250 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu ).

Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl suduotų smūgių delnu į krūtinę ( dėl ko atsirado mėlynė) bei į kairį smilkinį, mažamečiui nukentėjusiajam A. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, asmuo kurį laiką jautė skausmą, baimę prieš kaltinamąjį.

Tačiau įgalioto atstovo prašoma priteisti suma, teismo įsitikinimu, yra neproporcinga patirtam sužalojimui, skausmui ir baimei. Pats nukentėjusysis nurodė, jog dėl smūgio į krūtinę jam nelabai skaudėjo. Labiau skaudėjo dėl smūgio į smilkinį. Skausmą jautė kelias dienas. Kitokių liekamųjų reiškinių neliko.

Teismo manymu, vadovaujantis teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, įvertinus sužalojimo pobūdį, tai, jog skausmas ir sužalojimas buvo trumpalaikis, jog šiuo metu nukentėjusysis netgi ir bendrauja su kaltinamuoju, įvertinus ir kaltinamojo turtinę padėtį ( vedęs, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, nedirba, tačiau registruotas užimtumo tarnyboje, žmona laukiasi ), atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo ir proporcingumo kriterijus, iš kaltinamojo priteisima 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat iš kaltinamojo priteisiamos valstybei mažamečio nukentėjusiojo atstovavimo ( pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą skirtas advokatas A. M., 2019-01-04 pažyma Nr. NTP-7-7570, b. l. 173 ) byloje išlaidos – 227, 50 Eur. ( BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu ).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes, kaltės rūšį bei formą, veikos pavaojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltionamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, esant realiai nusikaltimų sutapčiai. Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Asmuo šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, yra vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus, žmona laukiasi trečio vaiko.

Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose už nurodytų nusikaltimą numatytas švelniausias bausmes – baudą ( už BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytą veiką ) ir viešuosius darbus ( už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką ).

Bauda, įvertinus kaltinamojo šeiminę bei turtinę padėtį, skiriama minimali ( BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). O už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama sankcijos vidurkyje numatyta vietųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti teismo nustatytą skaičių valandų.

Įvertinus turtinę padėtį, kaltinamajam nustatomas ilgesnis, nei numatyta įstatyme, bausos sumokėjimo terminas – 2 metai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ( dėl mažamečiui A. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo ) ir jam paskirti 50 MGL ( 2 500 Eur ) dydžio baudą.

Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ( dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo Ž. K. ) ir jam paskirti 6 ( šešių ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas. bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės visiškai sudėti ir paskirti galutinę 50 MGL ( 2 500 Eur ) dydžio baudą ir 6 ( šešių ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas.

E. K. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. K. priteisti nepilnamečiui A. K. 300 Eur neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo E. K. priteisti valstybei turėtas 227, 50 Eur mažamečio nukentėjusiojo atstovavimo byloje išlaidų.

Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 2 ( dvejus ) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, bet sąskaitą bet kuriame iš pasirinktų bankų, nurodant įmokos kodą 6801 ir tai patvirtinantis dokumentas pristatytas į teismo raštinę.

Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis BK 47 ir 65straipsnių taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti, jog viešieji darbai vykdomi, jei nuteistasis sutinka juos atlikti. Jei dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neišdirba paskirtų viešųjų darbų, teismas gali pratęsti jų atlikimo laiką.

Jei asmuo vengia dirbti viešuosius darbus arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešųjų darbų, teismas bausmę vykdančiosios institucijos teikimu gali, vadovaujantis LR BK 47, 49, 65 straipsniuose numatyta tvarka, paskirtą bausmę pakeisti bauda arba areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.