Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-28 · Administracinė byla Nr. I-1342-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
I-1342-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1342-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04154-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. D. su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2015-07-28 iki 2015-11-28 Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios buvo prastos būklės, netvarkingos, jose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo drėgna, taip pat buvo pelėsio ir buitinių parazitų. Pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tualete nebuvo atskiros ventiliacijos. Kamerose buvo tik dvi kėdės. Maistas Lukiškių TI-K buvo neskanus ir nekaloringas, neužtikrintas jo kiekis. Pasivaikščioti gryname oro pareiškėjas galėjo tik 1 val. per dieną, o nusiprausti šiltu vandeniu – tik 1 kartą per savaitę, tačiau dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl pareiškėjas likdavo nesiprausęs. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, sutriko jo miegas, atsirado depresija.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 55–64) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Vienos valandos pasivaikščiojimas kiemelyje yra pakankamas. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimas nuo kameros ploto nenustatytas. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomų asmenų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 5,52 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

4. Byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 157), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2015-07-28 iki 2015-11-28 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-07-28 iki 2015-11-26. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą.

6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

8. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2015-07-28 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2015-07-29 perkeltas į kamerą Nr. 270, kurios plotas 7,79 m², joje buvo laikomas iki 2015-10-22, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 361, kurios plotas 7,47 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-12, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-11-13 perkeltas į kamerą Nr. 267, kurios plotas 7,63 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-19, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-11-20 perkeltas į kamerą Nr. 397, kurios plotas 20,14 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2015-11-26 išvyko į Kybartų pataisos namus. Taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 121 dieną. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus 3,6 m² gyvenamasis plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 121 dieną, t. y. visą ginčo laikotarpį, todėl jo argumentai dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto Lukiškių TI-K kamerose nesuteikimo atmestini, kaip nepagrįsti.

9. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalėjimo sąlygos, todėl šiuo atveju aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95).

10. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tualete nebuvo atskiros ventiliacijos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat 2016-11-07 pažymoje Nr. 24-8450 „Dėl D. D. skundo“ (b. l. 67–68) nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

11. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kameros buvo prastos būklės, netvarkingos, jose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, buvo drėgna, taip pat buvo pelėsio ir buitinių parazitų.

11.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18–28?C, santykinė drėgmė – 35-65 proc., o šaltuoju metų laiku – 18–22?C ir 35-60 proc. (26 punktas). Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (60 punktas).

11.2. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (34 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

11.3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog D. D. dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Priešingai, byloje pateikta Lukiškių TI-K 2016-11-04 pažyma Nr. 24-8410 (b. l. 151), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas prašymų ir skundų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nepateikė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-11-07 raštu Nr. 2.10-8449(16.4.1.10.12) (b. l. 53), teismą informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

11.4. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 69–101) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose Nr. 123, Nr. 267, Nr. 270 ir Nr. 397, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo nustatyta, kad: kameros Nr. 123 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą, kameroje vizualiai švaru, tarp lango ir grotų šiukšlių nebuvo, praustuvė vizualiai švari, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015-06-02 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1367 (b. l. 69), 2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 73–74), 2015-12-23 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2936 (b. l. 76–77)); 2015-06-12 atliktos patikros metu nustatyta, kad kameros Nr. 123 stiklai buvo vizualiai nešvarūs, tačiau 2015-07-08 šios kameros tikrinimo metu toks atitikimas nebebuvo nustatytas, jo pašalinimas konstatuotas ir grįžtamosios kontrolės metu, tuo tarpu pareiškėjas kameroje Nr. 123 buvo 2015-07-28 ir joje praleido tik 1 dieną (2015-06-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1582 (b. l. 71–72), 2015-07-15 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1734 (b. l. 73–74), 2015-10-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2388 (b. l. 75)); kameros Nr. 270 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus (2015-12-28 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2971 (b. l. 80–81)); kameros Nr. 267 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-10-26 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2437 (b. l. 84–85)); kameros Nr. 397 temperatūra ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą (2015-07-22 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1775 (b. l. 97–98)); 2015-06-02 kameroje Nr. 397 atlikto kontrolės metu nustatyta, kad kameros langai vizualiai nešvarūs, be to, nustatyti pelėsio požymiai, tačiau 2015-10-22 atliktos grįžtamosios kontrolės metu šie pažeidimai buvo pašalinti, pažeidimų nebuvo nustatyta ir 2015-12-10, tuo tarpu pareiškėjas kameroje Nr. 397 buvo laikomas tik nuo 2015-11-20 (2015-06-17 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1533 (b. l. 86–87), 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2483 (b. l. 99–100), 2015-12-14 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2852 (b. l. 101)). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kamerų temperatūra, drėgmė, apšvietimas, vėdinimas ir švara neatitiko reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

11.5. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat Ūkio skyriaus 2016-11-07 pažymoje Nr. 24-8450 „Dėl D. D. skundo“ (b. l. 67–68) nurodo, kad buitinių kenkėjų kontrolė kamerose atliekama pagal sutartį su licencijuota įmone. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 73–74, 80–81, 84–85, 97–98), kuriuose pažymėta, kad Lukiškių TI-K atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, kuris yra registruojamas, o buitinių kenkėjų buvimo kamerose požymių nenustatyta; taip pat 2015-01-02 Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės centras“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18 (b. l. 152–155) dėl buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbų atlikimo bei pagal šią sutartį atliktų kontrolės darbų registracijos žurnalas (b. l. 102–112). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Lukiškių TI-K yra sistemingai vykdoma tokio pobūdžio priežiūra ir profilaktika. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų buvimo taip pat atmestini.

12. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tik 2 kėdės, nors kamerose buvo laikoma daugiau asmenų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-11-07 pažymoje Nr. 24-8450 „Dėl D. D. skundo“ (b. l. 67–68) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose yra įrengtos 2–4 lovos. Atitinkamai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad didžiąją buvimo Lukiškių TI-K laiko dalį (115 dienų) pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu, todėl šiuo laikotarpiu 2 kamerose įrengtų kėdžių pakako. Tuo tarpu kameroje Nr. 397, kurioje, remiantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-11-07 pažymos Nr. 24-8450 „Dėl D. D. skundo“ (b. l. 67–68) duomenimis, yra įrengtas stalas su 2 pasukamomis kėdutėmis, pareiškėjas nuo 2015-11-20 iki 2015-11-25 buvo laikomas su dar 2–3 asmenimis, todėl šiuo laikotarpiu, t. y. 6 dienas, kamerų aprūpinimo baldais norma buvo pažeista.

13. Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad galimybė nusiprausti po dušu jam buvo sudaroma tik vieną kartą per savaitę, be to, duše esą dažnai nebūdavo karšto vandens, todėl jis ne visada galėdavo nusiprausti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės šia teise pasinaudoti, byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam kuriuo nors metu nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu, nenurodė, kada ir kiek kartų (bent apytikriai) tai įvyko. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl naudojimosi dušu tvarkos, jo buvimo Lukiškių TI-K metu, būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir (ar) kitas institucijas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti jam buvo galima tik 1 val. per dieną, nors tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką, ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Skunde pareiškėjas teigia, kad maistas Lukiškių TI-K neskanus, nekokybiškas, nekaloringas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu jie aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K maistas esą buvo nekokybiškas. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų trūko. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl asmenų maitinimo.

16. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K suprastėjo jo miegas, atsirado depresija. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-11-07 rašte Nr. S-PER-2848 (b. l. 15) nurodyta, kad D. D. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kreipėsi 2015-09-30 tik dėl regėjimo sutrikimo, jam diagnozuota cataracta, traumatica OS. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 17–52) taip pat nėra duomenų apie kokius nors pareiškėjo miego sutrikimus ar psichinės sveikatos pakitimus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė kokius nors negrįžtamus sveikatos sutrikimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą ir kamerų aprūpinimo baldais neužtikrinimą) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 250 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas