- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- II-476-972/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00337-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Pažeidėjas
- T. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11091-2024 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2024 m. rugpjūčio 23 d. T. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 23 d. 16.32 val. H. Manto g. ir Lietuvininkų a. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo elektrinę transporto priemonę „Beaster Scooter BS11“, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta jos privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodyta, kad tokiais veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktų reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11091-2024 T. J. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
2024 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundas dėl 2024 m. rugsėjo 6 d. Institucijos nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. H. Manto g., Klaipėdoje, jį, važiuojantį paspirtuku „Beaster Scooter BS11“, sustabdė policijos pareigūnai. Jis (pareiškėjas) važiavo šaligatviu, atokiau nuo žmonių, neviršijo leistino greičio, važiuodamas dėvėjo šalmą ir apsaugas. Pareigūnai, patikrinę jo blaivumą, ėmė apžiūrinėti jo paspirtuką, jį (paspirtuką) fotografuoti. Kadangi jis (pareiškėjas) pareigūnus informavo, jog tokie paspirtukai nėra registruojami, buvo ieškoma informacijos internete. Neradęs informacijos, vienas iš policijos pareigūnų susisiekė su kolega ir konsultavosi, kaip surašyti protokolą, taip jį (pareiškėją) užlaikydami bei parodydami savo kompetencijos nebuvimą. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis (pareiškėjas) su juo nesutiko. 2024 m. rugpjūčio 27 d. el. pašto adresu klaipedosvpk@policija.lt jis (pareiškėjas) išsiuntė laišką, kuriame prašė Institucijos paskirti datą ir laiką bylos nagrinėjimui, kadangi norėjo dalyvauti nagrinėjant bylą, į siųstą el. laišką gavo automatinį pranešimą. 2024 m. rugsėjo 6 d. el. paštu jam buvo atsiųstas skundžiamas nutarimas. Pakartotinai 2024 m. rugsėjo 9 d. išsiuntus el. laišką su klausimu, kodėl nesureaguota į jo prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime, vėl buvo gautas automatinis atsakymas, su juo (pareiškėju) niekas nesusisiekė. 2024 m. rugsėjo 12 d. visus siųstus laiškus persiuntęs el. pašto adresu info@policija.lt, atsakymą jis (pareiškėjas) gavo. Skunde pareiškėjas nurodo iš dalies sutinkantis su jam priimtu nutarimu, pripažįsta, kad neturėjo civilinės atsakomybės draudimo, bet nesutinka su kitais jam inkriminuotais nusižengimais. Dėl to pasikreipus į AB „Regitra“, specialistas jam paaiškino, kad tokie paspirtukai nėra registruojami, kadangi jie neturi tvirtinimo valstybiniams numeriams, sėdimosios vietos, veidrodėlių ir pan. Paprašius išduoti raštišką dokumentą, specialistas nurodė, kad toks dokumentas neišduodamas, kadangi paspirtukas neturi VIN kodo, pagal kurį registruojama, todėl jis (pareiškėjas) tokiu paspirtuku gali važiuoti be valstybinių numerių, techninės apžiūros bei jam nereikia įgyti teisės vairuoti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas, paliekant galioti 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodyta, kad informacija, apibūdinanti T. J. vairuoto elektrinio paspirtuko techninius duomenis, buvo rasta ant paties elektrinio paspirtuko rėmo ir ratų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ant elektrinio paspirtuko rėmo pritvirtinta gamintojo lentelė, kurioje nurodytas gamintojo pavadinimas – „Beaster Scooter“, elektrinio paspirtuko modelis – „Beaster Electric Scooter BS11“, nurodoma, kad yra du elektriniai motorai, kurių kiekvieno galia yra 1 000 W, baterijos duomenys – 18 AH, 48 V, elektrinio paspirtuko svoris – 28 kg, taip pat nurodytas CE ženklas, kuris reiškia, kad gaminys yra sertifikuotas Europos Sąjungoje ir jį saugu naudoti. Elektrinio paspirtuko priekinio rato viduryje yra elektrinis motoras, ant kurio korpuso matyti užrašas „TX48V10 1000W20040915“. Tai reiškia, kad šiame rate esantis elektrinis motoras yra 1 000 W galios ir naudoja 48 V įtampą. Kitoje nuotraukoje užfiksuotas elektrinio paspirtuko galinis ratas, kurio viduryje yra elektrinis motoras, ant kurio korpuso užrašyta „TX48V10 1000W20041024“. Tai reiškia, kad šiame rate esantis elektrinis motoras yra 1 000 W galios ir naudoja 48 V įtampą. Šie ant elektrinio paspirtuko rasti duomenys, t. y. kad bendra dviejų elektrinių motorų galia yra 2 000 W, didžiausias projektinis greitis yra didesnis negu 25 km/h, leidžia spręsti, kad T. J. vairuotas elektrinis paspirtukas turi būti priskiriamas mopedo kategorijai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog norint vairuoti mopedą, reikalinga įgyti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones arba turėti bet kurią kitą aukštesnę kategoriją (A1, A2, A, B1, B, BE, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE, T). Byloje nustatyta, kad T. J. neturi teisės vairuoti jokios kategorijos transporto priemonių. Dėl to T. J. veika pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai. Skundžiamu nutarimu T. J. buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui, jas skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pareiškėjas privalėjo žinoti KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus. Byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo padarytus nusižengimus, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad tą dieną jį važiuojantį paspirtuku Klaipėdos mieste sustabdė policijos pareigūnai. Jis (pareiškėjas) važiavo lėtai, nors jo paspirtukas yra galingesnis, dėvėjo šalmą, apsaugas. Pastebėjo, kad jį sustabdę pareigūnai nelabai išmanė savo darbą, kadangi pakalbėję su juo (pareiškėju) ir apžiūrėję paspirtuką, informavo, kad paskambins vyresniam pareigūnui. Kažkam paskambinęs, pareigūnas informavo, kad jam (pareiškėjui) bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jis pareigūnams nurodė, kad jo turimas paspirtukas yra galingesnis, bet AB „Regitra“ tokio paspirtuko neregistruoja ir numeriai jam nereikalingi. Kaune paspirtuku važinėjo ilgai, policija nė karto jo nestabdė. Yra užsiregistravęs socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, kurioje renkasi bendraminčiai, ir jie informavo, kad AB „Regitra“ tokių paspirtukų neregistruoja. Be to, nesupranta, kaip policijos pareigūnai, surašę jam protokolą, toliau leido tęsti kelionę, jei jam, anot jų, reikia turėti teisę tokią transporto priemonę vairuoti. Vėliau nuvyko į AB „Regitra“, ten iš jo, galima sakyti, pasijuokė, nurodydami, kad jis ne pirmas ir ne paskutinis susiduriantis su tokia situacija. AB „Regitra“ jam paaiškino, kad paspirtukas yra stovimas, jis neturi veidrodėlių, sėdynės, nėra kur uždėti valstybinių numerių, todėl jie tokių paspirtukų neregistruoja, ir pasakė, kad jis (pareiškėjas) gali kreiptis į teismą, kadangi jo negalėjo nubausti. AB „Regitra“ jam neišdavė raštiško dokumento, patvirtinančio, kad jis yra teisus, bet nurodė, kad kilus ginčui, teismas apklausai gali pasikviesti jų darbuotoją. Sutinka, kad jo paspirtukas nebuvo apdraustas, tačiau kitų jam inkriminuotų nusižengimų nepripažįsta. Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, todėl negali įgyti teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių. Įsigijo galingesnį paspirtuką, nes dėl (duomenys neskelbtini) jam sunku nueiti iki parduotuvės, kuri yra tolokai nuo namų. Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyti teisingi jo paspirtuko technines charakteristikas apibūdinantys duomenys. Prašo nutarimą panaikinti arba sušvelninti jam paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto M. P. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d., dirbant nustatytu maršrutu, 16.32 val. H. Manto g. ir Lietuvininkų a. sankryžoje, Klaipėdos mieste, sustabdytas elektrinio paspirtuko vairuotojas, važiavęs H. Manto gatvės pėsčiųjų taku. Važiuojant greta paspirtuko, tarnybinio automobilio greitis buvo apie 35–40 km/h. Sustabdžius minėtą paspirtuko vairuotoją, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad vairuotojas yra T. J.. Nustatyta, kad asmuo vairavo elektrinę transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta jos privalomoji techninė apžiūra ir ji neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. T. J. su padarytu pažeidimu nesutiko, teigė, kad tai paprastas elektrinis paspirtukas, norint jį vairuoti, vairuotojo pažymėjimo nereikia. Jis pasirinko šią transporto priemonę, kadangi turi problemų su sveikata, dėl to jis negali gauti vairuotojo pažymėjimo. Nurodė, kad AB „Regitra“ darbuotojas jį informavo, jog tokių paspirtukų neregistruoja. Pagal gamyklinius duomenis elektrinio paspirtuko galia yra 2 kW, greitis didesnis nei 25 km/h. Vairuotojas teigė, kad nusipirkus paspirtuką, jo maksimalus greitis buvo 70 km/h, vėliau pakeitė baterijas į silpnesnes, bet paspirtuko maksimalus greitis išliko apie 50 km/h (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu T. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, o pagal šio straipsnio 2 dalį – transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė pripažįstantis jam inkriminuotą nusižengimą, kad jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau su kitais jam inkriminuotais administraciniais nusižengimais nesutiko, nurodė, kad vairuojant tokį paspirtuką, nereikia turėti teisės vairuoti, be to, paspirtuko nereikia įregistruoti nustatyta tvarka ar atlikti jo privalomąją techninę apžiūrą.
Nors pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusižengimų padarymo ir prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad tam nėra teisinio pagrindo.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnyje, be kitų sąvokų, įtvirtintos transporto priemonių sąvokos. Šio straipsnio 31¹ dalyje įtvirtinta, jog elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. 33 dalyje apibrėžta mopedo sąvoka – tai dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h, ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). 34 dalyje apibrėžta motociklo sąvoka – tai dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. 40 dalyje apibrėžta motorinio dviračio sąvoka – tai ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
Taigi, iš įstatyme apibrėžtų transporto priemonių sąvokų matyti, kad, atribojant nurodytas transporto priemones, yra reikšmingi du techniniai parametrai: 1) vidaus degimo variklio darbinis tūris arba variklio didžiausioji naudingoji galia; 2) didžiausiasis projektinis greitis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-43-495/2023). Šiuo atveju pareiškėjo vairuotas elektrinis paspirtukas pagal techninius parametrus gali būti lyginamas su SEAKĮ apibrėžtomis transporto priemonėmis – motoriniu dviračiu, mopedu bei motociklu.
Iš į bylą skaitmeninėje laikmenoje pateiktų fotonuotraukų ir Institucijos atsiliepime nurodytos informacijos matyti, kad transporto priemonė „Beaster Scooter BS11“ pagal technines specifikacijas gali išvystyti didesnį nei 25 km/h greitį, tai taip pat patvirtina byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad važiuojant greta T. J. vairuojamo paspirtuko, tarnybinio automobilio greitis buvo apie 35–40 km/h, be to, to neneigia ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad nusipirkus paspirtuką, jo maksimalus greitis buvo 70 km/h, pakeitus baterijas į silpnesnes – apie 50 km/h (b. l. 16). Transporto priemonė varoma dviem elektriniais motorais, kurių kiekvieno galia yra 1 000 W (bendrasis galingumas 2 000 W arba 2 kW), transporto priemonės masė – 28 kg. Viešai prieinamuose parduotuvių, kuriose transporto priemonė „Beaster Scooter BS11“ parduodama, interneto puslapiuose nurodytos analogiškos transporto priemonės techninės specifikacijos: prekės ženklas – „Beaster Scooter“, modelis – „BS11“, bendras galingumas – 1 000 W x 2, baterija – 48 V, 18 Ah, svoris – 28 kg, maksimalus greitis – iki 65 km/h. Taigi, byloje nustatyta, kad T. J. vairavo transporto priemonę, kurios variklio maksimali galia (didžiausioji naudingoji galia) – 2 kW, didžiausiasis projektinis greitis – 65 km/h, faktiškai užfiksuotas T. J. vairuotos transporto priemonės greitis ? 35–40 km/h. Tokie nustatyti techniniai šios transporto priemonės parametrai atitinka SEAKĮ apibrėžtą mopedo sąvoką. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytus T. J. vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, taip pat jo kelionės metu užfiksuotą greitį, teismas pritaria Institucijos išvadoms dėl transporto priemonės priskyrimo mopedams. Vadovaujantis SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mopedai priskiriami motorinių transporto priemonių AM kategorijai, norint vairuoti šios kategorijos motorines transporto priemones, reikia įgyti tokią teisę (teisę vairuoti AM kategorijai priskirtas transporto priemones galima įgyti sulaukus 15 metų ir AB „Regitra“ išlaikius teorijos egzaminą) arba turėti teisę vairuoti aukštesnės kategorijos transporto priemones (asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti kitas motorines transporto priemones, gali vairuoti ir mopedą). Tokios transporto priemonės turi būti įregistruotos nustatyta tvarka, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o jų vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su AM ar bet kuria kita atitinkama kategorija. Byloje nustatyta, kad T. J. neturi teisės vairuoti jokios kategorijos motorinių transporto priemonių, taigi, vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, jo vairuota transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta jos privalomoji techninė apžiūra, ji neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo asmuo pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus ir už tai teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1, 2 dalis. Pareiškėjas privalėjo būti susipažinęs su SEAKĮ, KET reikalavimais, jų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės už padarytus pažeidimus.
Tikrindamas paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad T. J. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra neproporcingos jo padarytam pažeidimui, tinkamai neindividualizuotos.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, taip pat ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. J. skirti mažesnę baudą, nei ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, bei nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numatyta ANK 424 straipsnio 7 dalyje, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Teismo nuomone, tuo bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įgyvendinta jos paskirtis. Teismas atsižvelgia į tai, kad T. J. neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, priskiriamą mopedams, o ne kokią galingesnę motorinę transporto priemonę, niekada anksčiau nebuvo baustas už tokį pažeidimą, nors, kaip pats teigia, šia transporto priemone važiavo ne pirmą kartą būdamas įsitikinęs, kad jam nereikia įgyti teisės vairuoti šią transporto priemonę, vairavo būdamas blaivus, vairuodamas nesukėlė pavojingos situacijos, nepažeidė kitų KET reikalavimų (šiuo atveju jo padaryti KET pažeidimai susiję su tuo, kad jis manė, jog teisė vairuoti šią transporto priemonę yra nereikalinga, kiti nustatyti KET pažeidimai iš to išplaukia), kad jam 2015 m. išduotas neįgaliojo pažymėjimas, galiojantis iki senatvės pensijos amžiaus, jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, kaip pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, jam neįgalumas nustatytas dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl jis negali įgyti teisės vairuoti B kategorijos motorinių transporto priemonių, įsigijo galingesnį paspirtuką, nes dėl (duomenys neskelbtini) jam sunku nueiti iki parduotuvės, kuri yra tolokai nuo namų, neturi daugiau galiojančių administracinių nuobaudų, aptariamą 2024 m. rugpjūčio 23 d. nusižengimą taip pat padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Vertinant nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ko nebuvo nustatyta priimant skundžiamą nutarimą. Teismo įsitikinimu, mažesnės baudos, nei ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, bei švelnesnės nei numatyta administracinio poveikio priemonės skyrimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pareiškėjas skunde taipogi pažymi, kad byla Institucijos pareigūno buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nors jis pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, jis buvo surašytas dalyvaujant T. J. ir jam įteiktas. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo Institucijoje data ir laikas (2024 m. rugsėjo 6 d. 14.30 val.), tačiau pareiškėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, T. J. nedalyvaujant, ir priimtas nutarimas išsiųstas nurodytu el. pašto adresu. Tuo nebuvo pažeistos jokios ANK nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka. Be to, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą pagal jo skundą dėl Institucijos nutarimo teisme, todėl jokios jo teisės nebuvo pažeistos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Institucijos 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas keistinas, T. J., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant mažesnę baudą, nei ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, ir nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto T. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11091-2024 administracinio nusižengimo byloje.
T. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, T. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.