- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2S-708-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03744-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Ieškovas
- AB DNB bankas
- Atsakovas
- A. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-708-227/2012
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Proceso Nr. 2-08-3-03744-2012-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Margarita Dzelzienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-4708-223/2012 pagal pareiškėjos M. P. prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4708-223/2012 pagal ieškovės AB DNB bankas ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir bylos sustabdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. P. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-212-400/2008 ir sprendime nurodytą įkeitimo sutartį Nr. 6729 pripažinti ex officio niekine nuo sudarymo momento, kadangi nebuvo gautas jos sutikimas įkeisti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodo, kad pagal kredito sutartį iš viso nebuvo suteikta paskola. Proceso atnaujinimo pagrindas - CPK 366 str. 1 d. 7 p., nes teismas nusprendė dėl jos materialių teisių į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jos neįtraukdamas į procesą. Su sprendimo rezoliucinės dalies turiniu ji ir jos atstovas susipažino tik 2012-02-20, todėl nepraleido trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą pateikti (b. l. 2-3).
2012-08-01 pareiškėja pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki kol apeliacine tvarka bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1459-400/2012 (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-08-06 nutartimi pareiškėjos prašymus dėl proceso atnaujinimo ir bylos sustabdymo atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-07-04 sprendimu iš A. P. ieškovės AB DnB bankas naudai buvo priteista 24 371,44 Lt skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų, 731,14 žyminis mokestis, priteistos skolos išieškojimą nukreipiant į AB DnB NORD bankui pagal 1995-09-06 įkeitimo sutartį įkeistą nekilnojamąjį turtą, o nepakankant įkeisto turto į neįkeistą A. P. turtą. Nagrinėjamoje byloje šiuo metu nagrinėjimo dalykas yra proceso atnaujinimas, kuris nėra susijęs prejudiciniais ryšiais su kita pareiškėjos nurodyta civiline byla, kurioje nagrinėjimo dalykas yra turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe. Ta aplinkybė ar turtas bus pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe nagrinėjamam proceso atnaujinimo klausimui reikšmės neturi, nes šioje byloje nustatytinos aplinkybės yra visai kitos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, kad apie pagrindą procesui atnaujinti sužinojo 2012-02-20, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Šį faktą atsiliepime patvirtino A. P., tačiau teismas, atsižvelgdamas į jo suinteresuotumą bylos baigtimi, pažymėjo, jog ši aplinkybė jokiais įrodymais nepagrįsta, o kiti įrodymai šią aplinkybę paneigia. AB DnB bankas pateikė pareiškėjos M. P. 2012-01-25 ieškinį, kuriame ji nurodo, kad raštu kreipėsi į antstolį A. Bespalovą su prašymu neareštuoti ½ dalies turto, o antstolis 2011-11-30 raštu atsakė, jog vykdydamas minėtą teismo sprendimą nėra areštavęs M. P. nuosavybės teise priklausančio turto. Iš šios aplinkybės seka, kad M. P. apie 2008-07-04 teismo sprendimą sužinojo ne 2012-02-20, o anksčiau, iki minėto ieškinio surašymo. M. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2012-05-23, t. y. praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą (b. l. 88-90).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. P. prašo panaikinti 2012-08-06 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti procesą. Nurodo, kad klausimas dėl bylos sustabdymo išspręstas formaliai, nenurodyta, kokius faktus teismas nustatinės kitoje byloje, o kokius šioje, kokie nustatyti faktai kitoje byloje turės įtaką nagrinėjamai bylai ir kodėl, todėl ši nutarties dalis surašyta pažeidžiant CPK 327 str. 1 d. 2 p. neatskleidus bylos esmės. Neturėdamas faktinio pagrindo bylai teisingai spręsti, teismas pažeidė CPK 291 str. 5 p., nes negalėjo ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis padarė išvadas, kad dvi bylos neturi jokio prejudicinio ryšio, todėl turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 4 p. Civilinėje byloje Nr.2-1459-400/2012, kuri perduota apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjami tie patys klausimai - ar pareiškėja buvo įtraukta į procesą, ar davė sutikimą įkeisti turtą, ar buvo gautas kreditas, kuris užtikrintas ginčijamu įkeitimu ir t.t.
Teismas nemotyvavo kodėl jis laiko neesminiais pažeidimais, nesuteikiančiais proceso atnaujinimo galimybės, pareiškėjos neįtraukimą į procesą, nekilnojamojo turto įkeitimo sutarties, be jos sutikimo sudarymą, kredito, kuris užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, nesuteikimą, ir t.t. Todėl ši nutarties dalis laikytina nemotyvuota ir teisiškai neargumentuota. Teismas teisingai pasako, kaip reikėtų teisingai spręsti, tačiau aiškiai neteisingai išsprendžia ir nepaaiškina, kodėl išspręsta priešingai. Teigdamas, kad proceso atnaujinimas galimas tik tuomet, kai nebėra kitų pažeistos teisės gynimo būdų, atmesdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas nenurodė, kokie liko nepanaudoti gynimosi būdai. Teismas išaiškinęs CPK 366 str. 1 d. 7 p. turinį toliau nepasisako kaip ši procesinė norma taikytina šioje byloje. Teismas privalėjo pasisakyti, kodėl be pareiškėjos sutikimo įkeistas turtas už negautą kreditą, į kurį jau nukreiptas išieškojimas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Teismas šios normos visiškai nesiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis, nekonstatavo kodėl jis nurodytų aplinkybių nelaiko esminiu teisių pažeidimu ir pagrindu atnaujinti procesą. Todėl vėl konstatuotinas absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas.
Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos CPK 185 ir kituose straipsniuose, pažeista sąžiningumo prezumpcija. Pareiškėja nurodė, kad apie teismo sprendimą, kurį siekia panaikinti, sužinojo 2012-02-20. Atsakovas A. P. patvirtino, kad tą dieną pateikė sprendimo nuorašą pareiškėjos advokatui, todėl įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo nepraleistas. Ieškovas Bankas teigia, kad pareiškėja apie teismo sprendimą sužinojo anksčiau, kadangi gyvena su A. P.. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas įrodymų nepateikė, todėl tai laikytina tik prielaida, kuria teismas negali remtis. Skunde antstoliui A.Bespalovui, kuris, jo nepatenkinus nebuvo perduotas apylinkės teismui nagrinėti iš esmės, kaip tik ir reikalavo, kad antstolis už asmenines A. P. prievoles neareštuotų ½ jos turto dalies. Antstolis nurodė, kad jokio M. P. turto neareštavo, o areštavo tik sutuoktinio turtą. Antstolis A.Bespalovas nenurodė, kad turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ankstesnėje byloje teismas laikė atsakovo asmenine nuosavybe, kad vykdomasis raštas išduotas remiantis teismo rezoliucinėje dalyje išvardinto turto sąrašu, kuriame nėra užuominos, jog tai ir M. P. nuosavybė. Tuomet, iš karto sekė ieškinys dėl nustatymo, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis rašytinis įrodymas patvirtina tik tiek, kad tarp pareiškėjos ir antstolio buvo visiškas nesusišnekėjimas, įrodymas vertintinas M. P. naudai, nes jis nepaneigia nei vienos jos nurodytos aplinkybės. Ne ji turi įrodyti, kad nepraleido termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, bet proceso dalyviai įrodyti, o teismas pateiktų įrodymų visete nustatyti, kad ji šį terminą praleido. Šio fakto proceso dalyviai iš viso neįrodinėjo, o teismas neturėjo faktinio pagrindo teigti, kad ji šį terminą praleido. Teismas įrodinėjimo pareigą nustatė atvirkščiai ir tuo pažeidė CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo tvarkos taisyklę. Teismas nutartyje konstatuoja neaiškius pareiškimo trūkumus, tačiau nepaaiškina, kodėl jis netaiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto, nors tą imperatyviai privalėjo padaryti (CPK 370 str. 1 d.). Teismas pažeidė CPK 370 str. 2 d. tuo, kad skundžiamojoje nutartyje nurodė jam kilusius neaiškumus (pvz., dėl apskundimo termino, dėl motyvacijos ir t.t.) ir nesiekė pašalinti jų žodiniame procese, nežiūrint į tai, kad tie netikslumai yra formalūs.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, bylos sustabdymą, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo paskirstymo tarp šalių taisyklių, padarė teisingas išvadas, tinkamai jas motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra maksimaliai užtikrinti, jog nebūtų palikti galioti galimai neteisėti teismo sprendimai. Vadovaujantis CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) užbaigta byla gali būti atnaujinta. Šis institutas naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Tuo pat metu ypatinga proceso atnaujinimo instituto reikšmė nėra suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine teise, taip ir teise prašyti atnaujinti procesą, suinteresuotas asmuo privalo naudotis tikslingai ir sąžiningai, juo labiau, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma. Todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką.
Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurios teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu); 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas antrajame proceso atnaujinimo etape turi atsisakyti atnaujinti procesą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą remdamasi tuo, kad teismas nusprendė dėl jos teisių bei pareigų, nors ji nebuvo įtraukta į procesą dalyvaujančiu asmeniu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nesutinka su apeliantės argumentu, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo paskirstymo šalims taisyklės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui.
Kadangi prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai nustatyti Civilinio proceso kodekso normose, tai jų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmes įtvirtina procesinius terminus reglamentuojančios proceso teisės normos. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p.), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. CPK 370 str. 2 d. įtvirtinta teismo teisė, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 str. nustatytas terminas. Klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 str. 2, 3 d.). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, kat. 124; Teismų praktika 26). Taigi, vadovaujantis civilinio proceso teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtent pareiškėja turi pateikti įrodymus kada ji sužinojo apinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui būtent jai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), o ne kitiems proceso dalyviams - pareiga pareiškėjos neįrodytus argumentus paneigti. Panevėžio apygardos teismas 2012-05-31 nutartimi įpareigojo pareiškėją M. P. pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nustatytus trūkumus. Teismas nurodė, kad kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėja turi pateikti įrodymus, kad nėra praleistas įstatymu nustatytas terminas ir sukonkretinti kokio teisinio rezultato pareiškėja siekia prašydama atnaujinti procesą (b. l. 7-8).
Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas ar pareiškėja nepraleido 3 mėnesių senaties terminą pareiškimui pateikti, tyrė šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir kitus byloje esančius įrodymus ir iš byloje esančių įrodymų visumos pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, o byloje esantys įrodymai paneigia jos teiginį, kad ji apie pagrindą atnaujinti procesą, t. y. apie 2008-07-04 sprendimą, sužinojo, būtent, tik 2012-02-20. Pati pareiškėja nenurodė jokių paaiškinančių aplinkybių, kurioms susiklosčius būtent,s jos teigimu, ji tik 2012-02-20 sužinojo apie 2008 m. priimtą sprendimą. Byloje pateiktas 2012-01-25 M. P. ieškinys atsakovams A. P. ir AB DNB bankui dėl sutarties modifikavimo, kuriame M. P. nurodo, kad ji raštu kreipėsi į antstolį A. Bespalovą, vykdantį vykdomąją bylą Nr. 0025/09/00183, prašydama jo atkreipti dėmesį, kad turtas iš kurio vykdomas priverstinis skolos išieškojimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams ir, kad antstolis į jos kreipimąsi atsakė 2011-11-30 raštu (b. l. 37-40). Taigi, vėliausiai 2011 metų pabaigoje M. P. buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie 2008-07-04 teismo sprendimą dėl skolos iš A. P. priteisimą, tuo metu ji žinojo apie antstolio vykdomus išieškojimo veiksmus pagal minėtą teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja neįrodė, jog pateikė prašymą atnaujinti procesą nepraleidusi CPK 368 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino ir todėl atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta.
CPK 163 str. 1 d. 3 p. numato, kad civilinė byla privalomai turi būti sustabdyta iki kol bus išspręsta kita byla nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Civilinę bylą pagal CPK 163 str. 1 d. 3 p. galima sustabdyti tik tada, kai tarp nagrinėjamos civilinė bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t.y. kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Ta aplinkybė, jog kitoje byloje, apeliantės teigimu, turtas bus pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe neturi reikšmės proceso atnaujinimo klausimui išspręsti, nes , kaip minėta, pareiškėja proceso atnaujinimą sieja su CPK 366 str. 1 d.7 p. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos tesmas pagrįstai atsisakė stabdyti šios bylos nagrinėjimą.
Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasais skundas atmestinas(CPK 337 str. 1p).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.