- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- eI2-1317-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03869-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kaitvila
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Kaitvila“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00325/44U-5887.
Pareiškėjas nurodo, jog 2020 m. liepos 29 d. jis pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad yra sudaręs darbo sutartį su UAB ,,Kaitvila“ dėl vairuotojo darbo.
Nurodo, kad atsakovas priėmė pareiškėjo prašymą ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui išdavė daugkartinę vizą. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB ,,Kaitvila“ vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431straipsnio 1 dalį ir paskirta 75 Eur bauda, kurią jis privalo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 11 d. Paskirta bauda nesumokėta, todėl 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas nutarimas, kuriuo UAB ,,Kaitvila“ vadovui paskirta 225 Eur bauda. Atsakovas siuntė pareiškėjui 2020 m. spalio 5 d. pranešimą, kuriame nurodė, kad sprendimas dėl prašymo išduoti laikinąjį leidimą gyventi bus priimtas 2020 m. lapkričio 18 d. Vėliau atsakovas pranešimu 2020 m. spalio 22 d. UAB ,,Kaitvila“ vadovą informavo, kad jis turi sumokėti skolą susidariusią dėl paskirtos administracinės baudos, tačiau bauda vis tiek nebuvo sumokėta. Paaiškina, kad atsakovo pranešime pareiškėjui nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo planuojama priimti 2020 m. lapkričio 18 d., tačiau šis sprendimas buvo priimtas 2020 m. lapkričio 12 d. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo tarnautojai nuolat elektroniniais laiškais susirašinėjo su UAB ,,Kaitvila“, kuri laiškuose nurodė, jog ketina skųsti 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą skirti 225 Eur baudą, tačiau sprendimas buvo priimtas nepasibaigus nutarimo skirti administracinę nuobaudą apskundimo terminui. Pažymi, kad skirta bauda nėra didelė ir ji skirta UAB ,,Kaitvila“ darbdavio atstovui, o ne pačiam darbdaviui. Teigia, kad pareiškėjas atitinka visus reikalavimus gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad pareiškėjo darbdavys yra patrauktas administracinėn atsakomybėn (dėl transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymo), todėl jam paskirta 75 Eur bauda, kurią privalo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 11 d. Pažymi, jog baudos iki nurodyto termino nesumokėjo, todėl 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas naujas nutarimas, kuriuo jam paskirta 225 Eur bauda.
Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 10 d. el. paštu informavo UAB ,,Kaitvila“ vadovą apie turimus vykdyti įsipareigojimus, tačiau paskirta bauda apmokėta nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, 2020 m. spalio 22 d. Migracijos departamentas raštu dar kartą informavo UAB ,,Kaitvila“ vadovą, jog jis turi sumokėti paskirtą baudą ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 6 d. tačiau, Migracijos departamento turimais duomenimis, bauda iki 2020 m. lapkričio 11 d. nebuvo sumokėta.
Pažymi, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nevertintini kaip ilgalaikiai, taip pat jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą.
Akcentuoja, jog ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas skubotai ir neatsižvelgiant į pareiškėjo bei jo darbdavio interesus – t. y., iki ginčijamo sprendimo priėmimo Migracijos departamentas ne kartą kreipėsi į UAB „Kaitvila“ vadovą, informuodamas apie tai, jog pastarajam nesumokėjus paskirtos nuobaudos arba, jei nutarimas skirti administracinę nuobaudą nebus apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negalės būti išduotas. Pažymi, kad UAB „Kaitvila“ vadovui buvo suteikta pakankamai laiko baudai sumokėti ar skundui dėl administracinių nusižengimų protokolų pateikti, iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos tai nebuvo padaryta.
Nurodo, kad UAB „Kaitvila“ ir jos vadovas tik deklaratyviai teigė, kad paskirtą nuobaudą ginčys, tačiau iki 2020 m. lapkričio 12 d. nepateikė duomenų apie paduotą skundą teismui, Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nutarimas nebus ginčijamas.
Pažymi, kad pagal ANK 623 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų apie nutarimo UAB „Kaitvila“ vadovui įteikimą. Apie priimtą nutarimą UAB „Kaitvila“ vadovui buvo žinoma 2020 m. spalio 5 d., todėl Migracijos departamento nuomone, skundo padavimo terminas iki 2020 m. lapkričio 12 d. jau buvo pasibaigęs.
Migracijos departamentas turėjo teisę priimti ginčijamą sprendimą bet kuriuo metu nesuėjus 4 mėnesių terminui. Iš UAB „Kaitvila“ susirašinėjimo su Migracijos departamentu matyti, jog bendrovė ragino Migracijos departamentą nestabdyti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo svarstymo procedūros, o prašymo atidėti ginčijamo sprendimo priėmimą iki paskutinės termino dienos neteikė, nepateikė duomenų, kad iki to laiko sumokės baudą ar apskųs nutarimą. Kartu su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų apie bendrovės vadovui skirtos nuobaudos sumokėjimą ar skundo teismui padavimą iki pareiškėjo nurodytos datos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui būtų buvęs išduotas, jei Migracijos departamentas sprendimą būtų priėmęs vėliau.
Administracinė atsakomybė UAB „Kaitvila“ vadovui pritaikyta ir bauda paskirta ne už veiksmus, kuriuos jis atliko kaip privatus fizinis asmuo, o už įmonės pareigų nevykdymą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį.
Nurodo, kad Migracijos departamentas iki ginčijamo sprendimo bendradarbiavo su pareiškėjo darbdaviu, ne kartą teikė aiškius ir suprantamus nurodymus, kokius veiksmus UAB „Kaitvila“ vadovas privalo atlikti, kad pareiškėjui galėtų būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių UAB „Kaitvila“ vadovas ignoravo jam teikiamą informaciją, atsisakė pašalinti kliūtis, trukdžiusias pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nei pareiškėjo, nei bendrovės interesais nepasirūpino, todėl yra atsakingas už susiklosčiusią padėtį bei kilusias pasekmes. Nurodo, kad pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi nebuvo teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kaitvila“ pateikė atsiliepimą į skundą, prašo teismo pareiškėjo skundą tenkinti.
Nurodo, kad UAB „Kaitvila“ pasirašė lengvųjų automobilių gabenimo sutartį su Ukrainos bendrove, kuri užsiima automobilių prekyba Ukrainoje. Dėl to įmonė įsigijo transporto priemones, kad atvykus pareiškėjui ir kitiems vairuotojams iš Ukrainos, ji galėtų pradėti veikti. 2020 m. liepos 14 d. pareiškėjas (ir dar du vairuotojai) atvyko į šalį, jam buvo išnuomotas viešbučio kambarys izoliuotis dėl COVID-19. Nurodo, kad su pareiškėju 2020 m. liepos 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis ir sekančią dieną – 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui gavus daugkartinę nacionalinę vizą, jis pradėjo dirbti.
Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. gavo iš atsakovo atsisakymą išduoti leidimus gyventi visiems 4 vairuotojams, įskaitant pareiškėją, taip pat jiems panaikinant daugkartines vizas. To priežastis – vadovo neapmokėta 225 Eur bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Pažymi, kad įmonė mokėjo mokesčius valstybinio socialinio fondo biudžetui, taip pat kitus mokesčius – iš viso apie 1 900 Eur per mėnesį, neskaičiuojant koks būtų sumokėtas pelno mokestis už 2020 metus, jeigu įmonė ir toliau būtų veikusi. Šiuo metu veikla yra sustabdyta, visi darbuotojai išleisti neapmokamų atostogų, įmonė patiria nuostolius, nes turi įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, įmonės reputacijai daroma žala.
Akcentuoja, kad valstybės tarnautojai, priimdami skundžiamą sprendimą nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes tokį sprendimą priėmė skubotai. Sprendimą buvo planuojama priimti 2020 m. lapkričio 18 d., o ne 2020 m. lapkričio 12 d. Be to, neįvertino visų aplinkybių ir tokio sprendimo daromos žalos ne tik įmonei, bet ir valstybei. Nurodo, kad iki 2020 m. rugsėjo 30 d. neturėjo įsiskolinimo, kuris atsirado nuo 2020 m. spalio 1 d. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo sumokėti priklausančių sumokėti įmokų už 2020 m. spalio mėnesį, nes sustojus įmonės veiklai, kontrahentai sustabdė mokėjimus.
Įmonės ir jos interesai nebuvo įvertinti atskirai nuo kitų asmenų interesų, atsižvelgiant į tai, kad įmonė negali būti tapatinama su jos vadovu ar akcininkais. Pažymi, kad bauda buvo paskirta įmonės vadovui, o ne pačiai įmonei, taigi ją skiriant buvo vertinami įmonės vadovo veiksmai, jo kaltė, tačiau priėmus ginčijamą sprendimą nukentėjo įmonė ir jos darbuotojai.
Nurodo, kad administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens vadovas per Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą terminą nepranešė kas 2019 m. gruodžio 1 d. naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, kuria buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Ši nuobauda nebuvo kaip nors susijusi su atsakovo nagrinėjamu klausimu dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 31-00325/44U-5887 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004286611 panaikinimo Ukrainos piliečiui A. M.“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinę nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis.
2020 m. liepos 29 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketino dirbti UAB ,,Kaitvila” vairuotoju. Kartu su prašymu užsienietis pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Kaitvila“ tarpininkavimo raštą, kitus dokumentus.
2020 m. rugpjūčio 17 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui daugkartinę nacionalinę, galiojančią iki 2020 m. gruodžio 29 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
Prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Kaitvila“ vadovui D. A. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR-P-62964-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad D. A., būdamas UAB „Kaitvila“ vadovu, per ANK nustatytą terminą nepranešė, kas naudojosi UAB „Kaitvila“ priklausančia transporto priemone, kuria buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir tokiu būdu nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, ir jam buvo paskirta 75 Eur bauda, kurią jis privalėjo sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 11 d. Kadangi bauda nebuvo sumokėta, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-22075-2020 administracinio nusižengimo byloje D. A. paskirta 225 Eur bauda. Duomenų, kad bauda būtų sumokėta nėra. Tai patvirtina 2020 m. gruodžio 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus.
Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 10 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) informavo UAB ,,Kaitvila” vadovą apie turimus vykdyti įsipareigojimus.
2020 m. spalio 22 d. pranešimu Nr. (15/4-10) 10K-27244 UAB „Kaitvila“ direktoriui Migracijos departamentas informavo UAB „Kaitvila“ vadovą, jog jis turi sumokėti paskirtą 225 Eur baudą ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 6 d. Pranešime nurodė aktualias prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimui teisės normas.
2020 m. lapkričio 12 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio pagrindu.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikotarpiu; pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kada atsisakoma užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4l punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto c papunkčio nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Kaitvila“ vadovui 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo byloje nutarimu buvo paskirta 225 Eur bauda. Tačiau nei Sprendimo priėmimo dieną – 2020 m. lapkričio 12 d., nei pagal pateiktą į bylą 2020 m. gruodžio 8 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nenustatyta, kad paskirtą baudą UAB „Kaitvila“ vadovas būtų sumokėjęs. Duomenų, kad trečiojo suinteresuotojo asmens vadovas būtų sumokėjęs jam paskirtą administracinę baudą trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė ir kartu su atsiliepimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad UAB „Kaitvila“ vadovas D. A. 2020 m. rugsėjo 23 d. administracinio nusižengimo nutarimo nėra apskundęs apylinkės teismui, todėl minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Šiuo atveju įsiteisėjusiu nutarimu paskirta ir nesumokėta vadovui bauda viršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką (39 Eur) (2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1187 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“), todėl teismas daro išvadą, kad šiuo pagrindu Migracijos departamentui būtų buvęs pagrindas konstatuoti, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto c papunktyje numatytas teisinis pagrindas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tuo tarpu kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir Sprendimo turinio, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nustatęs, kad UAB „Kaitvila“ vadovui 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 225 Eur bauda, kuri Sprendimo priėmimo dieną nebuvo sumokėta ir nebuvo ginčijama, ir nustatęs, kad paskirta administracinė bauda viršijo vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio pagrindu - kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4l punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Valstybinė mokesčių inspekcija), ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
Taigi, teisėjų kolegijai įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, darytina išvada, jog Sprendime nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo) ir jų pagrindu padarytų išvadų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunkčio nuostatomis, buvo pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-757-822/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2359/2012) yra aiškiai suformuota pozicija, jog konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kad toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.).
Atsižvelgus į tai, kad administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, ir konstatavus, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju konkrečių teisės normų nesusiedamas su objektyviais bylos duomenimis (faktais) netinkamai pritaikė teisės normas taip padarydamas esminį pažeidimą, pareiškėjo skundas tenkintinas ir Migracijos departamento Sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi išdavimo nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).
Teismui įvertinus tai, kad Migracijos departamento Sprendimas naikinamas dėl netinkamai pritaikytos teisės normos, kiti pareiškėjo skundo argumentai nenagrinėjami kaip teisiškai nereikšmingi.
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį – 22,50 Eur, todėl bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis priteistinas iš Migracijos departamento atsakovo naudai.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00325/44U-5887 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004286611 panaikinimo Ukrainos piliečiui A. M.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjui A. M. (A. M.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.