Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CPK numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Panevėžio teritorinės ligonių kasos, ir atsakovo V. R. prievoliniai santykiai atsirado 2019 m. gegužės 24 d. sudarytos Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagrindu. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bei nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo V. R. iniciatyva pagal jo paties pateiktą 2019 m. gegužės 24 d. prašymą sudaryti žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir sąlygas buvo sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo PSDF biudžetui padarytą žalą (163,17 Eur) atlyginti per 8 mėnesius. Vadovaujantis Sutartimi, atsakovas kas mėnesį į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą privalėjo įmokėti po 20,00 Eur, pirmoji įmokos suma – 23,17 Eur. Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir neatlygino ieškovei 80,00 Eur žalos. Ieškovė patyrė nuostolių, kurie yra pagrindas taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės, todėl privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir iš atsakovo ieškovei priteistina 80,00 Eur žala PSDF biudžetui teismine tvarka.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, naudai.

Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.