Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Valdybos Mažeikių skyriaus) 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-12740 „Dėl R. A., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimas); 2) Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (1.51)DV_S-17078 „Dėl R. A. skolos valstybės biudžetui“ (toliau – ir Raštas); 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (9.8)I-4299 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 20149 m. balandžio 3 d. sprendimo ir 2019 m. gegužės 8 d. Rašto“ (toliau – ir Valdybos sprendimas). Pareiškėjas skunde prašo iš atsakovo Valdybos Mažeikių skyriaus priteisti 265 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu nusprendė iš pareiškėjo R. A. išieškoti 8 346,45 Eur skolą, kurią sudaro 5 868,13 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų vaikams O. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei S. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2161,44 Eur palūkanų ir 316,88 Eur delspinigių. Valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 8 d. Rašte pateikė motyvus dėl Sprendime nurodytos skolos paskaičiavimo ir išieškojimo. Pareiškėjas nesutikdamas su Valdybos Mažeikių skyriaus Sprendimu ir Raštu, pateikė skundą Valdybai, tačiau jo skundas Valdybos 2019 m. birželio 28 d. sprendimu buvo atmestas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad ginčas dėl Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas) pareiškėjo vaikams O. A. bei S. A. pagal vaikų motinos, trečiojo suinteresuoto asmens, K. M., pareiškimus mokėtų išmokų išieškojimo tęsiasi nuo 2013 metų, nes pareiškėjas nesutinka su skolos dydžiu. Iš pareiškėjo reikalaujamų išmokų paskaičiavimai kaskart būdavo skirtingi ir nemotyvuoti, du kartus teismas naikino Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) direktoriaus sprendimus dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo pareiškėjo. Kol pareiškėjas dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas, išlaikymą dukroms teikė reguliariai. Jam netekus darbo, esant sunkiai finansinei padėčiai, buvo susidaręs įsiskolinimas, tačiau 2011–2012 metais visą susidariusį išlaikymo įsiskolinimą R. A. pilnai padengė, sumokėdamas pinigus K. M., ką K. M. patvirtino raštu. Antstolės V. Š. kontoros vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas išlaikymo išieškojimas iš R. A., yra K. M. rašyti pranešimai dėl įsiskolinimo dydžio ir jo padengimo: 1) 2009 m. kovo 26 d. pranešimu antstolei K. M. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 7 562,97 Lt; 2) 2011 m. gegužės 17 d. pranešimu antstolei K. M. patvirtino, kad iš R. A. gavo 2 000,00 Lt ir taip yra padengtas įsiskolinimas, susidaręs iki 2008 m. sausio 1 d.; 3) 2011 m. birželio 3 d. pranešimu antstolei K. M. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas 2011 m. birželio 1 d. yra 4 142,97 Lt; 4) 2012 m. vasario 10 d. pranešimu antstolei K. M. patvirtino, kad iš R. A. gavo 4 142,97 Lt ir tokiu būdu pilnai yra padengtas išlaikymo įsiskolinimas. Nuo to laiko R. A. vaikų išlaikymui skirtas lėšas K. M. mokėjo periodiškai iki dukrų pilnametystės. Dėl aptartų aplinkybių susidarė situacija, kad R. A. K. M. sumokėjo visą vaikams teismo sprendimu nustatytą išlaikymą ir už tą laikotarpį ji dar gavo išmokas iš Fondo. R. A. Fondo administracijai pranešė, kad išlaikymą teikia ir įsiskolinimą padengė.