Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, rusui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, vidurinio išsilavinimo, ūkininkui, teistam, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 201 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (už pasipriešinimą pareigūnui V. S.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (už pasipriešinimą pareigūnui R. Š.) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 25 str. 3 d. 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Nuosprendžiu bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu, galutinė bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu baudžiamoji bylą dalyje dėl V. Š. kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 201 str. 3 d. (dėl spirito skiedinių laikymo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 201 str. 3 d. (dėl spirito skiedinių įsigijimo iš M. R. (M. R.)) nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuosprendžiu V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 291 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir I. Š. bei M. R., o Z. S. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis (t. 9, b. l. 71-104).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistasis 2010 m. kovo 8 d. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas nuosprendį panaikinti dalyje dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. (du epizodai), 290 str. ir 21 str. 1 d., 25 str. 3 d. 129 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašė jo veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 201 str. 3 d. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 2 p. bei 235 str., baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (t. 9, b. l. 136-144). Apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio taip pat pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ir nuteistoji I. Š.. Nuteistasis M. R. ir išteisintasis Z. S. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Bylos nagrinėjimo pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų V. Š. ir I. Š. apeliacinius skundus metu, gynėjui pateikus naujus V. Š. medicininius dokumentus, apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl nuteistojo V. Š. sveikatos būklės, t. y. ar nuteistasis neserga kokia nors sunkia nepagydoma liga, trukdančia dalyvauti teismo procese ir atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat dėl jo psichinės būsenos - jo pakaltinamumo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi nuspręsta skirti V. Š. kompleksinę ambulatorinę teismo psichiatrijos - teismo medicinos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertams bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams (t. 9, b. l. 309-318).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. Š. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje ir galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Po atliktos veikos, dėl 2011 m. spalio 11 d. patirto ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo V. Š. susirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – ūmiai prasidėjusia kraujagysline demencija, dėl ko jis negali nuo to momento iki šiol teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus, negali teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti apie jas teisingus parodymus. V. Š. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – ūmiai prasidėjusia kraujagysline demencija, kuri negali būti pagydoma ir turi tik blogėjimo tendenciją. V. Š. negali teisingai suprasti paskirtos jam bausmės esmės. V. Š. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl turimos silpnaprotystės ir gretutinių susirgimų (organinio asmenybės sutrikimo ir priklausomybės alkoholiui sindromo), kad išvengti galimo socialiai ir asmeniškai pavojingo elgesio (t. 10, b. l. 9-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. Š. serga pirmine arterine hipertenzija III laipsnio, AKS padidėjimas, labai didelė rizikos grupė; hipertenzine kardiomiopatija (kairio skilvelio hipertrofija, sutrikusi diastolinė funkcija, mitralinio vožtuvo nesandarumas); cukriniu diabetu II tipo, dekompensacinės formos; diabetine nefropatija IV stadijos. V. Š. diagnozuota ryški mišri dislipidemija, metabolinis sindromas, nutukimas II-III laipsnio, padariniai po hemoraginio galvos smegenų insulto, dešinio gumburo intracerebrinės ir intraskilvelinės hematomos: okliuzinė hidrocefalija, kairės pusės spastinė hemiplegija, simptominė epilepsija generalizuotos formos, dubens organų funkcijos sutrikimas; vaskulinė demensija. Minėtos ligos ir būklės yra sunkios, nepagydomos. Pirminė arterinė hipertenzija su lėtiniu III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, kompleksinio gydymo eigoje bei persirgto hemoraginio insulto padariniai - kairės pusės spastinė hemiplegija, erdvės ir laiko pojūčio netekimas, dubens organų funkcijos sutrikimas, simptominė epilepsija generalizuotos formos yra įtraukti į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578. Visos, išvados 3-iame punkte išvardintos ligos bei būklės reikalauja pastovaus vaistų vartojimo, gydytojų sekimo, priežiūros bei nuolatinės kito žmogaus slaugos. Įkalinimo įstaiga V. Š. nuolatinės priežiūros ir slaugos užtikrinti negalės. V. Š. pasveikimo prognozės nėra palankios (t. 10, b. l. 36 – 52).

Atsižvelgdamas į gautus paskirtos ekspertizės rezultatus, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi baudžiamąją bylą nuteistojo V. Š. atžvilgiu išskyrė ir bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio atidėjo, kol V. Š. pasveiks. Ta pačia nutartimi byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nuteistajam V. Š. taikymo.

Pažymėtina, kad apkaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendis V. Š. atžvilgiu yra priimtas ir nepanaikintas, tačiau apskųstas apeliacine tvarka, jo nagrinėjimas yra atidėtas. Taigi, konstatuotina, kad dėl V. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs, o nagrinėjamu atveju, yra sprendžiamas tik priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nuteistajam klausimas.

Teismo posėdžio Vilniaus apygardos teisme metu apklausta ekspertė J. G. – D. parodė, kad yra teismo medicinos ekspertė, turinti septyniolikos metų darbo stažą. Tai ji tyrė V. Š. ir surašė 2012 rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės aktą. Šiai dienai savo išvadai pritaria dalinai. 2013 m. gruodžio 27 d. teisingumo ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu pasikeitė sunkių nepagydomų ligų sąrašas. Iki to laiko sąvokos „sunki nepagydoma liga“ nebuvo ir teismo medicinos ekspertai tai vertino savo nuožiūra. Jei asmuo sirgdavo iki mirties, buvo laikoma, kad tai yra sunki liga. Šiuo metu konkrečios ligos nurodytos sąraše. Ekspertizės akto trečiame punkte yra nurodyta eilė ligų (t. 10, b. l. 52), kurios buvo laikomos kaip sunkios nepagydomos. Dabar iš jų reikėtų išskirti tik kelias ligas, kurios yra įtrauktos į sąrašą: pirminė arterinė hipertenzija, trečio laipsnio AKS padidėjimas, yra labai didelės rizikos grupė su hipertenzine kardiomiopatija, taip pat padariniai po hemoraginio galvos smegenų insulto. Kitos ligos nebūtų vadinamos sunkiomis nepagydomomis. Likusioje dalyje ekspertizės akte surašytoms išvadoms pritaria. Pagal savo sveikatos būklę V. Š. negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Pasveikimo prognozės yra abejotinos. Gydymas jam turėtų būti skiriamas pagal gydytojų nuožiūrą. Jei nėra ūmaus pablogėjimo, tai tinka ambulatorinė priežiūra, kuomet lankosi gydytojai. Kai žmogus serga ne psichikos ligomis, tai klinicistai patys sprendžia, kaip jį gydyti: jei liga paūmėja, tai siunčia į stacionarą, jei nepaūmėja, tai ambulatoriškai gydoma. Kadangi, nagrinėjamu atveju, žmogus yra nevaikštantis, jam negali būti skiriamas lankymasis poliklinikoje, gydytojai turi patys lankytis jo namuose. V. Š. liga patenka į naują sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Bausmės atlikti pataisos namuose jis negali, nes jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Teismo posėdžio Vilniaus apygardos teisme metu apklausta ekspertė V. M. parodė, kad yra teismo psichiatrijos ekspertė, turinti trisdešimties metų darbo stažą, iš kurio ekspertinio darbo stažas yra vienuolika metų. Nagrinėjamoje byloje atliko teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizę su kolege psichologe. Pateikė 2012 m. spalio 29 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktą (t. 10, b. l. 9-14). Šią išvadą patvirtina pilnai. V. Š. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, įgyta silpnaprotystė, ūmiai prasidėjusi kraujagyslinė demensija, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymų. Septintame ekspertizės akto punkte yra rekomenduota jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl turimos silpnaprotystės tam, kad išvengti asmeniškai ir socialiai pavojingo elgesio. Liga yra nepagydoma. Asmuo serga silpnaprotyste, jis savarankiškai negali suprasti savo sveikatos būklės pablogėjimo, paūmėjimo, todėl būtini asmenys, kurie priverstinai jį stebėtų pagal situaciją. Šiuo atveju, yra reikalingas apylinkės psichiatras, dirbantis vietos psichikos centre, kuris ir prieš tai gydė šį asmenį ir teikė atitinkamą pagalbą.

Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 4 p. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas, be kitų šio straipsnio numatytų nutarčių, gali priimti nutartį nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, - jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia taikyti priverčiamojo gydymo. Vis dėlto, atsižvelgiant į aukščiau paminėtų Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus pateiktame ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, šiuo metu V. Š. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – ūmiai prasidėjusia kraujagysline demencija, dėl ko jis negali nuo to momento iki šiol teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, ir nors jo psichikos sveikatos būklė nekelia pavojaus aplinkiniams, jam rekomenduojama skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis dėl turimos silpnaprotystės ir gretutinių susirgimų (organinio asmenybės sutrikimo ir priklausomybės alkoholiui sindromo), kad išvengti galimo socialiai ir asmeniškai pavojingo elgesio.

Teismo posėdžio metu advokatas Vytautas Valašinas prašė spręsti klausimą dėl automobilio „Audi A6“ grąžinimo jo savininkui. Prašymas netenkintinas, kadangi šis klausimas spręstinas nuosprendį priėmusio teismo Lietuvos Respublikos BPK 361 str. tvarka. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 3 p., 404 str., 405 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

taikyti V. Š. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis gyvenamosios vietos psichikos sveikatos centre.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.