Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. Institucijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 6 d., apie 9.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo „B“ kategorijos automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio didžiausioji leidžiamoji masė yra 2060 kg, ir tempė priekabą „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra 2490 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma buvo 4550 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, vairuojant tokį junginį, reikalinga „B“ kategorija su papildomai išlaikytu įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminu VĮ „Regitra“ arba „BE“, „CE1“ kategorija. V. B. vairavo minėtą transporto priemonių junginį neturėdamas šios teisės ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

4. Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucija skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarimą, teigdama, jog apylinkės teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius saugų eismą, o tuo pačiu dokumentus, patvirtinančius teisę vairuoti transporto priemones, t. y. neįvertino, jog šiuo atveju turi būti taikomi ne tik nacionaliniai, tačiau ir tarptautiniai teisės aktai.

7. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje jis pastoviai negyvena, kadangi 1998 m. gavęs imigracinę vizą išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). (duomenys neskelbtini) valstijos motorinių transporto priemonių komisija 2015 m. spalio 21 d. V. B. išdavė „D“ klasės vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja iki 2019 m. lapkričio 30 d. (b. l. 7). Minėtas pažymėjimas gali būti išduodamas 18 metų ir vyresniam asmeniui ir suteikia teisę vairuoti visų tipų (duomenys neskelbtini) motorinių transporto priemonių komisijos registruotas motorines transporto priemones, išskyrus motociklus. (duomenys neskelbtini) taip pat yra išduodami komerciniai (A, B, C) klasės vairuotojo pažymėjimai, suteikiantys teisę vairuoti vilkikus, sunkvežimius, autobusus ir kitas atitinkamo svorio transporto priemones ar jų junginius. V. B. teigimu, jo turimas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausia masių suma yra iki 11793,40 kg, todėl jis 2019 m. gegužės 6 d. vairuodamas lengvąjį automobilį su priekaba, kurių bendra masių suma sudarė 4550 kg, Kelių eismo taisyklių nuostatų nepažeidė. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria ir sprendžia, kad Institucija V. B. padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Lietuvos Respublika 1991 m. lapkričio 20 d. prisijungė prie 1968 m. Vienos Kelių eismo konvencijos (įsigaliojo 1992 m. lapkričio 20 d.), o 2018 m. rugsėjo 27 d. ratifikavo Kelių eismo konvenciją, priimtą 1949 m. rugsėjo 19 d. Ženevoje (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.). Ženevos konvenciją 1950 m. rugpjūčio 30 d. yra ratifikavusios ir JAV. Taigi, analizuojamu atveju turi būti vadovaujamasi ne Lietuvos ar JAV nacionaliniais teisės aktais, tačiau būtent tarptautinėmis konvencijomis, kurios taikomos abiems minėtoms šalims.

9. Pagal Vienos Konvencijos dėl kelių eismo 41 straipsnio 2 dalį Šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, jog V. B. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja ir Lietuvos Respublikoje, tačiau neaišku, ar šis pažymėjimas suteikia jam teisę Lietuvoje vairuoti lengvąją transporto priemonę su priekaba, kai bendra junginio masė yra 4550 kg, t. y. viršija Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą didžiausią leistiną masių sumą. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad „B“ kategorija – tai automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą VĮ „Regitra“. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos yra tiesiogiai perkeltos iš 1949 m. Ženevos kelių eismo konvencijos, kurios 9 priede numatyta, kad „B“ vairuotojo pažymėjimo kategorija leidžia vairuoti keleivines motorines transporto priemones, kurios turi ne daugiau kaip 8 sėdimąsias vietas, be vairuotojo vietos, arba krovinines transporto priemones, kurių didžiausia leidžiamoji masė neviršija 3500 kg (7700 svarų). Šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su lengvąja priekaba. Tuo pačiu išaiškinta, jog lengvoji priekaba reiškia priekabą, kurios didžiausia leidžiamoji masė neviršija 750 kg (1650 svarų). Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto junginio bendra masė 300 kg (4550 – 4250 = 300) viršijo leistiną masę, o tempiama priekaba leistiną masę viršijo 1740 kg (2490 – 750 = 1740).

10. Aukštesnysis teismas pritaria Institucijos skundo motyvams, jog šiuo atveju taip pat reikėtų vadovautis Ženevos kelių eismo konvencijos 24 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kurios numato, kad kiekviena Susitariančioji Valstybė leidžia vairuotojui, turinčiam teisę įvažiuoti į jos teritoriją, atitinkančiam 8 priede nurodytus reikalavimus ir turinčiam galiojantį kitos Susitariančiosios Valstybės arba jos padalinio kompetentingos institucijos ar jos tinkamai įgaliotos asociacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, po to, kai jis įrodė savo kompetenciją, vairuoti Susitariančiosios Valstybės keliuose be atskiro egzamino 9 ir 10 prieduose nurodytų kategorijų motorines transporto priemones, kurias vairuoti jam suteikta teisė. Tačiau Susitariančioji Valstybė gali pareikalauti, kad vairuotojas, kuriam suteikta teisė įvažiuoti į jos teritoriją, turėtų tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį 10 priede nurodytą pavyzdį, ypač tuo atveju, jei vairuotojas įvažiuoja iš tokios šalies, kurioje turėti vairuotojo pažymėjimą nereikalaujama arba kurioje išduotas vietinis vairuotojo pažymėjimas neatitinka 9 priede nurodyto pavyzdžio. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, kad V. B. turimas amerikietiškas vairuotojo pažymėjimas neatitinka Ženevos konvencijos 9 priede įtvirtintų specifikacijų, todėl jis privalėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo arba papildomai išlaikyti įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįrodė savo kompetencijos vairuoti sunkiasvorį kelių transporto junginį ir nesiėmė jokių priemonių tam, kad išsiaiškintų, kokias transporto priemones jam suteikia teisę vairuoti turimas vairuotojo pažymėjimas, todėl Institucijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagrįstai.

11. Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas neįsigilino į kelių eismui skirtų tarptautinių teisės aktų nuostatas, todėl klaidingai vertino, jog užsienio valstybės išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas visais atvejais galioja ir Lietuvoje, jei jo turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Iš tiesų, toks pažymėjimas galioja tik tuo atveju, jei atitinka 1949 m. Ženevos ir 1968 m. Vienos konvencijose numatytus apribojimus. Nustačius neatitikimus, vairuotojas privalo kreiptis dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Šiuo atveju tiksliai nenustatyta, ar V. B. turimas amerikietiškas „D“ kategorijos pažymėjimas atitinka europietišką „B“ kategoriją, t. y. minėtos kategorijos nors ir yra panašios (leidžia vairuoti lengvuosius automobilius), tačiau numato skirtingus vairavimo apribojimus (Lietuvoje bendra junginio didžiausių masių suma yra 4250 kg, o (duomenys neskelbtini) – 11793,40 kg). Taigi, esant akivaizdžiam neatitikimui, pripažinti pateiktą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojančiu pilna apimtimi, nėra teisinio pagrindo. Šis pažymėjimas patvirtina tik tai, kad V. B. turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nepatvirtina, kokios kategorijos transporto priemones jis gali vairuoti. Kadangi administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimas, kuriame tinkamai įvertintas V. B. padarytas nusižengimas bei teisėtai ir pagrįstai individualizuota skiriama administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – V. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. liepos 2 d. nutarimo panaikinimo atmesti.

Šis nutar imas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.