Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nuosprendžio, kuriuo

R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-09-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta terminuotas laisvės atėmimas vieneriems (1) metams penkiems (5) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str., į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-28 iki 2014-04-30 ir nuo 2014-08-31 iki 2014-09-01.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2014-04-28, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., iš gatvėje sutikto V. D. kelnių kišenės atvirai pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 208“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 249 litų vertės, tuo padarydamas V. D. turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas neteisingai nurodė nuteistojo R. Ž. vardą – „R.“, tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas šia nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. Ž. pripažino kaltu atvirai pagrobus svetimą turtą ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde neigia pagrobęs V. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, tvirtindamas, kad V. D. pats pasiūlė jam savo telefoną tam, kad jis (apeliantas) jį parduotų, nes V. D. norėjo išgerti, bet neturėjo pinigų, o paskui jį (apeliantą) nepagrįstai apkaltino norėdamas pinigų arba jo motorolerio. Tačiau šiuos R. Ž. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jie neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai patvirtina R. Ž. kaltę pagrobus svetimą turtą ir paneigia apeliacinio skundo argumentus. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo V. D., liudytojų G. D., V. D. parodymais, 2014-04-28 V. D. pareiškime, 2014-04-28 daiktų pateikimo protokole, 2014-04-28 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis ir kita bylos medžiaga ir padarė teisingą išvadą, kad R. Ž. 2014-04-28, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., iš gatvėje sutikto V. D. kelnių kišenės atvirai pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele, 249 litų vertės, tuo padarydamas V. D. turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. D., liudytojų G. D. ir V. D. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, nukentėjusysis ir liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad šių liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (2014-04-28 daiktų pateikimo protokole esantys duomenys ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl nukentėjusiojo ir liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. Ž., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Vertinant anksčiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. Ž. kaltės atvirai pagrobus svetimą turtą, todėl apylinkės teismas pagrįstai R. Ž. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija R. Ž. apeliacinio skundo teiginius, kad, V. D. pats pasiūlė jam savo telefoną tam, kad jis (apeliantas) jį parduotų, nes V. D. norėjo išgerti, bet neturėjo pinigų, o paskui jį nepagrįstai apkaltino norėdamas pinigų arba jo motorolerio, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai R. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. Ž. už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams – žymiai mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. Ž. už nusikalstamą veiką paskirta bausmės ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskira bausme subendrinta bausmė nėra per griežtos, švelninti jas nėra teisinio pagrindo. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. Ž. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. Ž., išlaidas iki 2014-12-03 sudaro 200 Lt advokato užmokestis. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-10-02 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytą nuteistojo vardą – ,,R.“, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu R. Ž..