Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyr. patrulis 2008-12-13 priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M521751, kuriame pripažino, kad D. J. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d., nes 2008-12-13 10.20 val. Vilniuje, Ozo g. vairavo automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai tamsinti plėvele, neturėdamas tam specialaus leidimo. Nutarime nurodyta, kad prietaisu „Pocket Detective 2.1“ nustatytas stiklų pralaidumas 21,2%. Už šį pažeidimą skyrė 125 litų baudą (b. l. 5, 11).

D. J. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą. Paaiškina, kad nustatydamas tariamai padarytą pažeidimą patrulis naudojo specialų prietaisą „Pocket Detective 2.1“, kurio pagalba buvo nustatytas automobilio priekinių šoninių stiklų šviesos pralaidumas. D. J. nuomone, teisės pažeidimus nustatyti galima tik teisėtais būdais ir naudojant tik teisėtas priemones. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 7.3.1 straipsnį naudoti galima tik tuos matavimo prietaisus, kurie nustatyta tvarka oficialiai įteisinti ir kuriems atliktos būtinos metrologinės patikros. Minėto įsakymo 7.3.2 straipsnis įpareigoja patrulius turėti naudojamų matavimo prietaisų metrologines patikras ir pateikti jas teisės pažeidėjams, jeigu jie to prašo. Pažeidimui nustatyti naudotų matavimo prietaisų paklaidos, nurodytos patikros liudijime, įrašomos protokole, taip pat nutarime (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymo „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ 26.7.2 punktas). Aiškina, kad priimant nutarimą, informacija dėl specialaus prietaiso jam nebuvo suteikta. Paklaidos nenurodymas nutarime gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar langų šviesos laidumas iš tikrųjų yra mažesnis negu leistina. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad matavimo prietaisas užfiksavo 21,2% langų pralaidumą. Dėl to daro išvadą, kad automobilio priekiniai langai turėjo būti užtamsinti 78,8%. Tačiau tokie parodymai visiškai neatitinka tikrovės ir yra neadekvatūs realybei, nes toks langų pralaidumas reiškia, kad automobilio langai turi būti visiškai juodi, tačiau taip nėra. Automobiliui 2008-06-20 buvo išduotas Valstybinės techninės apžiūros talonas, kuris liudija, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti. Pabrėžia, kad tokios klasės automobilių langai yra truputį tamsinti, tačiau jie tamsinti gamykloje. Pats jis langų papildomai netamsino ir nesutinka, kad langai papildomai tamsinti plėvele. Pareigūnas, kuris matavo langų pralaidumą, net neprašė atidaryti lango, kad galėtų nustatyti, ar langas yra papildomai klijuotas plėvele. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad nustatydamas, ar langai yra papildomai apklijuoti plėvele, pareigūnas privalo pažiūrėti, ar yra mažytis peršviečiamas tarpas tarp lango pačio viršaus ir lango (pvz., administracinė byla Nr. N-438-143/2008). Su tokia teismų formuojama praktika D. J. nesutinka ir aiškina, kad nėra tokio teisės akto, kuris numatytų, kad tokie pareigūnų veiksmai yra teisėti, nes pavyzdžiui protokolas už greičio viršijimą ir vairavimą neblaiviam surašomas tik tada, kai transporto priemonės greitis ar vairuotojo girtumo laipsnis pamatuojamas specialiu prietaisu.

Nagrinėjant bylą teisme D. J. nedalyvavo. Teisme 2009-04-20 buvo gautas D. J. prašymas atidėti 2009-04-21 13.30 val. teismo posėdį, kitą teismo posėdį skirti ne anksčiau kaip iki 2009-05-30. Prašymas motyvuojamas tuo, kad D. J. rengia prašymą teismui dėl 2007-09-12 vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ pripažinimo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1 daliai ir 2 daliai (b. l. 65). Teismas atsižvelgė į D. J. prašymą ir atidėjo bylos nagrinėjimą 2009-06-04 13.30. D. J. prašymas dėl akto teisėtumo ištyrimo teisme negautas. Apie 2009-06-04 13.30 val. teismo posėdį D. J. pranešta tinkamai (b. l. 70), tai patvirtina ir 2009-06-03 gautas elektroniniu paštu D. J. nepasirašytas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 72). Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant D. J., nes apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo posėdis jau buvo atidėtas atsižvelgiant į paties D. J. prašymą kitą teismo posėdį skirti ne anksčiau kaip 2009-05-30. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad iki teismo posėdžio gautas prašymas buvo nepasirašytas, o tinkamai pasirašytas pareiškėjo prašymas gautas jau pasibaigus teismo posėdžiui. Tuo pačiu pastebėtina, kad, patikrinus po teismo posėdžio gautą informaciją, paaiškėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku atvykti į teismą, nes internete skelbiamame egzaminų tvarkaraštyje nurodyta, kad pareiškėjo laikomas egzaminas baigtis turėjo iki 13 val., o tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiku atvykti į teismo posėdį. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas prašymą galėjo pateikti anksčiau, nes į 2009 04 21 teismo posėdį bei į 2009 06 04 teismo posėdį atvyko du liudytojai. Atidėjus dar kartą posėdį, šių asmenų laikas būtų nepagrįstai trukdomas, gaišinamas.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą.

Minėta ATPK norma yra banketinė ir nukreipia į teisės aktą, apibrėžiantį leistiną kelių transporto priemonės stiklų šviesos laidumą. Toks teisės aktas yra Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 6 grupėje ,,Kėbulas/rėmas”, 616 kodo ,,Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)” 1 punkte nurodoma, kad turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai; 2 punkte nurodoma, kad automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo; 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų; 3 punktas nustato, kad yra draudžiamas bet koks 2 punkte nurodytų stiklų papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus, kad transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto). Nurodoma, kad kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant.

D. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai papildomai tamsinti plėvele, neturėdamas tam leidimo. Užfiksuotas stiklų laidumas 21,2%.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nustačius objektyvius automobilio langų stiklų tamsinimo plėvele požymius, nėra būtinybės atlikti automobilio stiklų šviesos laidumo matavimą, t. y. jei akivaizdžiai yra matomas papildomas stiklų tamsinimas plėvele, jokie matavimo prietaisai šiam pažeidimui konstatuoti nėra būtini, tam pakanka ir vizualinės kontrolės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N-348-143/2008, 2008-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-342/2008).

Tačiau nagrinėjamoje byloje stiklų šviesos laidumas yra pamatuotas specialiu prietaisu. Todėl prietaiso užfiksuoti parodymai yra pagrindinis įrodymas šioje byloje. Stiklų šviesos laidumo prietaisas „Pocket Detective“ yra patikrintas VĮ „Kauno metrologijos centre“, patikros liudijimas Nr. 0232300 išduotas 2008-08-29, galioja iki 2010-08-29, matavimo ribos – (0÷100)% ± 2%, t. y. tikslumas matuojant skaidrumą ir atspindį ± 2%. (b. l. 52). Šios matavimo priemonės tipas patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b. l. 53). Taigi šis D. J. padarytas pažeidimas užfiksuotas tinkama naudoti technine priemone. Matavimus atliko pareigūnai, mokantys naudotis tokia technine priemone (b. l. 54). Matavimus atlikę pareigūnai V. L. ir R. B. teismo posėdyje apklausti liudytojais parodė, kad matavo taip, kaip reikalauja instrukcija (Naudotojo vadovas, b. l. 56-61). Todėl šio įrodymo patikimumas nekelia abejonių.

Tai, kad skundžiamame nutarime nėra nurodytas atliktų matavimų paklaidos dydis, nedaro nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu. Toks procesinis pažeidimas nėra esminis, nes neturi įtakos veikai kvalifikuoti. Kaip jau minėta, Techninių reikalavimų 616 kodo ,,Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)” 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 % priekinio stiklo; 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad D. J. vairuojamos transporto priemonės priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas yra 21,2%.

Byloje nėra įrodymų, kad D. J. būtų prašęs pareigūną parodyti matavimo prietaiso patikros liudijimą, o pastarasis būtų atsisakęs jį pateikti. Liudytojas V. L. teismo posėdyje parodė, kad nutarime prietaiso patikros liudijimo numerį nurašė nuo patikros liudijimo, nutarimas buvo pildomas D. J. akivaizdoje ir pastarasis jokių pretenzijų nereiškė. Liudytojas R. B. taip pat parodė, kad D. J. neprašė pateikti patikros liudijimą, su pažeidimu sutiko. Todėl skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

D. J. aiškina, kad automobiliui 2008-06-20 atlikta techninė apžiūra, išduotas techninės apžiūros talonas, kuris liudija, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti Lietuvos keliuose. Šiam savo teiginiui pagrįsti D. J. įrodymų neteikė. Nepaisant to, toks įrodymas nebūtų tinkamas pažeidimui paneigti, nes egzistuoja galimybė langus papildomai užtamsinti jau po automobilio techninės apžiūros.

Techniniuose reikalavimuose yra pateikta pastaba, kad 2 punkte išvardytus automobilio stiklus papildomai tamsinti leidžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. D. J. tokio leidimo neturi.

Kaip matyti, byla išnagrinėta pažeidimo padarymo vietoje. Teisė skirti baudą vietoje, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 123 str. 1 d., įvirtinta LR ATPK 262 str. 2 dalyje. Pažeidimo D. J. neginčijo – nutarimo grafoje „Padaryto pažeidimo neginčiju“ yra tai patvirtinantis D. J. parašas (b. l. 11). Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai V. L. ir R. B.. Todėl D. J. gynybos teisės bylą išnagrinėjus pažeidimo padarymo vietoje nebuvo pažeistos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina vienareikšmiška išvada, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, tinkamai individualizuota. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 124 str.1 d. 1 p.,128 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2008-12-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M 521751, kuriuo D. J. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 123 str. 1 d., padarymą skirta 125 litų bauda, palikti nepakeistą ir D. J. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.