Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio / aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2024 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. 30 min. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme smurtavo prieš nukentėjusiąją J. A., konflikto metu tyčia įkando J. A. į dešinės rankos vidurinį pirštą, išrovė kuokštą plaukų, mušdama įdrėskė J. A. į dešinės rankos dilbį, kaklą, dešinės pusės paakį, rankomis sudavė smūgius į J. A. dešinės pusės raktikaulį, pilvo sritį, spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. M. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. 30 min. nuvyko su automobiliu pas nukentėjusiąją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes jai telefono programėlė rodė, kad ten yra jos vyras. Durų niekas neatidarė, bet po kurio laiko namo grįžo nukentėjusioji, su kuria apsižodžiavo. Tada nukentėjusioji nuėjo į namus, iš kurių po kurio laiko išėjo kartu su jos sutuoktiniu, kurie abu puolė ją. Konflikto metu jos vyras pabėgo, o ji išvažiavo iš nukentėjusiosios namų, kažkiek pavažiavusi sustojo, parūkė ir per telefono programėlę pamatė, kad jos vyras grįžo pas nukentėjusiąją. Tada ji ir vėl nuvažiavo pas nukentėjusiąją į namus. Iš pykčio apmėtė turėtais kiaušiniais namo ir automobilio langus. Tada iš namų išėjo J. A., jos kieme apsistumdė, tada nukentėjusioji pasiėmė kibirą ir apipylė jame buvusiais dažais jos automobilio išorę ir vidų bei ją pačią, užmovė tą kibirą jai ant galvos. Ji buvo pargriauta, mušama, bandė ištrūkti, spardėsi ir buvo paleista tik tada, kai įkando nukentėjusiajai į pirštą. Pripažįsta, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusiąją tyčia. Po visko ji pati iškvietė policiją. Visas konfliktas įvyko dėl jos sutuoktinio, su kuriuo šiuo metu nebegyvena kartu. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, gailisi dėl to, ką padarė. Gauna 800–900 Eur pajamas per mėnesį, moka 130 Eur kredito įmoką, turi L. M. vaiką, kurį išlaiko.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamajai L. M. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui, gynėjai, nukentėjusiajai ir jos atstovei sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis). Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2024 m. gruodžio 5 ir 10 d. J. A. pareiškimuose nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. 30 min. jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme L. M. apmėtė namą ir jos automobilį kiaušiniais, kieme kėlė triukšmą šaukdama bei vartodama necenzūrinius žodžius, ją apipylė miltais, įdrėskė jai į dešinės rankos dilbį, kaklą, dešinės pusės veido paakį, rankomis smūgiavo į dešinės pusės raktikaulį, pilvo sritį, išrovė kuokštą plaukų ir įkando į dešinės rankos vidurinį pirštą, spyrė į kairės kojos blauzdą ir dešinės kojos šlaunį, tokiais savo veiksmais L. M. jai sukėlė fizinį skausmą. Prašė dėl jos elgesio pradėti ikiteisminį tyrimą ir ją nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 7–14).

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 21 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kieme pastebėjo stovintį raudonos spalvos VOLVO markės automobilį, jis buvo užstatęs įvažiavimą į kiemą, taip pat pastebėjo namo kieme vaikštančią L. M., ją pažįsta, nes jos vyras M. M. atlieka jos name statybos darbus. Ji dar savaitę prieš minimą įvykį buvo atvykusi pas ją į namus, nes ieškojo savo vyro, tuo metu tarp jų jokio konflikto nebuvo. Kai ji pastebėjo, kad ji vaikšto po kiemą, atsidarė automobilio langą ir pasakė jai, kad nerėkautų kieme ir kad išvažiuotų iš jos kiemo, tada ji ją išvadino „kurva“, „čiulpike“, „(duomenys neskelbtini) gatvės kurva“ ir panašiais epitetais. Tada dar kartą jai pasakė, kad važiuotų iš jos namo kiemo, ji įsėdo į automobilį, pavažiavo atgal, leido jai įvažiuoti į kiemą, jai įvažiavus savo automobiliu užstatė jos įvažiavimą į kiemą. Ji pastačiusi automobilį ėjo link namo durų, o L. M. rėkė, kad ji atiduotų jai jos vyrą. Kadangi ji namo kieme nematė jokio autobusiuko, su kuriuo atvažiuoja dirbti M. M., jai pasakė, kad jo pas ją nėra, ir įėjo į namus. Įėjusi vaikams pasakė, kad atvažiavo meistro žmona ir ieško M. M., tada jai vaikai pasakė, kad namuose yra M. M., kad jis atėjo pėsčiomis ir pasislėpė katilinėje, nes išgirdo, kad atvažiavo jo žmona. Ji nuėjo pas jį ir pasakė, kad dingtų iš jos namų, nes jai nereikia tokių problemų, jis apsiavė batus ir išėjo į kiemą. Kieme girdėjo, kad vyras su žmona konfliktavo, tačiau nurimus balsams suprato, kad M. M. išėjo, o L. M. dar šūkavo kieme, spaudė automobilio garsinį signalą ir dar po keleto minučių išvažiavo iš jos kiemo. Tada apie 21 val. 30 min. būdama namuose išgirdo, kad privažiavo automobilis, iš karto po to išgirdo beldimą į lango stiklą, o vaikas, kuris buvo antrame namo aukšte, jai pasakė: „mama, mėto į namą kiaušinius“, tada po to išgirdo L. M. balsą, kuri šaukė „kurva, išeik į kiemą“. Ji tada išėjo pro duris ir pamatė, kad ji mėto kiaušinius į namą ir į jos automobilį, pribėgusi prie jos rankoje laikydama kiaušinį trenkė jai per galvą ir jį sudaužė. Ji jai tuo metu sakė baigti daryti nesąmones, važiuoti iš kiemo, bet ji toliau mėtė kiaušinius, o ji apsisuko ir parėjo į namus. Namuose prie durų stovėjo kibirėlis su dažais, ji jį pasiėmė ir išėjo pro duris, sakė jai, kad nustotų mėtyti kiaušinius arba ji ją apipils dažais, tada pamačiusi, kad rankose laiko kibirėlį su dažais, ji pribėgo prie jos, išplėšė iš rankų tą kibirėlį ir užpylė dažus ant jos automobilio kapoto, tada ji jai pasakė: „ką čia darai?“, iš jos rankų atėmė kibirėlį su likusiais dažais ir nuėjusi link jos automobilio apipylė jos automobilį, tada ji link jos atsinešė rankose geltoną maišelį su miltais ir ją apipylė. Tada ji toliau rėkė ir šaukė ant jos „kurva“, jai truko kantrybė, ji priėjusi ranka uždengė burną, kad ji nustotų rėkauti, tuo metu ji jai įkando į vidurinį dešinės rankos pirštą ir ranka įsikabino į plaukus, taip išrovė jai kuokštą plaukų, ji tada gindamasi jai taip pat suėmė už plaukų ir tada pasodino ant žemės, ji tada paleido jos plaukus ir ji atsitraukė nuo jos. Taip pat konflikto metu L. M. įdrėskė jai į dešinės rankos dilbį, kaklą, dešinės pusės veido paakį, rankomis smūgiavo į dešinės pusės raktikaulį, pilvo sritį, spyrė į kairės kojos blauzdą ir dešinės kojos šlaunį. Tokie L. M. neadekvatūs veiksmai ją labai išgąsdino ir sukėlė jai fizinį skausmą, dėl šių sužalojimų 2024 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri ją apžiūrėjo bei aprašė jos patirtus sužalojimus (b. l. 29–32).

2024 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kieme yra dviejų aukštų pilkas namas. Patekimas į kiemą iš šiaurės nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Kiemo danga – akmens skalda. Kiemas tvora neaptvertas, kiemo ribos apsodintos eglėmis, kiemo vartų nėra. Įvykio vieta yra šalia garažo vartų ir kairėje pusėje esančio lango, taip pat šalia pagrindinio įėjimo į namus rytinėje pusėje. Kieme įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 15–23).

Iš 2025 m. balandžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. M. savanoriškai pateikė 12 vnt. foto nuotraukų, kuriose užfiksuotas automobilis, ji pati ir jos daiktai (b. l. 92–105).

Byloje pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios parodymais ir kitais duomenimis įrodyta, kad 2024 m. lapkričio 24 d. vakare tarp kaltinamosios L. M. ir nukentėjusiosios J. A. jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme įvyko tarpusavio konfliktas dėl kaltinamosios sutuoktinio, kuris buvo pas nukentėjusiąją. To tarpusavio konflikto metu kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, nes jai įkando į pirštą, išrovė kuokštą plaukų, mušdama įdrėskė J. A. į dešinės rankos dilbį, kaklą, dešinės pusės paakį, rankomis sudavė smūgius į J. A. dešinės pusės raktikaulį, pilvo sritį, spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į dešinės kojos šlaunį. Tokiais savo veiksmais L. M. sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji pripažino, kad šiuos smurtinio pobūdžio veiksmus ji tarpusavio konflikto su nukentėjusiąją metu atliko tyčia, o ne gindamasi, kaip teigė ikiteisminio tyrimo metu. Pagal atliktus veiksmus ir sukeltas pasekmes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji privataus namo kieme panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamajame posėdyje buvo pateiktas kaltinamosios ir nukentėjusiosios pasirašytas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad L. M. ir J. A. susitaikė, L. M. atsiprašė nukentėjusiosios, kuri civilinio ieškinio nereiškia ir patvirtina, kad jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų ateityje jai neturės. Todėl prašoma L. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja ir bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Kaltinamoji anksčiau neteista, neatleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kelis kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuo 2006 m. turi nuolatinį darbą, augina nepilnametį vaiką. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios L. M. pripažino konfliktavusi su nukentėjusiąja, tačiau teigė prieš ją smurtą panaudojusi gindamasi, o teisme savo kaltę dėl tyčinio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, kritiškai vertina savo elgesį. Nukentėjusioji neturi kaltinamajai jokių turtinių pretenzijų. Ir pati kaltinamoji įvykio metu nukentėjo. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, priežastis bei kaltinamosios asmenybę, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nors šiuo atveju pasielgė spontaniškai ir padarė nusikaltimą.

Taigi teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nenustatyta šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, dėl to kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jai susitaikius su nukentėjusiąja, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė skirti kaltinamajai 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismas, dar kartą įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos šeiminę padėtį, gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, konflikto priežastis, pasekmes, sprendžia, kad šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus kaltinamajai jokių baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. M., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.