Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2015-07-12 apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam konstatuotas 4,23 proc. promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą A. S.- pastūmė į sieną, bei rankos delnu, vieną kartą trenkė į veidą, tuo nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais, A. S. ir A. S.. 2015-07-12 d. apie 10 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini) pas jį užsuko kaimynas D. R.. Abu atėjo į garažą, D. R. negėrė alkoholio, o jis gėrė alų. Netrukus atėjo jo tėvas A. S. ir pamatęs juos kartu, pasakė „vėl klimpstat į alkoholio liūną“. D. R. pradėjo teisintis, kad šiuo metu jis negeria. Jis ( L. S.) pradėjo ginti kaimyną, sakydamas, kad jis negeria. Po šio įvykio kaimynas išėjo namo. Supykęs ant tėvo, nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus. Grįžęs iš parduotuvės vėl nuėjo į garažą ir gėrė alų. Išgėrė apie 4 litrus alaus. Išgėręs alaus nuėjo į namus ir pradėjo priekaištauti tėvui, kodėl jis kišasi į jo gyvenimą. Ant tėvo supyko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugriebė savo tėvą A. S. už marškinių, norėdamas jį patąsyti ir taip jį stumdant, jis atsitrenkė į duris. Tėvas dar bandė gintis, tuomet kairės rankos delnu trenkė jam per veidą, ir jam nukrito akiniai. Jis paklausė, ar nori, kad jis iškviestų policiją, atsakė, kad kviestų ir išėjo į lauką. Išėjęs į lauką nuėjo už ūkinio pastato ir netrukus išgirdo, bei pamatė policijos automobilį, išsigandęs, kad jo nesugautų policijos pareigūnai, įšoko į šulinį, kuriame nebuvo vandens. Įšokęs į šulinį, uždengė jo dangtį. Netrukus atėjo policijos pareigūnai ir jį surado. Sulaikė ir nuvežė į Centro policijos komisariatą. Sulaikymo metu jiems nesipriešino. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Ankščiau niekada taip nedarė (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad L. S. yra jo sūnus. Su žmona A. S. ir sūnumi L. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam su žmona. 2015-07-12 apie 15.00 val. jis nuvyko į parduotuvę, grįžus namo iš parduotuvės, žmona pasakė, kad jų sūnus prašė jos rūkyti ir buvo labai supykęs. Jis ( A. S.) nuėjo į garažą, kadangi žino, kad sūnus ten dažnai būna ir nunešė jam rūkyti. Pamatęs sūnų, suprato, kad jis yra išgėręs alkoholio, kadangi jis buvo agresyviai nusiteikęs. Jis paprašė 5 eurų, jam atsakė, kad pinigų neduos, dėl ko sūnus ant jo supyko. Kai nuėjo į namus, sūnus L. S. atėjo iš paskos. Jie buvo virtuvėje. Sūnus pradėjo grasinti, kad sumuš. Atsakė, kad jis gali eiti gyventi kitur ir neprašyti jo pinigų. Tuomet jis supykęs pasakė, kad duos jam, išsigandęs jis pradėjo bėgti per duris. Jam būnant prie pat durų, sūnus jį pasivijęs pastūmė į sieną ir trenkė per kaktą su delnu, neišlaikęs pusiausvyros jis atsitrenkė į sieną ir nuo veido jam nukrito akiniai. Visa tai matė žmona A. S.. Atsistojęs pasakė, kad kvies policiją, sūnus atsakė, kad kviestų. Sėdęs ant dviračio nuvažiavo pas pažįstamą kaimyną E., kurio pavardės nežino, gyvenantį netoliese ir pasinaudojęs jo telefonu iškvietė policiją. Kai grįžo namo, policijos dar nebuvo. Matė, kad sūnus nueina už garažo. Žmona tuo metu buvo namuose, jis taip pat nuėjo į namus. Netrukus pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Išėjo jų pasitikti ir paaiškino, kas įvyko. Pasakė, kad L. S. nuėjo už garažo. Pareigūnai nuėjo už garažo ir parsivedė L. S.. Jie jį išsivežė. Įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą. Pas teismo medicinos specialistus nesikreips. Sūnus L. S. prieš jį buvo smurtavęs prieš trejus metus, tačiau policijos jis nekvietė. Sūnus dažniausiai tampa agresyvus tuomet, kai išgeria alkoholio. Jis nori gydytis nuo alkoholizmo, tačiau neturi tam valios. Dažniausiai išgėręs jis tampa agresyvus ir jis jo bijo (b.l. 13). Papildomai parodė, kad apie galimybę susitaikyti su sūnumi L. S. jam yra išaiškinta. Jis nesutinka su juo taikytis. Prašo paskirti jo sūnui nuobaudą, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Sūnus ir toliau vartoja alkoholį jo namuose, bei kaltina jį dėl viso įvykio. (b.l. 14).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. S. 2015-07-12 apie 18:00 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus L. S., būnant virtuvėje, trenkė iš delno į galvą bei sugriebęs trenkė į sieną taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 4-7).

Iš 2015-07-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015-07-12 apie 18 val. 11 min. nukentėjusysis A. S. kreipėsi į policiją dėl jo atžvilgiu smurtaujančio sūnaus. L. S. (b.l. 8-9).

Iš 2015-07-12 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2261 matyti, kad L. S. buvo nustatytas 4,24 promilių girtumas (b.l. 17).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 45).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neteistas (b. l. 29), administracine tvarka nebaustas (b.l. 31), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare tirtas dėl karinės tarnybos nuo 2000-11-28 iki 2000-12-04. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b.l. 34), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-07-27 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-682 nurodyta, kad L. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 42), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 39).

Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus (BK 48 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – L. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 11 str. 3 d, 15 str.), į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-12 18.20 val. iki 2015-07-14 10.25 val., t.y. 2 (dvi) paros (b.l. 18, 20) (BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp., 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 25-26) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirtoji bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-07-12 18.20 val. iki 2015-07-14 10.25 val., t.y. 2 (dvi) paras, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.