- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- eI2-3034-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00443-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Audito, .Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 3R-4(AG-347/02-2017) (toliau – Sprendimas); 2) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V4-239 „Dėl nuobaudos restruktūrizavimo administratoriui S. G. skyrimo“ (toliau – Įsakymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad ginčijami Sprendimas ir Įsakymas yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti netinkamai nustačius faktines aplinkybes ir neatskleidus ginčo esmės bei netinkamai išsiaiškinus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 ir 20 straipsnius bei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnį, todėl turi būti panaikinti. Paaiškino, kad savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, buvo apdraudęs nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 7 d. Siekdamas pratęsti civilinės atsakomybės sutarčių galiojimą ir užtikrinti paprastesnį civilinės atsakomybės draudimo sutarčių administravimą, 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu UADBB „Colemont draudimo brokeris“ pateikė prašymą pratęsti civilinės atsakomybės draudimą sukeliant į vieną draudimo sutartį įmonių bankroto administratoriaus, fizinių asmenų bankroto administratoriaus ir įmonių restruktūrizavimo administratoriaus draudimus. Prie 2017 m. birželio 5 d. prašymo pridėjo ankstesnes profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įskaitant draudimo liudijimą Nr. PI160554. 2017 m. birželio 5 d. pareiškėjas pasirašė draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. PI170147), kuria civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apsidraudė ilgesniam laikotarpiui, t. y. ne iki 2017 m. spalio 7 d. (kaip buvo draudimo liudijime Nr. PI160554), bet iki 2018 m. kovo 27 d. (draudimo liudijimas Nr. PI170147). UADBB „Colemont draudimo brokeris“, rengdamas draudimo sutartį, padarė rašymo apsirikimo klaidą – vietoj 2017 m. spalio 7 d. įrašė 2017 m. spalio 17 d. Šią faktinę aplinkybę 2017 m. spalio 24 d. raštu patvirtino UADBB „Colemont draudimo brokeris“. Taip pat patvirtino, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas, atliekant (teikiant) įmonių restruktūrizavimo paslaugas, galiojo nepertraukiamai, t. y. nuo 2016 m. spalio 7 d. (draudimo liudijimas Nr. PI160554) iki 2018 m. kovo 27 d. (draudimo liudijimas Nr. PI170147). Už šį laikotarpį pareiškėjas draudikui buvo sumokėjęs draudimo įmoką. Rašymo apsirikimas buvo ištaisytas priedu Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01). Taigi, pareiškėjas tvirtino, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo ir ginčo laikotarpiu (2017 m. spalio 7–16 d.).
2.1. Mano, kad administratoriui pastebėjus UADBB „Colemont draudimo brokeris“ padarytą rašymo apsirikimą ir jį operatyviai ištaisius, net ir nuobaudos – įspėjimo – skyrimas yra per griežtas administratoriaus baudimas, kadangi klaida buvo ištaisyta anksčiau nei gautas Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštas kartu su 2017 m. spalio 23 d. stebėsenos išvados projektu, o draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ patvirtino, kad administratoriaus draudimas galiojo nepertraukiamai.
2.2. Paaiškinimuose nurodė, kad draudiko UADBB „Colemont draudimo brokeris“ padarytas rašymo apsirikimas buvo pastebėtas bei ištaisytas 2017 m. spalio 17 d. priedu Nr. E01 prie profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PI170147 (draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01), t. y. dar iki Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. Stebėsenos išvados Nr. D4-1551 projekto pateikimo Administratoriui. Priedas patvirtina, kad bankroto (nemokumo) administratoriaus profesinė veikla buvo apdrausta nepertraukiamai nuo 2017 m. birželio 5 d. iki 2018 m. kovo 27 d., o tai patvirtina, kad Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galiojo ir ginčo 2017 m. spalio 7 d. - 2017 m. spalio 16 d. laikotarpiu ir už šį laikotarpį Administratorius draudikui buvo sumokėjęs draudiminę įmoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka prašo atmesti. Paaiškino, kad restruktūrizavimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl to restruktūrizavimo administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams bei būdamas vienas iš svarbiausių subjektų restruktūrizavimo procese, be kita ko, turi itin svarbius įgaliojimus, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Teigia, kad administratorius pateikė galiojantį draudimo liudijimą tik po to, kai Tarnyba surašė stebėsenos išvados „Dėl restruktūrizavimo administratoriaus S. G. profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ projektą (toliau – Stebėsenos išvados projektas) dėl jo veiklos vykdymo neturint privalomojo draudimo. Tai, kad savo veiklą 2017 m. spalio 7–16 d. apdraudė vėliau (kai Tarnyba nustatė šį draudimo trūkumą ir apie tai informavo), patvirtina tai, kad draudimo liudijimo priedas Nr. PI170147-E-01 išduotas 2017 m. spalio 17 d.
3.1. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl rašymo apsirikimo klaidos yra gynybinė pozicija. Net pripažinus, kad netinkamą datą per klaidą įrašė draudikas, galima konstatuoti, kad administratorius neperžiūrėjo, neskaitė draudimo poliso ir neįsitikino tuo, kad privalomuoju draudimu būtų apdraustas visas reikalingas laikotarpis. Atsakovas teigė, kad priedas Nr. E01 prie draudimo sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus, todėl jo nuginčijimas neturėtų jokios įtakos šiam ginčui. Be to, Tarnyba švelnesnę nuobaudą – įspėjimą – paskyrė atsižvelgusi į visas aplinkybes ir įvertinusi tai, kad pažeidimui įtakos turėjo ne tik administratoriaus veiksmai, bet galimai ir draudiko brokerio padaryta techninė klaida bei tai, kad administratorius vėliau ištaisė padarytą pažeidimą ir 2017 m. spalio 7–16 d. laikotarpį apdraudė retroaktyviuoju būdu.
3.2. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad pareiškėjo byloje pateiktas priedas Nr. E01 prie Draudimo liudijimo Nr. PI170147 buvo sudarytas draudiminiam laikotarpiui jau nutrūkus, todėl šis priedas iš esmės patvirtina, kad pareiškėjo civilinė atsakomybė buvo apdrausta retroaktyviuoju būdu, tačiau minėtas dokumentas jokia apimtimi nepatvirtina ir net teoriškai negali patvirtinti, kad draudiminė apsauga galiojo jau iki neapdrausto (nedraudiminio) laikotarpio (nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d.), kadangi minėtas dokumentas yra vėlesnės datos nei pats nedraudiminis laikotarpis. Mano, kad retroaktyvusis apdraudimo būdas nepateisina iki tol Pareiškėjo padaryto pažeidimo neapdraudžiant savo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Nustatyta, kad Tarnyba, atlikusi pareiškėjo, kaip restruktūrizavimo administratoriaus, veiklos stebėseną, nustatė, kad jis, atlikdamas UAB „Naujakiemio vaistinė“ ir UAB „Aurelitas“ restruktūrizavimo procedūras, nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, ir 2017 m. spalio 23 d. surašė Stebėsenos išvados projektą, kuriame pasiūlė jam skirti nuobaudą – viešą įspėjimą.
5.1. Pareiškėjas 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. 17/10-26-1 pateikė paaiškinimą, kad draudimas galiojo nepertraukiamai, o draudimo liudijime Nr. PI170147 įsivėlė rašymo apsirikimo klaida, kuri buvo ištaisyta (Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG-347/02-2017 b. l. 28). Pagrįsdamas šį teiginį, pateikė UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2017 m. spalio 24 d. raštą bei draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 kopiją.
5.2. Tarnyba Stebėsenos išvadoje už ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalies pažeidimą pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą.
5.3. Ginčijamu Įsakymu Tarnybos direktorius, vadovaudamasis ĮRĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taisyklių 24.1, 27.3, 28² papunkčiais, susipažinęs su Stebėsenos išvada, nustatė, kad pareiškėjas pažeidė ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį, nes atlikdamas UAB „Naujakiemio vaistinė“ ir UAB „Aurelitas“ restruktūrizavimo procedūras nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d. nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, ir įvertinęs tai, kad 2017 m. spalio 17 d. draudimo liudijimo priede Nr. PI170147-E01 administratoriaus draudimo laikotarpio pradžia buvo patikslinta, nurodant draudimo pradžią 2017 m. spalio 7 d., paskyrė nuobaudą – įspėjimą.
5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Įsakymu, su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, tačiau ši pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą konstatavusi, kad pareiškėjas, sudarydamas privalomojo draudimo sutartį bei pasirašydamas 2017 m. birželio 5 d. draudimo liudijimą, turėjo pareigą patikrinti visus duomenis ir tik įsitikinęs, kad jie yra tikslūs, patvirtinti jų teisingumą parašu. Kaip svarbią aplinkybę, kodėl sudarant draudimo sutartį nebuvo padarytas rašymo apsirikimas, vertino tai, kad tiek fizinių asmenų bankrotų administravimo draudimas, tiek įmonių restruktūrizavimo administravimo draudimas buvo nutrūkęs 9 kalendorines dienas, tačiau draudimo liudijime Nr. PI170147-E01 tik pastarojo galiojimo laikotarpis buvo pakeistas. Be to, Lietuvos administracinių ginčų komisija nustatė, kad pakeistą draudimo liudijimą pareiškėjas pateikė tik gavęs Tarnybos 2017 m. spalio 23 d. raštą kartu su Stebėsenos išvados projektu, tačiau iki tol apie rašymo apsirikimą neinformavo ir nesiėmė jokių veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo išsiaiškinti, ar pagal teisės normas, reguliuojančias restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą, pareiškėjas savo profesinę veiklą civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs nuo 2017 m. spalio 7 d., kaip nurodo jis ir draudikas, ar nuo 2017 m. spalio 17 d., kaip tvirtina atsakovas. Šioms aplinkybėms nustatyti pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis ne tik procesų šalių į bylą pateiktais faktiniais duomenimis, tačiau turėjo išreikalauti visus dokumentus, susijusius su ginčo draudimo sutarties sudarymu, ir tik juos įvertinęs, spręsti dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumo.
7. Taigi teismas iš naujo nagrinėdamas skundą vertins pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į LVAT motyvus. Teismas pasiūlė pareiškėjams pateikti paaiškinimus, argumentus bei įrodymus dėl LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutarties motyvų. Proceso šalys pateikė paaiškinimus, tačiau jokių naujų įrodymų nepateikė, todėl teismas vertins ginčijamų Sprendimo ir Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančius įrodymus.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ). Šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už įmonei ir (ar) kreditoriams padarytą žalą restruktūrizavimo administratorius atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka draudžiama privalomuoju draudimu.
8.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba atlieka administratorių veiklos priežiūrą. Šių Taisyklių 27.4 papunktyje nustatyta, kad priežiūros institucija teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją apie administratorių veiklą vertina atlikdama administratorių veiklos stebėseną, kurios metu periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 6 mėnesius patikrina, ar administratoriai turi profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
8.2. Stebėsenos metu, kaip nustatyta Taisyklių 27.3 ir 27.4 papunkčiuose, nustačius pažeidimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų parengiamas stebėsenos išvados projektas, kuriame nurodomi įtariami pažeidimai. Stebėsenos išvados projektui parengti, nagrinėti ir sprendimui dėl poveikio priemonės priimti (su pakeitimais) taikomi Taisyklių 20–26 punktai (28² papunktis).
8.3. Pagal Taisyklių 24.1 papunktį, priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą skirti administratoriui išvadoje siūlomą nuobaudą.
8.4. ĮRĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos administratoriui skiriamų nuobaudų rūšys: įspėjimas ir viešas įspėjimas.
8.5. Apibendrinant minėtas teisės aktų nuostatas, matyti, kad Tarnyba, kaip priežiūros institucija, atlikusi administratoriaus veiklos priežiūrą ir nustačiusi atitinkamus pažeidimus, jam gali paskirti vieną iš ĮRĮ nurodytų nuobaudų rūšių. Nei ĮRĮ, nei Taisyklėse nenustatyti konkretūs kriterijai, kuriais remiantis paskiriama švelnesnė ar griežtesnė nuobaudos rūšis, tačiau iš Taisyklių 24.1 papunkčio nuostatų matyti, kad Tarnybos direktorius, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą. Taigi, galima daryti išvadą, kad būtent šie kriterijai lemia skiriamos nuobaudos griežtumą.
9. Iš 2016 m. spalio 6 d. draudimo liudijimo Nr. PI160554 aiškiai matyti, kad pareiškėjas restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 017 m. spalio 7 d.
10. Pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu kreipėsi į UADBB „Colemont draudimo brokeris“ su prašymu sukelti į vieną draudimą įmonių bankroto administratoriaus, fizinių asmenų bankroto administratoriaus ir įmonių restruktūrizavimo administratoriaus draudimus.
11. Iš 2017 m. birželio 5 d. bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu administruojant įmonių restruktūrizavimą apdraustas nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. kovo 27 d., o 2017 m. spalio 17 d. priede prie draudimo liudijimo Nr. PI170147-E01 draudžiamasis laikotarpis patikslintas, nurodyta, kad draudimas galioja nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2018 m. kovo 27 d.
12. Kaip matyti iš įrodymų, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimu pareiškėjas buvo apdraustas nuo 2017 m. spalio 17 d., ir tik 2017 m. spalio 17 d. draudimo laikotarpio pradžios data patikslinta, priede prie draudimo liudijimo nurodant 2017 m. spalio 7 d. Vadinasi, darytina išvada, kad 2017 m. spalio 7–16 d. pareiškėjas savo profesinės civilinės atsakomybės, atliekant įmonių restruktūrizavimo procedūras, nebuvo apdraudęs privalomuoju draudimu, o tai padarė 2017 m. spalio 17 d. retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu. Taigi, konstatuotina, kad priedas prie sutarties buvo sudarytas draudžiamajam laikotarpiui jau nutrūkus ir šis laikotarpis tęsėsi 10 dienų.
13. Pareiškėjo teigimu, minėtas draudimas galiojo nepertraukiamai, tą patvirtina ne tik priedas prie draudimo liudijimo, bet ir draudimo brokerio raštas, o už visą draudžiamąjį laikotarpį pareiškėjas draudikui buvo sumokėjęs draudimo įmoką. Pažymėtina, kad pareiškėjas nei Tarnybai teikdamas paaiškinimus, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad draudimo įmoką už ginčo laikotarpį draudikui sumokėjo. UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2017 m. spalio 24 d. raštas negali būti pakankamas įrodymas pagrįsti nepertraukiamą draudimo galiojimą, nes priedas prie draudimo liudijimo parengtas 2017 m. spalio 17 d., o pareiškėjo draudimas pagal ankstesnį 2016 m. spalio 6 d. draudimo liudijimą Nr. PI160554 galiojo iki 2017 m. spalio 7 d.
14. Todėl vertinant pateiktą pareiškėjo versiją dėl brokerio klaidos, kuri vėliau buvo ištaisyta, konstatuotina, kad tai nekeičia pareiškėjo atsakomybės ribų, nes pripažinus, kad netinkamą datą per klaidą įrašė draudikas, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas susipažindamas su draudimo liudijimo ir privalomojo draudimo sutarties turiniu. Taigi, pareiškėjas, kaip restruktūrizavimo administratorius, imperatyvios pareigos vykdyti ĮRĮ nustatytą pareigą drausti savo profesinę civilinę atsakomybę – būtent užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis, kai jis vykdo restruktūrizavimo procedūras, – neįvykdė.
15. Iš 2017 m. lapkričio 6 d. Stebėsenos išvados matyti, kad pareiškėjas draudimo liudijimo Nr. PI170147 kopiją, kurioje nurodyta, kad buvo apsidraudęs nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. kovo 27 d., Tarnybai pateikė 2017 m. birželio 7 d. Tačiau iš priedo prie draudimo liudijimo aiškiai matyti, kad apie klaidingą draudžiamojo laikotarpio datą sužinojo 2017 m. spalio 17 d., tačiau Tarnybai patikslintų duomenų nepateikė, o šį priedą prie draudimo liudijimo pridėjo tik 2017 m. spalio 26 d. teikdamas paaiškinimus į Stebėsenos išvados projektą, kuriame pasiūlyta jam skirti nuobaudą – viešą įspėjimą – dėl minėtu laikotarpiu privalomojo draudimo neturėjimo.
16. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, kaip restruktūrizavimo administratorius, yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams bei būdamas vienas iš svarbiausių subjektų restruktūrizavimo procese, be kita ko, turi itin svarbius įgaliojimus, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, jis privalomuoju draudimu apsidraudė tik 2017 m. spalio 17 d. (neapdraustas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2017 m. spalio 16 d.), o priedą prie draudimo liudijimo, patvirtinantį draudimo galiojimą nepertraukiamai, Tarnybai pateikė tik gavęs Stebėsenos išvados projektą.
17. Tai, kad Stebėsenos išvadoje pasiūlyta švelnesnė nuobauda nei Stebėsenos išvados projekte, nesudaro pagrindo teigti, kad Tarnyba pripažino, kad pareiškėjas nepadarė ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kaip matyti iš Stebėsenos išvados projekto ir jos turinio, Tarnyba, pareiškėjo atžvilgiu atlikdama stebėseną, vertino jai pateiktus dokumentus, o pasiūlyta pareiškėjui skirti švelnesnę nuobaudą tik jam pateikus retroaktyviojo (atgalinio galiojimo) draudimo faktą patvirtinančius įrodymus (priedą prie draudimo liudijimo). Pažymėtina, kad nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teisinės atsakomybės tikslas yra tiek pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą įstatymų reikalavimų vykdymą.
18. Teismas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ištyręs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pagal ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį būtent pareiškėjas (restruktūrizavimo administratorius) privalo užtikrinti, kad būtų apdraustas visas laikotarpis jam vykdant restruktūrizavimo procedūras, tačiau nagrinėjamu atveju šios pareigos nesilaikė, nes privalomuoju draudimu apsidraudė retroaktyviuoju (atgalinio galiojimo) būdu, todėl paskirta nuobauda – įspėjimas – yra proporcinga taikyta poveikio priemonė, o Įsakymo ir Sprendimo nėra pagrindo naikinti vadovaujantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą, ir šis jo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.