- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2VP-29348-871/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22662-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Skolininkas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- V. L., R. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „MJ Enterprise“ prašymą dėl skolininkei V. L. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. L., R. L., antstolis V. Č., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „MJ Enterprise“ pateiktu prašymu prašė nustatyti, kad ½ dalis R. L. gaunamų pajamų, esamų, ir būsimų lėšų, priklauso skolininkei V. L.. Nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2015-10-26 Vykdomuoju įrašu Nr. 9553 antstolis V. Č. vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės V. L. pareiškėjo naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinis R. L. dirba (duomenys neskelbtini). Kadangi skolos išieškoti iš skolininkės nepavyksta, 2016-06-14 patvarkymu antstolis areštavo R. L. išmokamo atlyginimo dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą bei pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo. Kadangi skolininkės skola atsirado santuokoje, skolininkės sutuoktinio R. L. gaunamas atlyginimas yra skolininkės ir jos sutuoktinio bendros pajamos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus r. 1-ojo notaro biuro 2015-10-26 vykdomąjį dokumentą Nr. 9553 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. L. išieškotojo UAB „MJ Enterprise“ naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/07060 nustatyta, kad tarp skolininkės ir jos sutuoktinio R. L. 2014-12-19 buvo sudaryta santuoka. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų ar povedybinių sutarčių sudaryta nebuvo. R. L. gaunamas atlyginimas yra bendros R. L. ir V. L. pajamos. Kadangi sutuoktinių turtas nėra padalintas, neaišku, kokia jų dalis priklauso skolininkei asmeniškai. Siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą reikalinga nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Suinteresuoti asmenys V. L., R. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.).
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2015-10-26 Vykdomąjį įrašą dėl 4 920,00 Lt, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo pasibaigimo termino, 15,06 EUR notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą 0,84 Lt kompensacijos už patikrą registruose išieškojimo iš vekselio davėjos – skolininkės V. M. (L.) išieškotojo UAB „MJ Enterprise“ naudai (v.b.l. 2, 6). VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nėra duomenų apie skolininkės vardu registruotas transporto priemones (v.b.l. 16). Nekilnojamojo turto registru duomenimis, skolininkė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (v.b.l. 17). 2015-11-24 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis kreipėsi į skolininkės darbovietę (duomenys neskelbtini), reikalaudamas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygtinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b.l. 22). 2016-02-09 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis kreipėsi į skolininkės darbdavį V. B., reikalaudamas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygtinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v.b.l. 34). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad skolininkė V. L. nuo 2016-01-20 nedirba (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-08 nedirba pas darbdavį V. B.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo duomenys patvirtina, kad nuo 2016-06-28 skolininkė įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, apie tai, kokio dydžio darbo užmokestį ji gauna, nėra. 2016-02-09 Nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė iš visų esamų ir būsimų skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti lėšas 944,01 EUR sumai (v.b.l. 36). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkės V. L. sutuoktinis R. L. dirba (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 47). 2016-06-14 antstolis priėmė Patvarkymą, kuriuo areštavo skolininkės sutuoktiniui R. L. (duomenys neskelbtini) išmokamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną MMA, bei pasiūlė išieškotojui – pareiškėjui UAB „MJ Enterprise“ per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios atlyginimo dalies nustatymo (v.b.l. 47). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-06-23 gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skolininkei V. L. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad ½ dalis R. L. gaunamų pajamų, esamų, ir būsimų lėšų, priklauso skolininkei V. L..
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš pateiktų duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. L. ir R. L. būtų sudarę vedybų sutartį (v.b.l. 44-46), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose numatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje). Remiantis CPK 675 str. 1 d., skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2016-06-14 priėmė Patvarkymą, kuriuo areštavo skolininkės sutuoktiniui R. L. UAB „Timbersita“ išmokamo darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną MMA, taigi apribojo naudojimosi ir disponavimo teises minėta darbo užmokesčio dalimi (CPK 675 str. 1 d.).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2013). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad V. L. neturi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro duomenų bazėje nėra duomenų apie V. L. vardu registruotas transporto priemones. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkė nuo 2016-06-28 įsidarbino (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, apie tai, kokio dydžio darbo užmokestį ji gauna, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad turto, kuris yra skolininkės asmeninė nuosavybė, nepakanka pareiškėjo reikalavimams patenkinti. Todėl yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, į kurią įstatymų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas.
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad ½ dalis R. L. gaunamų pajamų, esamų, ir būsimų lėšų, priklauso skolininkei V. L.. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų V. L. ir R. L. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį bendro turto.
CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės V. L. turto dalį taip, kad skolininkei tektų pusė jo sutuoktinio darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir lėšų. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkei V. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinio R. L. pajamų, gautų iš darbo santykių, kitų pajamų ir lėšų, kurias R. L. gauna ar gaus ateityje, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų iš darbo santykių, kitų pajamų ir lėšų, kurias R. L. gauna ar gaus ateityje, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai ir tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimą, gautą tikslinę materialinę paramą, skirtą tik vienam sutuoktiniui ir kita).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.