Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama (duomenys neskelbtini), Ž. R., N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: medicininio mirties liudijimo, gimimo liudijimų, mirties liudijimų, santuokos liudijimų, Testamentų registro išrašo, Nekilnojamojo turto registro išrašo, Garažų kooperatyvo pažymų ir protokolo, nustatyta, kad pareiškėjo tėvas N. P. (N. P.) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai padarytas (duomenys neskelbtini)), motina J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis E. P. mirė (duomenys neskelbtini).

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o B. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis) ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje bylose dėl paveldėjimo, Nr. AC-47-1, nurodyta, jog bylose dėl juridinio fakto – palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo faktinės aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. iki mirties momento, jog teisės į turtą, turtinės teisės nebuvo prarastos, kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksmus, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas.

Pareiškėjas nurodė, kad jo brolis E. P. po tėvų N. P. ir J. P. mirties iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti. Garažo boksas (duomenys neskelbtini), esantis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), N. ir J. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes pagamintas (pastatytas) garažų statybos kooperatyve ir už jį yra sumokėta visą kaina, ir jiems buvo perduotas naudotis (CK 4.47 str. 1 d. 4 p., CK 4.49 str. 1 d.), nors viešame registre N. P. vardu buvo įregistruotos tik 1992 m. rugpjūčio 10 d., t. y. po jų mirties. Po N. P. ir J. P. mirties garažu rūpinosi, naudojosi ir mokesčius už jį mokėjo pareiškėjo brolis E. P.. Šias aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ir suinteresuoti asmenys Ž. R. ir N. B. savo atsiliepimuose į pareiškimą.

Faktiškai valdydamas palikimą sudarantį turtą, E. P. išreiškė savo valią priimti palikimą atsiradusį po N. P. ir J. P. mirties. Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. P. (N. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sūnus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo Nr. 498540), mirties, jos sūnus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.