Kauno apygardos teismo nutartis

2024-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-993/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
1A-396-993/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis
S. T.-S.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-993/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01893-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. T.-S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityta S. T.-S. pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš S. T.-S. priteista 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurai) turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. T.-S. nuspręsta nepriteisti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu S. T.-S. buvo pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, už tai, kad ji 2023 m. gruodžio 26 d. apie 12.58 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – iš parduotuvės lentynos paėmė „Roja parfums, 51 Pour Femme Essence De Parfum“, 100 ml, kvepalų pakuotę, 325 Eur vertės, kurią įsidėjo į su savimi atsineštą pirkinių krepšį ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 325 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. T.-S. prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti arba skirti viešuosius darbus. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Prašo pakeisti bausmę, nes (duomenys neskelbtini) kalėjime bus išlaikoma valstybės, o per 45 paras turėtų galimybę įsidarbinti ir po truputį mokėti priteistus ieškinius.

2.2. nusikaltimus darė, nes yra priklausoma nuo psichotropinių medikamentų. Šiuo metu įstojo į metadono programą, gydosi priklausomybę. Prašo suteikti galimybę įrodyti, kad gali įsidarbinti ir keisti gyvenimo būdą.

Atsiliepimas

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė E. S. pateikė atsiliepimą į S. T.-S. apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1. skirdamas bausmę teismas pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamosios asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Apeliantė veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.2. teismas pagrįstai akcentavo, kad būtent šią nusikalstamą veiką ji įvykdė būdama teista dvidešimt aštuonis kartus. Nusikalto anksčiau būdama ne kartą teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Taip pat penkerių metų laikotarpyje bausta administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, o jai skirtų baudų nesumokėjusi. SODRA informacinės sistemos duomenimis, duomenų apie tai, kad kada nors būtų turėjusi oficialų pragyvenimo šaltinį, nėra, o tai, vertinant ryšium su jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo turtiniu pobūdžiu, pagrįsta įvertinta neigiamai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad legalaus pragyvenimo šaltinio, pozityvaus užimtumo neturėjimas, jos pačios nurodyta priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms sąlygoja kaltinamosios nusikalstamą elgesį, o jos pastangos laikytis įstatymų ir nebenusikalsti nėra pakankamos. Teistumų kiekis, pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, darbo veiklos nevykdymas, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio kaltinamosios nusikalstamo elgesio modelio dalis ir nusikalstamų veikų darymas yra jos pragyvenimo šaltiniu. Apeliantė yra išsituokusi, nesaistoma jokiais tampresniais socialiniais ryšiais, kurie galėtų būti vertinami kaip apsauginis veiksnys nuo jos tolesnio nusikalstamumo, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdama jauno amžiaus. Ji iki šiol sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

3.3. asmuo laisva valia pasirinko nusikalstamą elgesį, už kurį pritaikyta atitinkama baudžiamosios atsakomybės rūšis. Padarytas pažeidimas pasižymi pavojingumu, akivaizdžia nepagarba svetimam turtui, baudžiamųjų įstatymų saugomam gėriui. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino ir skyrė maksimalią arešto bausmę. Skirta bausmė yra atitinkanti bausmės tikslą ir proporcingumą, taigi sumažinimas ar pakeitimas švelnesne prieštarautų bausmės tikslams, principams, neatitiktų šio instituto paskirties ir formuotų nebaudžiamumo praktiką, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde dėstomą prašymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios S. T.-S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistoji S. T.-S. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta arešto bausme, prašo sumažinti arešto bausmę arba skirti viešuosius darbus.

5. Sprendžiant klausimą dėl S. T.-S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keisti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. T.-S. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai S. T.-S. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 45 parų arešto bausmė yra adekvati. Vertinant S. T.-S. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į stadiją – nusikalstama veika baigta, į kaltės formą – tiesiogine tyčia, į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – jai inkriminuotas nusikaltimas veikas padarė būdama anksčiau nekartą teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (teisiama jau trisdešimt pirmą kartą, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama dvidešimt aštuonis kartus teista), bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, skirtų baudų nesumokėjusi, nedirba, duomenų, kad kada nors būtų turėjusi oficialų pragyvenimo šaltinį nėra, ji nesaistoma jokiais socialiniais ryšiais. Teismas sprendė, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio jos nusikalstamo elgesio modelio dalis ir nusikalstamų veikų darymas yra jos pragyvenimo šaltinis.

8. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad S. T.-S. iki šiol sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, analizuojamu atveju nusikalto praėjus vos daugiau kaip 3 mėnesiams po to, kai buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, kur atliko ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamojo įsakymo turinio matyti, jog vieną iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ji įvykdė po šioje byloje nagrinėjamo 2023 m. gruodžio 26 d. įvykio, ir sprendė, jog tai rodo, kad ji neketino savo iniciatyva nutraukti savo neteisėto elgesio. Teismas atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad anksčiau skirtomis net ir griežčiausiomis bausmėmis bausmės tikslai S. T.-S. atžvilgiu nebuvo pasiekti, ji pakartotinai nusikalsdavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydį nustatė maksimalų. Paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 30 parų arešto bausmė.

9. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl S. T.-S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, pažymi, kad bausmės griežtumą lėmė tai, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji ne kartą teista už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat daugybę kartų bausta administracine tvarka dėl vagysčių iš parduotuvių, paskirtų baudų nesumokėjusi. Tokio pobūdžio nusižengimus apeliantė daro nuolat. Tuo tarpu deklaratyvūs apeliantės pažadai keisti gyvenimo būdą, įsidarbinti, ir teiginys, kad gydosi metadono programoje nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, niekuo nepatvirtinti, duomenų apie tai, kad įsidarbino, ar užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, kreipėsi dėl gydymosi nuo priklausomybės su skundu nepateikta. Taigi, realiai nuteistoji jokių realių veiksmų keistis nesiėmė. Priešingai, nuteistoji jau anksčiau turėjo galimybę keisti savo elgesį, gydytis, tačiau sistemingai daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, anksčiau jai skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jos elgesiui nepadarė, ji toliau vykdė vagystes. S. T.-S. yra pakankamai jauno amžiaus ir turi galimybę užsidirbti, tačiau vietoje to pati renkasi daryti nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmąsias nusikalstamas veikas S. T.-S. pradėjo daryti jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkusi taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Taigi, šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartinė nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio, turimos priklausomybės, kurios gydymuisi nededa pastangų.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi griežtėti, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. T.-S. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą už baudžiamąjį nusižengimą ir nustatė teisingą – maksimalų arešto dydį. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu. Paskirtoji bausmė teisingai ir pagrįstai dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 45 paroms.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo S. T.-S. keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios S. T.-S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas GiedraitisArūnas Paštuolis