Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios K. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kad K. B. nuteista Kaliningrado srities Sovietsko miesto teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 28¹ straipsnio 4 dalį, 69 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu12 metų. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeista 2016 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutarties rezoliucinės dalis, nurodant, kad nusikalstama veika pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229¹ straipsnio 3 dalį yra prilyginta BK 199 straipsnio 2 daliai (įskaičiuota 11 mėnesių 29 dienos).

2. Bausmę nuteistoji atlieka nuo 2012 m. liepos 5 d., jos pabaiga – 2025 m. liepos 5 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Nuteistoji K. B. yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikusi prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajai nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistoji savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jos pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistosios pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąją, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

8. Skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusius su teigiama jos pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistoji bausmės atlikimo laikotarpiu dėl sveikatos būklės atlikdama laisvės atėmimo bausmę nuo 2016 m. spalio 6 d. socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja, tačiau stengiasi lakytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, elgesys nepriekaištingas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, administracine tvarka nebausta, 2017 m. spalio 12 d. atvykusi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę rodė iniciatyvą ir kreipėsi dėl galimybės susipažinti su naujausiais bausmių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktų pakeitimais bei vidaus tvarkos taisyklėmis, laisvalaikiu susitikinėja su visuomeninių organizacijų atstovais ir savanoriais, skaito knygas, kalbasi socialinės reabilitacijos klausimais, periodiškai lankė psichologo konsultacijas atsižvelgiant į pažemintą emocinę būseną – teisėjų kolegija vertinama ypatingai teigiamai. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančios nuteistosios pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajai nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.

9. Skunde teigiama, kad nuteistoji turi sveikatos problemų, tačiau atsižvelgiant į išsakytus teiginius pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad K. B. yra būtinos išskirtinės gydymo sąlygos, kurių negalėtų užtikrinti minėtos sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės pastaroji negalėtų toliau atlikti jai skirtą likusią laisvės atėmimo bausmę.

10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai. Šiuo atveju, nuteistajai socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusių specialistų kompetentingumu teisėjų kolegijai nekyla.

11. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistoji jai pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų stengiasi laikytis, 2019 m. liepos 5 d. už fizinį smurtą jai skirtas papeikimas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja resocializacijos specialistų bei psichologų organizuojamose individualiose konsultacijose, taip pat užsiima rankdarbiais.

12. Kaip jau minėta, materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, tačiau, išliekant kriminogeniniams veiksniams, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistosios pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.

13. Nuteistoji elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai ją charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

14. Įvertinus šias visas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistosios pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistosios elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistoji pataisos įstaigoje privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistoji šiuo metu jau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, o pačios nuteistosios nuomonė ir noras būti lygtinai paleistai iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

15. Daroma išvada, kad K. B. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jos daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, ji mažina nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistosios pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jai lygtinį paleidimą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad ji jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

16. Pripažintina, kad nuteistoji K. B. turi visas galimybes gerokai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką tiek, kiek tai susiję su dinaminiais (kintančiais) veiksniais. Taip pat, turi visas galimybes įvykdyti apygardos teismo rekomendacijas – dalyvauti elgesio pataisos programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti, mažinti galimo pakartotinio nusikaltimo riziką, palaikyti socialinius ryšius, mokytis. Būtent nurodytais veiksmais ji turi realias galimybes įrodyti, kad akivaizdžiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ir kad yra verta teismo pasitikėjimo.

17. Tiek Komisija, tiek teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar nuteistoji gali likusią bausmės dalį atlikti neizoliuota nuo visuomenės, įvertinus ne tik nusikalstamo elgesio riziką išreikštą balais, tačiau ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įskaitant nuteistosios elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu bei jos pasirengimą grįžti į visuomenę taikant mažiau griežtas apsaugos priemones. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistosios gynėjo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistosios K. B. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.