Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1986 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs Kelmės r., Tytuvėnų sen., Šedbarų k., šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistas 2006-04-20 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos respublikos BK 129 str. 1d., 10 m. laisvės atėmimo bausme; 2008-08-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 7 m. 8 mėn.5d. terminuota laisvės atėmimo bausme; 2012-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.- 1 m. 2 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2008-08-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 8 m.8 mėn. 5 d. laisvės atėmimas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje,

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1986 m. gruodžio 27 d. Šiaulių r., Kuršėnuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis Kelmės r., Tytuvėnų sen., Šedbarų k., Darželio g. 7-4, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. B. 2012 m. vasario 3 d. pokalbiais telefonu iš anksto susitaręs su R. Z. apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą (sukčiauti), V. B. 2012 m. sausio mėnesį, tiksli data nenustatyta, iš Anykščių rajono, Anykščių seniūnijos, Peliuškų kaimo gyventojos J. D. sukčiavimo būdu neteisėtai gavus jos elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - banko paslaugos internetu prisijungimo kodus bei slaptažodį ir telefonu tuos duomenis perdavus R. Z., jis žinodamas, kad V. B. iš J. D. tuos duomenis gavo neteisėtai, sukčiavimo būdu, neteisėtai disponuodamas tais duomenimis juos realizavo panaudodamas atliekant finansines operacijas, nes 2012-02-03 apie 12 val. 30 min. vykdydamas V. B. nurodymus, iš kompiuterinės sistemos IP adreso 78.58.81.119 iš UAB „4FINANCE“ J. D. vardu paėmė du kreditus 750 Lt ir 250 Lt, pervesdamas juos į I. U. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT587300010027324300, iš kurios, V. B. nurodžius, I. U. padarė pavedimus į sąskaitas AB „SWEDBANK“ LT 57300010086728345 priklausančią R. Z. 300 Lt, AB „SWEDBANK“ LT 157300010091066199 priklausančią A. B. 200 Lt, bei AB „SWEDBANK“ LT 087300010104380351 Kybartų pataisos namams V. B. 400 Lt, tokiais veiksmais neteisėtai panaudodamas neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos J. D. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis apgaule užvaldė svetimą J. D. priklausantį turtą – 1000 Lt.

K. R. Z. 2012 m. vasario 3 d. pokalbiais telefonu iš anksto susitaręs su Kybartų pataisos namuose, atliekančiu bausmę V. B. apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą (sukčiauti), V. B. 2012 m. sausio mėnesį, tiksli data nenustatyta, iš Anykščių rajono, Anykščių seniūnijos, Peliuškų kaimo gyventojos J. D. sukčiavimo būdu neteisėtai gavus jos elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - banko paslaugos internetu prisijungimo kodus bei slaptažodį ir telefonu tuos duomenis perdavus jam (R. Z.), jis žinodamas, kad V. B. iš J. D. tuos duomenis gavo neteisėtai, sukčiavimo būdu, neteisėtai disponuodamas tais duomenimis juos realizavo panaudodamas atliekant finansines operacijas, nes 2012-02-03 apie 12 val. 30 min. vykdydamas V. B. nurodymus, iš kompiuterinės sistemos IP adreso 78.58.81.119 iš UAB „4FINANCE“ J. D. vardu paėmė du kreditus 750 Lt ir 250 Lt pervesdamas juos į I. U. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT587300010027324300, iš kurios, V. B. nurodžius, I. U. padarė pavedimus į sąskaitas AB „SWEDBANK“ LT 57300010086728345 priklausančią R. Z. 300 Lt bei AB „SWEDBANK“ LT 087300010104380351 Kybartų pataisos namams V. B. 400 Lt, tokiais veiksmais neteisėtai panaudodamas neteisėtai įgytus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos J. D. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis apgaule užvaldė svetimą J. D. priklausantį turtą – 1000 litų.

K. V. B. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis apgavo draugą. Jie tikrai nebuvo iš anksto susitarę sukčiauti. Jis paskambino R. Z. ir paprašė paimti greitąjį kreditą. R. Z. nesuprato kas vyksta. Jis jo paprašė atsisėsti prie kompiuterio, sudiktavo kodus. Su J. D. jis susipažino įdėjęs skelbimą į televizijos laidą. Ji jam parašė žinutę. Jie pradėjo bendrauti. Jis jai pasakė, kad ji savo vardu paimtų jam internetinę sąskaitą. Ji jo klausė, ką jai už tai jis siūlo. Jis jai pažadėjo kažkiek pinigų. Ji nuvažiavo, atidarė sąskaitą ir sudiktavo visus slaptažodžius, vartotojo ID, kodus. Jam ta sąskaita buvo reikalinga tam, kad paimti paskolą. Jo tikslas bendraujant su nukentėjusiąja buvo gauti elektroninės bankininkystės kodus, atsidaryti sąskaitą. Kai jau turėjo šiuos duomenis, paskambino R. Z.. Jis jo senas pažįstamas, juo pasitikėjo, todėl ir padėjo. R. Z. žinojo, kad jis sėdi pataisos namuose. Paskambinęs R. Z. paprašė, kad paimtų kreditą, paaiškino, kad reikia draugei, kuri yra iš kaimo ir nemoka naudotis internetu. Pasakė iš kur paimti greitąjį kreditą. R. Z. viską padarė kaip jis pasakė. Iš vieno banko „4finance“ paėmė 1000 litų kreditą, iš kito – 250 litų. Kai pinigai buvo J. D. sąskaitoje, kitas draugas surado I. U. ir už kažkokią sumą pinigų pervedė pinigus į kitą sąskaitą, kad ji išgrynintų pinigus. Tada paskambino R. Z., kad pinigus pervestų į nurodytą sąskaitą. Ta sąskaita buvo I. U.. R. Z. pats nieko nesprendė. Ko prašė, tą jis ir darė. I. U. draugui pasakė, kad I. U. išsiuntinėtų pinigus į kitas sąskaitas. Paskambino R. Z., paprašė jo sąskaitos. R. Z. davė 300 litų už tai, kad padėjo, už žmogiškumą. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo nepripažįsta.

K. R. Z. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepripažino kaltinimo toje dalyje, kad veikė iš anksto susitaręs dėl sukčiavimų su V. B.. Parodė, kad jam paskambino V. B. ir paprašė, kad draugės vardu paimtų paskolą. Jis juo pasitikėjo, nes jie užaugę vienam kieme. V. B. jam viską pasakė, iš kokių bankų paimti, kaip prisijungti, kaip paimti paskolą, padiktavo kodus. Po to nurodė sąskaitą, į kurią pervesti tuos pinigus. Jam po to kilo mintis, kad kažkas ne taip, kai viskas jau buvo padaryta ir V. B. pasakė, kad ir jam pervedė pinigų. Savo sąskaitos numerį jis jam padiktavo. Kai paprašė, kad padiktuotų savo sąskaitos numerį, tada ir suprato. Jis J. D. 1000 litų žalą atlygino. Jis nenorėjo jos nuskriausti. Jam nekilo jokių klausimų, kai V. B. paprašė atlikti finansines operacijas svetimo žmogaus vardu. I. U. jis nepažinojo.

Iš Jurinos D. S., AB banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-28 matyti, kad į šią sąskaitą 2012-02-03 iš UAB „4FINANCE“ įplaukė 250 Lt ir 750 Lt, bei tą pačią dieną I. U. buvo pervesti 995 Lt (b.l. 32-33).

Iš Swedbank, AB pateiktos J. D. prisijungimų prie jos naudojamos sąskaitos Nr. LT917300010104549189 interneto banku matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2012-02-03 jungtasi iš kompiuterio, kurio IP 78.58.81.119 (b.l. 34-35).

Iš 2012-05-26 UAB „4FINANCE“ rašto Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK matyti, kad 2012-02-03 12:31:51 val. J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu užsiregistruota UAB „4finance“ internetinėje svetainėje www.vivus.lt. Registracija pateikta iš kompiuterinės sistemos IP adresu 78.58.81.119. (b.l. 38-45).

Iš Swedbank, AB pateiktos I. U. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-28 matyti, kad į šią sąskaitą 2012-02-03 J. D. pervedė 995 Lt, 2012-02-03 iš šios sąskaitos grynaisiais buvo nuimta 990 Lt (b.l. 48-51).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos „MOOS“ sistemoje gauto atsakymo dėl IP adreso 78.58.81.119 priklausomybės matyti, kad AB „TEO LT“ administruojamas, nurodytas IP adresas nurodytu laikotarpiu, kada J. D. vardu buvo paimti kreditai ir tą pačią dieną pervesti į I. U. sąskaitą, priklausė J. Z., adresu Šedbarų k., Tytuvėnų sen., Kelmės r. (b.l. 52-54).

Iš 2012-12-12 AB DNB banko pateiktos informacijos matyti, kad I. U. 2012-02-03 papildė R. Z. sąskaitą Nr. LT057300010086728345 „Swedbank“, AB 300 Lt, ir papildė V. B. sąskaitą Nr. LT087300010104380351 „Swedbank“, AB 400 Lt (b.l. 62-63).

Viena iš alternatyvių veikų, baudžiamų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas svetimų mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas - suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia - kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamųjų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinė byla Nr. 2K-517/2004). Elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad, prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltininko tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. B., veikdamas bendrininkų grupėje su R. Z., neteisėtai įgijo ir panaudojo kito asmens – nukentėjusiosios J. D. elektroninių mokėjimo priemonių bei asmens tapatybės patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti. Jų atlikimo metu nusikalstamai siekė svetimo turto pasisavinimo. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė sąmoningai, tyčia, suprasdami savo veiksmų esmę. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jie kreditavimo bendrovei ir bankui prisistatė asmenimis, turinčiais teisę disponuoti nukentėjusiosios asmens tapatybės ir elektroninės bankininkystės duomenis. Nukentėjusiosios atžvilgiu apgaulė pasireiškė tuo, jog pasinaudojant jos sunkia materialine padėtimi, piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu, gavo jos internetinės bankininkystės bei asmens tapatybės duomenis, kuriuos po to panaudojo kredito bendrovei priklausančio turto – pinigų užvaldymui.

Nusikalstami kaltinamųjų V. B. ir R. Z. veiksmai dėl neteisėtai įgytų elektroninių mokėjimo priemonių ir asmens tapatybės patvirtinimo duomenų neteisėto įgijimo bei laikymo kvalifikuotini pagal BK 214 str. 1 d., o dėl neteisėto jų panaudojimo – pagal BK 215 str. 1 d., dėl svetimo turto pasisavinimo sukčiaujant – pagal BK 182 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

K. V. B. padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje su R. Z. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. B. charakterizuojamas neigiamai (b.l. 181), anksčiau ne kartą buvo teistas, šias nusikalstamas veikas padarė iš įkalinimo įstaigos bausmės atlikimo metu, kas rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

R. Z. padarė du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. R. Z. neprisipažino padaręs nusikaltimus iš anksto susitaręs dėl sukčiavimų su V. B., teigė, kad nusikaltimus padarė pats būdamas V. B. suklaidintas, manydamas, jog paskolas ima jo draugės vardu. Jis kritiškai savo elgesio nevertina ir neišgyvena dėl nusikalstamo elgesio padarinių. R. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu atlygino visą nukentėjusiajai J. D. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje su V. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. Z. anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 117, 118-119), charakterizuojami teigiamai (b.l. 125), nėra įrašytas į psichiatro ir narkologo kabinetų įskaitas (b.l.122, 123). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. Z. skirtina bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. Z. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-16 iki 2013-01-18. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nukentėjusioji J. D. pareiškė civilinį ieškinį atsakovui V. B. dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino žalą padariusio asmens kaltę, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pripažįsta, kad J. D. iš V. B. priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktiniai įrodymai – mobiliojo ryšio telefonas Nokia ir mobiliojo ryšio telefonas S. E. K750I, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, o kompaktinis diskas su įrašu paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi naujai paskirtą bausmę subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. B. paskirti 9 (devynis) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-07-31.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nuosprendį.

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 MGL (780 litų) bauda;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 10 MGL (1300 litų) bauda;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 12 MGL (1560 litų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. Z. paskirti 12 MGL (1560 litų) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. Z. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-01-16 iki 2013-01-18, t.y. 2 (dvi) paras, kurios prilyginamos 4 MGL (520 litų) dydžio baudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios J. D. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš V. B. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną Nokia ir mobiliojo ryšio telefoną S. E. K750I, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinį diską su įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.