Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokatui Valerijui Kuvšinčikovui,

kaltinamiesiems, privatiems kaltintojams ir civiliniams ieškovams V. P. ir S. P., jų gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. G. skundą dėl S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1970-11-22 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, nedirbančios, registruotos darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistos, ir

V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1970-02-09 Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, spec.vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio UAB „IDW“ tinkuotoju-dažytoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisto

patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį bei

priešpriešinį S. P. ir V. P. skundą dėl N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1944-06-02, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, nedirbančio, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisto, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-06-20, apie 20.00 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto koridoriuje, konflikto metu, V. P. kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į krūtinę nukentėjusiajam N. G., tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

jis, 2011-06-20, apie 20.00 val., namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aštunto aukšto koridoriuje, konflikto metu papurškė dujų balionėliu V. P. į veidą bei du kartus sudavė į kairės pusės apatinio žandikaulio kraštą, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje apatinio žandikaulio krašto projekcijoje ir abiejų akių, nosies bei burnos gleivinių cheminį nudegimą, tuo nežymiai sužalodamas V. P.. Šiais savo veiksmais N. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje privatus kaltintojas, civilinis ieškovas ir kaltinamasis N. G. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aštuntame aukšte. Jie atidaro langą savo aukšte ir vėdina koridorių, kai būna karšta, tačiau tai labai nepatinka septintame aukšte gyvenantiems P.. 2011-06-20, apie 19.50 val., jis išėjo į fojė ir išgirdo S. P. balsą, kuri eilinį kartą reiškė pretenzijas dėl atidaryto lango, kvietė ateiti savo vyrą V. P. bei vadino N. G. įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiajam nieko nespėjus pasakyti, V. P. staigiai sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, antrą – į širdies sritį. Kadangi N. G. yra po insulto, nevaldo dešinės rankos, jis pastoviai savigynai kišenėje nešiojasi dujų balionėlį, kuriuo ir papurškė V. P. į veidą. V. P., krisdamas ant žemės, spėjo pačiupti nukentėjusiajam už marškinių, juos suplėšė ir jie abu nukrito. Jiems besigrumiant ant grindų, S. P. du kartus spyrė jam į šlaunį. Nukentėjusiajam atsikėlus ir einant namo, S. P. pradėjo vėl jam grasinti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jai užteks pinigų jį užkasti. V. P. taip pat sakė, kad šio incidento taip nepaliks, nes nukentėjusysis čia yra niekas. P. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu jis nieko nesugebėjo paaiškinti, nes jam buvo šokas, pakilo spaudimas. Sekančią dieną jis nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Savo civilinį ieškinį dėl 4 000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti palaiko ir prašo jį tenkinti.

Su P. jam pareikštu kaltinimu nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta, kadangi jis S. P. apskritai nelietė, o V. P. ašarinėmis dujomis papurškė gindamasis. Su P. civiliniu ieškiniu taip pat nesutinka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji, privati kaltintoja ir civilinė ieškovė S. P. parodė, kad 2011-06-20 ji su vyru V. P. vakare grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (7 aukštas). Tą vakarą labai smarkiai lijo, namo aštuntame aukšte koridoriuje buvo atidarytas langas, daug lietaus buvo prilyta į vidų, todėl drėko jų buto sienos. Nesugebėjusi pati uždaryti lango, ji pasikvietė savo vyrą. N. G. tuo metu stovėjo koridoriaus fojė, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad jeigu jie ateis į aštuntą aukštą, tai sulaužys kojas. V. P. bandė paaiškinti N. G., kad nuo pribėgusio pro langą vandens drėksta jų buto sienos, tačiau šis staiga purkštelėjo dujų balionėliu S. P. vyrui į veidą, sudavė vieną smūgį į galvą, kitą smūgį į kaklą ir V. P. nukrito. Krisdamas jis užsikabino už N. G. marškinių, juos suplėšė ir jie abu nukrito ant žemės. Pribėgusi prie jų, S. P. bandė pakelti savo vyrą, tada N. G. pašoko ir sudavė du smūgius jai į šoną. Tuo metu nei vieno kaimyno koridoriuje nebuvo. Jos vyras nematė kur eiti, nes ašarojo akys. Ji palydėjo vyrą namo, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, kuri V. P. išvežė į ligoninę. Ji pati automobiliu nuvažiavo paskui vyrą. Ligoninėje jai padarė nuotrauką, buvo įtartas šonkaulio lūžis. Vyrui buvo nustatytas akies obuolio uždegimas. S. P. palaiko civilinį ieškinį bei prašo priteisti iš N. G. jos naudai 4 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Su N. G. pateiktais kaltinimais nesutinka, kadangi nei ji, nei jos sutuoktinis jokių smūgių N. G. nesudavė. N. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo. N. G. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas V. P. parodė, kad 2011-06-20 vakare jis grįžo namo. Tą dieną smarkiai lijo ir jo žmona nuėjo į aštuntą aukštą uždaryti lango. Nesugebėjusi pati uždaryti lango, žmona pasikvietė jį, jis atėjo ir uždarė langą. Tuo metu prie jo priėjo N. G.. V. P. nespėjus jam pasakyti, kad šis uždarinėtų langą, kai lyja lietus, šis papurškė jam į akis ašarinių dujų. Tuo metu, kai jis bandė pagriebti už dujų balionėlio, kad jam daugiau nepurkštų į akis, N. G. jam kumščiu sudavė du smūgius – vieną į galvą, kitą į kaklą. Jie abu nukrito ant žemės. Atsigavęs jis pamatė, kad šalia stovi žmona, kuriai N. G. sudavė du kartus į šoną. Dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į specialistus. V. P. palaiko civilinį ieškinį bei prašo priteisti iš N. G. jo naudai 4 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Su N. G. pateiktais kaltinimais nesutinka, kadangi jis jo nemušė. N. G. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti nuo kritimo. Su N. G. civiliniu ieškiniu nesutinka.

Liudytojas J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis gyvena name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), aštuntame aukšte. P. ir N. G. yra jo kaimynai. 2011-06-20, vakare, ruošdamasis į darbą, jis išgirdo aštunto aukšto koridoriuje kaimynų balsus. N. G. šaukė „padėkit man“. Išėjęs į koridorių jis pamatė Svetlaną ir V. P. bei N. G.. Jie šaukė necenzūriniais žodžiais. Staiga, nieko nesakydamas, V. P. sudavė N. G. vieną kartą kumščiu į veidą. Nuo smūgio N. G. susiūbavo bei, ištraukęs dujų balionėlį, papurškė juo į veidą V. P.. Tada jie abu susikibo, V. P. užsikabino už N. G. marškinių, jie abu nukrito ant grindų ir pradėjo grumtis. Liudytojas pastovėjo dar 3-4 minutes, paliko juos besigrumiančius ir išskubėjo į darbą. Jam esant, S. P. nebuvo priėjusi prie N. G.. Šį konfliktą dar matė kaimynės M. G. ir L. J..

Liudytoja L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pažįsta N. G., jis yra jos kaimynas. P. ji pažįsta tik iš matymo. Įvykio dieną, būdama namuose, ji išgirdo triukšmą. Išėjusi į koridorių pamatė susikibusius ir gulinčius ant grindų V. P. ir N. G.. S. P. stovėjo netoliese. Liudytoja stovėjo toliau nuo jų, nes bijojo prieiti arčiau. Ji dar palaukė, kol N. G. nuėjo link savo buto ir matė, kad V. P. jį dar vijosi. Liudytoja nematė, kad S. P. mosikuotų rankomis, pati spardytų ar ragintų savo vyrą mušti N. G.. L. J. nurodė, kad konflikto metu koridoriuje dar buvo J. M. ir M. G.. N. G. einant į savo butą, ji matė ant jo veido kairės pusės kraują.

L. M. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. G. ir Perevalovai yra jos kaimynai. Jie visi gyvena bendrabutinio tipo name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011-06-20 buvo gražus oras, liudytoja sėdėjo lauke ant suoliuko. Pradėjus lyti ji nuėjo namo. Pakeliui kartu su N. G. nuėjo pažiūrėti, ar neprilijo lietaus aštuntame aukšte pro atidarytą langą. Jiems grįžtant sutiko S. P., einančią į jų aukštą. Ji šaukė, kad pro atidarytą langą koridoriuje vėl prilijo ir dėl to drėksta jos buto sienos. S. P. pradėjo įžeidinėti N. G. necenzūriniais žodžiais. Jai iš paskos atbėgo vyras V. P., sakydamas N. G. „ko čia nurodinėji“, ir iš karto kumščiu davė pastarajam į nosį. N. G. nesitikėjo gauti smūgį, nosis pradėjo kraujuoti. Nuo smūgio N. G. pradėjo griūti, ant jo užgriuvo V. P. ir jie abu pradėjo grumtis. S. P. liepė savo vyrui dar daugiau duoti N. G.. Gulėdamas ant grindų N. G. papurškė dujų balionėliu V. P.. Grumtynių ant žemės metu S. P. dar du kartus koja spyrė N. G. į šoną. Liudytoja pažymėjo, kad šį konfliktą nuo pat pradžių matė tik ji, vėliau į koridorių buvo išėję kaimynai J. M. ir L. J..

Liudytoja – Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulė A. Ž. teisiamajame posėdyje palaikė savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2011-06-20, apie 20.13 val., patruliuojant kartu su L. J., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumušė vyrą ir pripurškė dujų. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi V. P. ir S. P., kurie nurodė, kad juos neseniai koridoriuje užpuolė kaimynas N. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris V. P. į veidą papurškė ašarinių dujų, apdraskė veidą. V. P. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri pristatė jį į Lazdynų ligoninę. Policijos pareigūnams nuėjus pas N. G., šis pranešė, kad tai jį užpuolė kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir norėjo rašyti dėl šio įvykio pareiškimą. N. G. buvo pristatytas į 4 PK tolimesniam aiškinimuisi (ikiteisminio tyrimo medžiaga 15-1-00419-11; b.l. 46). Liudytoja dabar neatsimena, ar kuris nors iš vyrų turėjo kokių nors sužalojimų.

Liudytojas – Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės patrulis L. J. teisiamajame posėdyje palaikė A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad tai jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą V. P., kadangi jam į veidą buvo papurkšta ašarinių dujų. Jei jis atsisakytų medikų pagalbos, greitoji pagalba nebūtų kviečiama. Jei greitoji išveža žmogų dėl galimų sužeidimų į ligoninę, policijos pareigūnai sulaiko žmogų, kuris tuos sužalojimus galėjo padaryti, kad šis pasiaiškintų, kas ir buvo padaryta duotu atveju.

Ekspertas G. K. teisiamajame posėdyje palaikė specialisto išvadą Nr. G 1967/11 (01) (b.l. 7-8) bei papildomai nurodė, kad kitų sužalojimų pas nukentėjusįjį N. G. nebuvo. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, be matomų išorinių sužalojimų, yra klausiama nukentėjusiojo, ar kitose kūno vietose yra kitų išorinių sužalojimų ir visi nurodyti duomenys užrašomi specialisto išvadoje, netikrinant paties nukentėjusiojo. Šiuo atveju nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka specialisto išvadoje aprašytas įvykio aplinkybes, kurias nurodė pats nukentėjusysis. Apie traumuojančio daikto konkrečią formą ar dydį ekspertai paprastai nieko negali pasakyti, nes kraujosruvose tai neatsispinti. Nors pagal N. G. nurodytas įvykio aplinkybes jam buvo suduota į veidą, tačiau tokių sužalojimų nekonstatuota, kadangi jie išoriškai nepasireiškė, jie galėjo būti likę vidiniuose audiniuose. Padaryti sužalojimai priklauso nuo smūgio stiprumo. Žmogui nukritus ant šono ar vienam žmogui užkritus ant kito, griuvimo metu vyksta slydimo mechanizmas ir sužalojimai daugiau lokalizuojasi į atskiras kūno vietas – galvą, kojas, rankas. Šiuo atveju tokia galimybė neatmetama, jei įvykio vietoje buvo nelygumai, į kuriuos griuvimo metu galėjo atsitrenkti nukentėjusysis.

Ekspertas E. B. teisiamajame posėdyje palaikė savo specialisto išvadą Nr. G 1983/11 (01) (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-1-00419-11; b.l. 26-27) bei papildomai nurodė, kad paciento (S. P.), patyrusio traumą, apžiūros lape (b.l. 76) yra diagnozuota, kad jai yra tik įtariamas dešimto šonkaulio lūžis, tačiau tai nereiškia, kad šis šonkaulis buvo lūžęs iš tikrųjų. S. P. buvo atlikta rentgenograma, pateikta rentgenologo išvada, kurioje nurodyta, kad šonkaulio lūžio nematyti. Kadangi akivaizdžių, aiškiai matomų sužalojimų, tokių kaip kraujosruvos, nubrozdinimai, nukentėjusioji neturėjo, todėl konstatuoti, jog jai buvo suduoti smūgiai, nebuvo pagrindo. Terapeuto ar kito specialisto S. P. ligos istorijoje nurodyta išvada „stovis po šonkaulio lūžio“ neatitinka tikrovės, kadangi to lūžio nebuvo. Po mėnesio darytą nukentėjusiosios rentgenogramą būtų sunku susieti su konkrečiu įvykiu ir sunku ją būtų vertinti, kadangi per tą laiką galėjo atsirasti kitų sužalojimų. Svarbiausi duomenys yra pirminėje rentgenogramoje, o joje lūžių nematyti.

N. G. skundas tenkintinas iš dalies, S. P. ir V. P. priešpriešinis skundas taip pat tenkintinas iš dalies.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina kaltininko kaltų veiksmų padarymą, o duomenys, kurie kelia abejonę, negali būti vertinami kaip įrodymai, patikimai patvirtinantys nagrinėjamus kaltinimus. Visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

Nukentėjusysis N. G. nuo pat pradžių kategoriškai teigė, jog 2011-06-22, apie 20.00 val., konflikto tarp jo ir P. metu, V. P. stagiai sudavė jam vieną smūgį kumščiu į nosį, antrą – į širdies sritį, o pastarasis gindamasis papurškė dujų balionėliu V. P. į veidą. Jiems abiems nukritus ant žemės, S. P. du kartus spyrė N. G. į šlaunį. P. neneigė, jog minėtą dieną konfliktavo su kaimynu dėl atidaryto lango, tačiau kategoriškai neigė mušę N. G., teigdami, kad sužalojimai pas nukentėjusįjį galėjo atsirasti dėl kritimo.

Įvertinęs nukentėjusiojo N. G. parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo N. G. pareikštas kaltinimas V. P. ir S. P. pasitvirtino iš dalies.

Liudytojai J. M. ir M. G. teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusiojo N. G. nurodytą aplinkybę, kad konflikto metu V. P. pirmas sudavė N. G. vieną kartą kumščiu į veidą, šis papurškė V. P. dujų balionėliu, po ko jie abu nukrito ant žemės. J. M. būnant įvykio vietoje, S. P. nebuvo priėjusi prie besigrumiančių ant grindų vyrų. Liudytoja L. J., išėjusi į koridorių, matė tik susikibusius ir gulinčius ant grindų N. G. ir V. P., tačiau ji nematė, kad S. P. spardytų ar ragintų savo vyrą primušti N. G..

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas G. K. nurodė, kad nukentėjusiajam N. G. nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka specialisto išvadoje aprašytas ir nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad N. G. veide išorinių sužalojimų nebuvo nekonstatuota, tačiau tokie sužalojimai galėjo būti likę vidiniuose audiniuose, kurie išoriškai nepasireiškė, nes tai priklauso nuo smūgio stiprumo.

Ekspertas G. K. taip pat paneigė Vladimiro ir S. P. iškeltą versiją, jog sužalojimai pas N. G. galėjo atsirasti dėl kritimo, nurodydamas, jog tokia galimybė neatmetama, jeigu įvykio vietoje yra nelygumai, į kuriuos griuvimo metu galėjo atsitrenkti nukentėjusysis. Kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-1-00419-11; b.l. 12-13), koridoriuje, kuriame vyko konfliktas, jokių daiktų ar nelygumų, į kuriuos galėtų atsitrenkti krisdamas nukentėjusysis, nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, liudytojų bei eksperto G. K. parodymus, specialisto išvadą (b.l. 7-8), teismas daro išvadą, jog N. G. pareikštas kaltinimas V. P. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino, kadangi jo parodymus apie tai, kad pirmas jam smūgį sudavė būtent V. P. patvirtino dar du įvykį matę liudytojai. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie teisiamajame posėdyje buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių matyti, kad minėti liudytojai apkalba V. P. ar kažkokiu būdu yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Nors specialisto išvada (b.l. 7-8) N. G. buvo nustatyta kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir liudytoja M. G. patvirtino nukentėjusiojo N. G. parodymus, teigdama mačiusi, kaip S. P. du kartus spyrė N. G. į šlaunį, tačiau kiti du liudytojai - J. M. ir L. J., stebėję konfliktą, nematė, kad S. P. būtų priėjusi prie besigrumiančių ant grindų vyrų ir spardytų nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje liudytojų parodymai dėl S. P. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme yra prieštaringi, pati S. P. kategoriškai neigia spyrusi nukentėjusiajam bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamosios naudai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog kraujosruvos N. G. kairės šlaunies išoriniame paviršiuje atsirado būtent dėl S. P. jam suduotų smūgių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo N. G. pareikštas civilinis ieškinys S. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

N. G. kaltinamas tuo, kad jis papurkšdamas dujų balionėliu V. P. į veidą bei du kartus suduodamas jam į kairės pusės apatinio žandikaulio kraštą, nežymiai sužalojo pastarojo sveikatą.

Kaltinamasis N. G. neneigė aplinkybės, jog gindamasis nuo V. P., jis papurškė jam į veidą dujų balionėliu, tačiau neigia jį mušęs. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti gresiančios atsakomybės, kadangi jie yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. P. teigė, jog tuo metu, kai N. G. papurškė jam dujų balionėliu į veidą, jis bandė pagriebti už dujų balionėlio, kad jam daugiau nepurkštų į akis, tačiau N. G. tuo metu sudavė jam du smūgius – vieną į galvą, kitą į kaklą. Šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino S. P..

Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra paremti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. P. padarytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje apatinio žandikaulio krašto projekcijoje, paveikus kietu buku daiktu bei nustatytas abiejų akių, nosies bei burnos gleivinių cheminis nudegimas. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdinti savęs žalojimui arba sužalojimams, atsirandant griūnant ar atsitrenkiant į kietą paviršių (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-1-00419-11; b.l. 36-38). Tokiu būdu, nukentėjusiajam V. P. specialisto išvada nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka jo ir S. P. nurodytas aplinkybes.

Liudytojai J. M., L. J. ir M. G. taip pat nurodė, kad N. G. papurškus dujų balionėliu į veidą V. P., jie abu susikibo, nukrito ant grindų ir pradėjo grumtis.

Įvertinus byloje esančius kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą, yra pakankamas pagrindas teigti, kad N. G. nežymiai sužalojo V. P. sveikatą, tuo padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nesutinka su gynybos pozicija, kad N. G. veiksmuose yra būtinosios ginties požymių. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį, būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t.y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančioje ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t.y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Todėl sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija ar tik muštynės, o jeigu buvo būtinoji gintis, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, reikia kruopščiai ištirti bei nustatyti visą įvykio situaciją, nes tik tikslus ir teisingas faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą.

Byloje nustatyta, kad prasidėjus žodiniam konfliktui tarp N. G. ir P. dėl atidaryto lango, kuriame aktyviai dalyvavo abi konfliktuojančios pusės, keikdamos viena kitą necenzūriniais žodžiais, V. P. pirmas trenkė N. G., o šis papurškė jam dujų balionėliu į veidą. Dėl cheminio abiejų akių, nosies bei burnos gleivinių nudegimo, pradėjo ašaroti V. P. akys, todėl jis bandė atimti iš N. G. dujų balionėlį, kad juo daugiau nebūtų purškiama jam į veidą. Tačiau tai matydamas N. G. nenusiramino bei sudavė V. P. dar du smūgius – vieną į veidą, kitą į krūtinę, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kuria, be cheminių nudegimų, V. P. dar buvo nustatytas nubrozdinimas veide, kuris yra nebūdingas griuvimui ar atsitrenkimui į kietą paviršių. Be to, 2011-06-20, 23.00 val., apžiūrėjus neurochirurgui V. P., jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas ir tai yra užfiksuota specialisto išvadoje (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-1-00419-11; b.l. 36-38).

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos, nes vyko abipusės muštynės, kurios prasidėjo po žodinio konflikto ir kuriose aktyviai dalyvavo abi puolančios pusės. Apibusių muštynių atveju būtinoji gintis yra negalima. N. G. aktyvus dalyvavimas konflikte ir specialisto išvada nukentėjusiajam V. P. nustatyti kūno sužalojimai, paneigia N. G. posėdyje iškeltą versiją, kad jis po 2007 metų patirto insulto iki šiol nevaldo dešinės rankos.

N. G. taip pat kaltinamas tuo, kad jis tyčia sudavė S. P. rankomis du smūgius į dešinę krūtinės srities pusę, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. P. nurodė, kad N. G. ir jos vyrui nukritus ant žemės, S. P. bandė pakelti nuo grindų savo vyrą, kuriam ašarojo akys nuo papurkštų dujų, tačiau tuo metu nuo grindų pašoko N. G. bei sudavė jai du smūgius į šoną. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino V. P..

Teismo nuomone, šioje dalyje N. G. pareikštas kaltinimas teisiamajame posėdyje nepasitvirtino. Pats kaltinamasis kategoriškai neigia mušęs S. P., kiti įvykį matę liudytojai smūgių sudavimo S. P. taip pat nepatvirtino. Liudytojas J. M. nurodė, kad S. P. net nebuvo priėjusi prie N. G., liudytoja L. J. nurodė, kad S. P. stovėjo atokiau nuo besigrumiančių ant grindų vyrų, liudytoja M. G. taip pat nematė, kad N. G. smūgiuotų S. P..

Nors nukentėjusioji S. P. iš karto po įvykio kreipėsi į medikus dėl skausmų krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir jai buvo įtariamas dešinės pusės dešimto šonkaulio lūžis (b.l. 73-74, 76), tačiau atlikus rentgeną, požymių, patvirtinančių šonkaulio lūžimą, nustatyta nebuvo. Jokių kitų S. P. sužalojimų taip pat nebuvo nustatyta, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 15-1-00419-11; b.l. 26-27) bei posėdyje apklausto eksperto E. B. paaiškinimai. Ekspertas posėdyje palaikė savo išvadą bei papildomai nurodė, kad atlikus rentgenogramą bei pateikus rentgenologo išvadą, S. P. šonkaulio lūžio nebuvo matyti, kitų akivaizdžių, aiškiai matomų sužalojimų, tokių kaip kraujosruvos ir nubrozdinimai, nukentėjusioji taip pat neturėjo, todėl konstatuoti, kad jai buvo suduoti smūgiai, nebuvo jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad baudžiamojoje teisėje ypatingą svarbą turi principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, teismas negali pripažinti N. G. kaltu, sukėlus nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą ir tuo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, remdamasis vien tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų S. P. ir V. P. parodymais, kurie yra neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, N. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo S. P. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios S. P. pareikštas 4 000 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Skirdamas V. P. ir N. G. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas, neteistas (46-47), psichiatrinėse ligoninėse negydytas (b. l. 40, 48), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ( b. l. 39).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris sunkių pasekmių nesukėlė. V. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog tyčia smogiant nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę, galėjo jį sužaloti ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje numatyta artima minimumui laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 str. 6 d. 1 p. ).

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 92-93), anksčiau neteistas, psichiatrinėse ligoninėse negydytas (b. l. 90, 94), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ( b. l. 95).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris sunkių pasekmių nesukėlė. N. G. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog tyčia purškiant į veidą nukentėjusiajam dujų balionėliu bei trenkiant jam kumščiu į veidą, galėjo jį sužaloti ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. G. anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje numatyta artima minimumui laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 str. 6 d. 1 p. ). Kaltinamiesiems išaiškinamos laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygos ir pasekmes, kurios gresia nesilaikant teismo nustatytų apribojimų ar nevykdant paskirtų įpareigojimų (BK 48 str. 3, 9, 10 d. d.).

Dėl N. G. ir V. P. civilinių ieškinių.

N. G. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti jam 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2 000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad N. G. pareikštas kaltinimas teisiamajame posėdyje pasitvirtino tik iš dalies, pripažinus kaltu dėl jo nežymaus sveikatos sutrikdymo tik V. P., o S. P. išteisinus, prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą mažinama per pusę, priteisiant N. G. 1 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Neturtinę žalą sudaro sukeltas fizinis skausmas, patirti nepatogumai, nes N. G., būdamas senyvo amžiaus bei ligotas, buvo sumuštas kaimyno, dėl ko patyrė šoką, sukrėtimą, baimę, fizinį skausmą, pasitikėjimą žmonėmis.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Nustatant N. G. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog jam nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas V. P. tyčiniais veiksmais. Po padarytų sužalojimų jis jautėsi pažemintas, sunkiai bendravo su artimaisiais, prarado pasitikėjimą žmonėmis, bijo išeiti į koridorių. Įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog prašomas priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl jis mažintinas iki 1 000 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu N. G. prašė priteisti jam 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (b.l. 49). Atsižvelgiant į tai, kad N. G. pareikštas kaltinimas teisiamajame posėdyje pasitvirtino tik iš dalies, pripažinus kaltu dėl jo nežymaus sveikatos sutrikdymo tik V. P., o S. P. išteisinus, taip pat atsižvelgiant į suteiktų advokato teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, N. G. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš V. P. 1 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (BPK 106 str.).

V. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš N. G. 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad dėl N. G. nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dideles dvasines kančias, sunkius išgyvenimus, pažeminimą. Prisiminimai apie šį įvykį nuolat kankina nukentėjusį, sukelia neigiamas emocijas, jis jaučia nuolatinę aplinkinių baimę, negali viešoje vietoje atsipalaiduoti, būna įsitempęs bei dirglus.

Nustatant V. P. priteistinos žalos dydį atsižvelgtina, į tai, jog jam nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas N. G. tyčiniais veiksmais. Po cheminio abiejų akių, nosies bei burnos gleivinių nudegimo, galvos smegenų sukrėtimo, V. P. turėjo gydytis ambulatoriškai. Įvertinus teismų praktiką analogiškose bylose bei tai, kad dėl cheminio akių nudegimo bei galvos smegenų sutrenkimo pasekmės sveikatai išlieka žymiai ilgiau, nei dėl kraujosruvų kūne, darytina išvada, jog prašomas priteisti 4 000 Lt neturtinės žalos dydis būtų neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl jis mažintinas iki 1 300 Lt (CK 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.263 str., BPK 115 str. 1 d.).

Kardomosios priemonės N. G., V. P. ir S. P. paskirtos nebuvo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305, 307-308 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės V. P. neskirti.

N. G. (N. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl V. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės N. G. neskirti.

N. G. (N. G.) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti dėl fizinio skausmo sukėlimo S. P., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priteisti iš V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso – 2 000 Lt (du tūkstančius litų).

Priteisti iš N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

S. P. civilinį ieškinį dėl 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

N. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. P. palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos saugomus N. G. marškinius grąžinti nukentėjusiajam.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti V. P. ir N. G., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu (BK 48 str. 10 d.).