Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-05-25 · Administracinė byla Nr. I-1374-121/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-05-25
Bylos Nr.
I-1374-121/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
F. M.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1374-121/2009
3-61-3-00242-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija 16.4,61(S))VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2009 m. gegužės 25d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui F. M., atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininko 2009 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.10-TE-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui F. M. ir vyresniajai inspektorei R. M.“ (toliau- Įsakymas) 1.1 punktą arba sušvelninti jam paskirtą nuobaudą. Paaiškina, kad tarnybinė nuobauda paskirta neįsigilinus į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, todėl yra nepagrįsta, neteisėta ir tuo pagrindu naikintina. Skundo reikalavimus grindžia šiais motyvais:

1) dėl argumento, jog jis nepagrįstai pasirašė atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. 2008 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ajame PK buvo užregistruotas Vilniaus miesto 2-jo PK Viešosios policijos viršininko tarnybinis pranešimas, jog 2008 m. rugsėjo 10 d. gautas pranešimas, kad į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninę 2008-09-09 buvo pristatyta Č. A., kuri paaiškino, jog ją gyvenamojo namo laiptinėje sumušė A. A.. Šį tarnybinį pranešimą Vilniaus m. VPK 2-jo PK viršininko pavaduotojas adresavo pareiškėjui, o vyresnioji tyrėja A. M. savo rezoliucija šią medžiagą perdavė tirti komisariato tyrėjai R. M.. Be šio tarnybinio pranešimo, pirminę informaciją sudarė: bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita Nr.0816271, kad „kieme mušasi vyras ir moteris“, Č. A. prašymas bei prie jo pridėtas jos pačios laiškas sugyventiniui A. A.. 2008 m. rugsėjo 11 d., ištyrusi turimą informaciją, teismo medicinos specialisto išvadą, pabendravusi su Č. A., tyrėja R. M. nustatė, jog A. A. veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio veikos požymių. Atsižvelgusi į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokio pobūdžio veikų nėra atliekamas, pareigūnė, remdamasi Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 168 bei 407 straipsniais, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Č. A. pasiūlė kreiptis į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. Patikrinęs tyrėjos R. M. turimą medžiagą bei ją išanalizavęs, remdamasis joje esančiomis aplinkybėmis, baudžiamaisiais įstatymais ir teisine sąmone, pareiškėjas savo kompetencijos ribose pasirašė sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir šis sprendimas buvo išsiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokurorui, kuris jį pasirašė. Minėtas nutarimas iki šiol galioja ir panaikintas nebuvo, kas leidžia pagrįstai teigti, jog tyrėjos R. M. priimtas ir jo pasirašytas sprendimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pagrįstas ir teisėtas;

2) dėl argumento, jog jis tariamai netinkamai kvalifikavo A. A. veiksmus (t.y. turėjo spręsti klausimą dėl BK 180 str. 1 dalies sudėties buvimo). Sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis priėmė remdamasis surinktoje medžiagoje esančių aplinkybių visuma, todėl dėl tos pačios priežasties A. A. veiksmuose jis neįžvelgė BK 180 str. sudėties. Susipažinus su surinkta medžiaga, buvo nustatyta, kad A. A. smurtą Č. A. atžvilgiu naudojo ne jos turto užvaldymo tikslu, iš pačios Č. A. paaiškinimų buvo aišku, jog A. A. naudojamas fizinis smurtas buvo nukreiptas išimtinai į jos asmenį, nes Č. A. su A. A. buvo nutraukusi santykius ir neįleido į namus. Todėl, siekdamas sugrįžti ir apsigyventi jos namuose, pastarasis ne kartą buvo sukėlęs konfliktus. Pateiktame tarnybiniam patikrinimui Č. A. prašyme esantis sakinys, kad A. A. čiupo jos rankinę ir pradėjo rėkti „duok raktus, kur raktai?“, patvirtina BK 180 str. sudėties pastarojo veiksmuose nebuvimą. Taigi, buvo aišku, jog ikiteisminis tyrimas pagal šį kodekso straipsnį negali būti pradėtas, tačiau tyrėja R. M., įžvelgusi BK 178 str. 1 dalies sudėtį, Č. A. nukreipė į operatyvaus valdymo skyrių (OVS) pareiškimo surašymui ir tai darant nusikaltimo tyrimui pakenkta nebuvo, tyrimo kokybė nenukentėjo, o tyrimo veiksmai nebuvo vilkinami. Atkreipia dėmesį, kad pagal Č. A. nurodytas aplinkybes dėl jos rankinės užvaldymo, A. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnį (ne BK 180 str.), o tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas dėl tokios A. A. veiksmų kvalifikacijos ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams priekaištų nereiškė, be to, išvadoje nurodė, kad pastarieji asmenys šį tyrimą atliko nepažeisdami BPK reikalavimų. Todėl neaišku, kodėl pareiškėjui kaip tarnybinis nusižengimas buvo inkriminuotas netinkamas A. A. veikos kvalifikavimas, o kitų pareigūnų, pastarojo veiksmus taip pat kvalifikavusių ne pagal BK 180 straipsnį, atžvilgiu tokia kvalifikacija buvo pripažinta tinkama;

3) dėl argumento, kad jis nuslėpė tariamai jam žinomą faktą apie A. A. galbūt neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Jokie duomenys apie A. A. galimą neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu procesinio sprendimo priėmimo metu jam nebuvo žinomi- jis pats asmeniškai su Č. A. nebendravo, o su ja bendravusi tyrėja R. M. jam tokių duomenų nesuteikė, be to, turimoje medžiagoje duomenų apie galimą šautuvo turėjimą taip pat nebuvo. Aplinkybė, jog pokalbio su tyrėja metu Č. A. minėjo, kad A. A. gali turėti ginklą, jam tapo žinoma tik pradėjus tarnybinį patikrinimą, t.y., tą dieną, kai R. M. parengė raštą Nr.10-S-3708, adresuotą šį patikrinimą vykdančiai institucijai, kurį jis pasirašė, o iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog būtent šis vienintelis dokumentas tyrimą atlikusiam pareigūnui leido padaryti išvadą apie tai, kad jis tariamai žinojo A. A. turint ginklą. Atkreipia dėmesį, kad minėtame rašte kalbama ne apie pareiškėjo bendravimą su Č. A., o būtent apie tyrėjos R. M. pokalbį su pastarąja ir kad šis pokalbis įvyko tyrėjos kabinete. Taigi, šiame rašte nurodytos aplinkybės buvo išdėstytos pagal tyrėjos turėtą informaciją, be to, šį raštą parengė pati R. M. ir jį pareiškėjas pasirašė tik todėl, kad pagal galiojančią tvarką tyrėjai neturi teisės pasirašyti vidaus informacinių dokumentų (minėta pareiga tenka komisariato vadovams), todėl šio rašto pasirašymas negali būti traktuojamas kaip procesinio sprendimo metu žinomų aplinkybių paliudijimas;

4) Įsakymu jam paskirta neadekvati nustatytų pažeidimų sunkumo laipsniui ir netinkama nuobaudos rūšis, nes nuobauda paskirta neatsižvelgus į tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, ankstesnę tarnybą ir kitų nuobaudų neturėjimą (I t., b.l.2-4).

Atsiliepimas

Atsakovas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas piliečio S. A. pareiškimas dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-jo PK pareigūnų, jiems atliekant tyrimą dėl A.A. veiksmų pareiškėjo motinos Č.A. atžvilgiu. Pareiškime teigiama, kad policijos pareigūnai, iš pareiškėjų sužinoję, jog A.A. turi šautuvą, nesiėmė jokių priemonių šiai informacijai patikrinti ir galimai nusikalstamai veikai sutrukdyti, o siūlė pareiškėjui pačiam imtis veiksmų A.A. atžvilgiu, vangiai tyrė gautus pareiškimus (2008-09-09 ir 2008-09-10). Pareiškime taip pat nurodoma, kad toks policijos pareigūnų netinkamas pareigų vykdymas galėjo turėti įtakos tolesniems A.A. veiksmams, nes A.A. 2008-11-01, Trakų rajono Rūdiškių seniūnijoje, Julijanavos kaime, šaudamas nenustatytu ginklu, nužudė Č.A. bei sužalojo R.A. ir E.S. Atlikus tarnybinį patikrinimą konstatuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK Prevencijos poskyrio tyrėja R. M., 2008-09-10 gavusi nagrinėti to paties komisariato OVP viršininko D. B. tarnybinį pranešimą, kad 2008-09-09 į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę pristatyta Č.A. paaiškino, kad 2008-09-09, apie 16.00 val., laiptinėje ją sumušė A.A., nerinko visų svarbių duomenų apie galimai padarytą veiką ir 2008-09-10 darbo kabinete, bendraudama su pareiškėja Č.A., kuri papildomai pranešė ir pateikė raštišką prašymą apie tai, kad įvykio metu A.A. ne tik ją sumušė, bet ir pagrobė jos turtą, o taip pat gali neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu, neįvertino galbūt padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ir pareiškėjai dėl A.A. galimai padarytos vagystės pasiūlė kreiptis į šio PK OVP, nors, turėdama pareigą nagrinėti pareiškimus, privalėjo išsamiai išsiaiškinti pareiškėjos Č.A. išdėstytas įvykio aplinkybes ir jų pagrindu priimti tinkamą procesinį sprendimą. Taigi, tyrėja R. M., apsiribojusi 2008-09-10 pavestoje nagrinėti medžiagoje (ROIK Nr.364209) esančiais duomenimis, paviršutiniškai, neprofesionaliai, nerinkdama reikšmingų duomenų, netinkamai įvertino ir priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK Prevencijos poskyrio viršininkas F. M., kurio pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus m. VPK viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr.10-V-736, numatyta pareiga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiklą bei, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko (taip tekste) 2007-08-07 įsakymu Nr.10-V-497 „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“, neįsigilinęs į tyrėjos R. M. jam pateiktą medžiagą, netinkamai kvalifikavo A.A. veiksmus Č.A. atžvilgiu, nuslėpė jam žinomą faktą apie A.A. galbūt neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, sutiko su neįvertinusios visų įvykio aplinkybių tyrėjos R. M. priimtu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik dėl Č.A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, o kitų A.A. veiksmų neįvertino, nors buvo akivaizdu, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tais pačiais vieningais A.A. veiksmais buvo padarytas sunkesnis nusikaltimas. Pareiškėjas, vadovaujantis Vilniaus m. VPK viršininko 2003-11-03 įsakymu Nr.1-V-441 „Dėl nusikalstamų veikų, kurias tirs Vilniaus m. VPK struktūriniai padaliniai, paskirstymo“, Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr.10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punktu bei Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr.1-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ IV skirsnio 58 punktu, privalėjo užrašyti rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 dalyje arba spręsti dėl visos medžiagos perdavimo į komisariato Nusikaltimų tyrimo skyrių. Neatlikęs minėtų veiksmų, pareiškėjas pažeidė BPK 1 ir 2 straipsnių, pareigybės aprašymo IV skirsnio 13, 16, 18 punktų, Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr.10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punkto ir Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr.1-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ IV skirsnio 58 punkto reikalavimus. Pareiškėjo padarytos neteisėtos veikos pobūdis ir jos sukeltos pasekmės įrodo, jog ji negali būti pripažinta mažareikšme. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir tarnybinė nuobauda F. M. paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 2 str. 6 dalimi, 26 str. 1 dalimi, Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV- 308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintos tvarkos 20 punktu, įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsižvelgus į pažeidėjo kaltės ir padarytos žalos pobūdį bei dydį, tarnybinio nusižengimo pasekmes, sukeltus padarinius ir pareiškėjo tarnybinę veiklą (I t., 118-120).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad pati Č. A. pokalbio su R. M. metu niekaip negalėjo apibūdinti ginklo, niekas jo nebuvo matęs. Plėšimo irgi nebuvo, nes iš pradžių apie pinigus ir mobilųjį telefoną nebuvo kalbama, be to, R. M. ją nuvedė pas kriminalistus, kurie yra šių veikų specialistai, o buvo apkaltintas jis, be to, tyrimas dėl to nenukentėjo. Apie aplinkybę, kad Č. A. R. M. sakė, jog A. A. gali turėti ginklą, jam tapo žinoma tik po dviejų mėnesių, t.y. jau atliekant tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad, dėl reorganizacijos pasikeitus jo pareigybei, įsakymu jam nebuvo numatyta pareiga pasirašyti atsisakymus pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau mano, kad tokia pareiga jam buvo numatyta jo naujojoje pareigybinėje instrukcijoje.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad būtent 2-jam PK buvo skirtos specialios lėšos vykdyti projektą dėl pagalbos dėl smurto šeimoje, gi šiuo atveju Č. A. jokia pagalba nebuvo suteikta, nebuvo imtasi jokių prevencijos priemonių, nors pareiškėjas vadovavo būtent Prevencijos poskyriui. Pareiškimą dėl vagystės ar plėšimo privalėjo priimti poskyris ir perduoti pagal kompetenciją. Apie A. A. nerinkta jokia medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Pareiškėjas F. M. vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1974-12-26, nuo 2007-12-01 paskirtas Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP Prevencijos poskyrio (PP) viršininku ir yra statutinis valstybės tarnautojas (tarnybos byla Nr.354, b.l.2-6).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-me PK 2008-09-10 buvo įregistruotas (ROĮK Nr.364209) to paties komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko D. B. tarnybinis pranešimas, kad 2008-09-10 gautas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytojos G. pranešimas apie tai, jog 2008-09-09 į minėtą ligoninę buvo pristatyta Č. A., kuri paaiškino, jog ją 2008-09-09 gyvenamojo namo laiptinėje sumušė A. A. (I t., b.l.20). Šiame tarnybiniame pranešime yra dvi 2008-09-10 dienos rezoliucijos: šio policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. D.: „F. M., patikslinti“ ir PP vyresniosios tyrėjos A. M.: „R. M.“ (I t., b.l.20,54, II t. b.l.55). Be minėto D. B. tarnybinio pranešimo, medžiagos Nr.13-AT-29833-08 informaciją taip pat sudarė: bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita Nr.08162571, kad 2008-09-09 „kieme mušasi vyras ir moteris“ (I t., b.l.21); Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2008-09-10 išvada Nr.G 4549/08, kad Č. A. patirti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b.l.42-43); Č. A. 2008-09-09 prašymas, kuriame nurodoma, kad 2008-07-23 A. A. jos bute girtas stvėrė ją už krūtinės, pradėjo tampyti, stumdyti, gąsdinti, kad „aš dariau remontą, viską sudaužysiu, tave užmušiu“, ėmė draskyti jos drabužius, svaidė daiktus, sakė „bučiuok arba užmušiu“, vėliau išprievartavo, sakė „sudaužysiu tavo mašiną“, „nušausiu“. Nuo tada, kai ji A. A. 2008-07-24 išvarė iš savo buto, jis ją persekioja ir prašo priimti sakydamas „jei nepriimsi bus blogai, aš tau padarysiu“, o vieną rytą einant į darbą stvėrė jos rankinę, liepdamas duoti raktus. A. A. 2008-09-09 taip pat stvėrė už jos rankinės, sakydamas „kur raktai“, stvėrė jai už krūtinės, dėjo per veidą, prakirto paakį, sužalojo du dešinės rankos pirštus, subėgę kaimynai iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, o A. A. išsinešė jos rankinę su daiktais. Č. A. nurodė, kad A. A. yra neprognozuojamas žmogus ir ji jo bijo, todėl prašė padėti (I t., b.l.35-37); prie Č. A. 2008-09-09 prašymo pridėtas Č. A. rašytas laiškas sugyventiniui A. A., kuriame ji prašė ją palikti (I t., b.l.35-37,38-41).

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP tyrėja R. M., susipažinusi su medžiaga, registruota informacijos žurnale Nr.364209, ir iš Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriais specialisto 2008-09-10 išvados Nr.G 4549/08 nustačiusi, kad Č. A. padaryti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarė išvadą, kad A. A. veiksmuose yra BK 140 str. 1 dalyje numatytos veikos- fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas- požymių, o ikiteisminis tyrimas dėl tokio pobūdžio veikų nėra atliekamas, todėl, vadovaudamasi BPK 168 ir 407 straipsniais, 2008-09-11 surašė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei Č. A. pasiūlė dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo kreiptis į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. Šį nutarimą, sutikdamas su tokiu tyrėjos sprendimu, patvirtino minėto policijos komisariato PP viršininkas F. M., minėtas nutarimas 2008-09-12 buvo išsiųstas į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą (I t.,b.l.19,44,45,61).

Nustatyta, kad tyrėja R. M., A. A. veiksmuose (dėl Č. A. rankinės vagystės) įžvelgusi BK 178 str. 1 dalies sudėtį, Č. A. nukreipė į OVS pareiškimo surašymui ir pagal Č. A. 2008-09-10 pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos rankinės užvaldymo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK Nusikaltimų tyrimų skyriuje A. A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr.13-1-3092-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 dalyje (It., b.l.9,55,60,156,179-180).

Vilniaus AVPK 2008-11-17 buvo gautas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. 2008-11-13 raštas Nr.3.1.-2828 pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus miesto 2-jo PK policijos pareigūnų veiksmų atliekant tyrimus dėl A. A. veiksmų Č. A. atžvilgiu (I t., b.l.46). Šiame rašte nurodoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas piliečio S. A. pareiškimas dėl Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK pareigūnų veiksmų jiems atliekant tyrimą dėl A. A. veiksmų pareiškėjo motinos Č. A. atžvilgiu. Pareiškime teigiama, kad policijos pareigūnai, iš pareiškėjų sužinoję, kad A. A. turi šautuvą, nesiėmė jokių priemonių šiai informacijai patikrinti ir galimai nusikalstamai veikai sutrukdyti, o siūlė pareiškėjui pačiam imtis veiksmų A. A. atžvilgiu. Pareiškime taip pat nurodoma, kad toks policijos pareigūnų netinkamas pareigų vykdymas galėjo turėti įtakos tolesniems A. A. veiksmams, nes Trakų rajono policijos komisariate 2008-11-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.87-1-518-08 pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 2 d. 7 punkte, 135 str. 2 d. 7 punkte dėl to, kad A. A. 2008-11-01 Trakų rajono Rūdiškių seniūnijoje, Julijanavos kaime, šaudamas nenustatytu ginklu, nužudė Č. A. bei sužalojo R. A. ir E. S..

Vilniaus AVPK viršininkas Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybai (toliau- NTV) pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (I t., b.l.132, 134), Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininkui F. M. 2008-12-03 buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo- dėl jam pavaldžios Vilniaus m. 2-jo PK PP tyrėjos R. M., priėmusios sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pavestoje nagrinėti medžiagoje Nr.364209, nepakankamos kontrolės (It.,b.l.49). F. M. 2008-12-08 tarnybiniame pranešime (I t., b.l.23-24) paaiškino, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-me PK 2008-09-10 buvo įregistruotas to paties komisariato OVP viršininko D. B. tarnybinis pranešimas dėl iš VGPUL gauto pranešimo apie tai, kad buvo sumušta pilietė Č. A. ir šį tarnybinį pranešimą šio policijos komisariato viršininko pavaduotojas R. D. adresavo jam. Šiame pranešime yra vyresniosios tyrėjos A. M. parašas bei rezoliucija tirti medžiagą tyrėjai R. M. . Jis asmeniškai 2008-09-10 dieną tos medžiagos nematė, o 2008-09-11 tyrėja R. M., vadovaudamasi savo teisine sąmone, įžvelgusi A. A. veiksmuose BK 140 str. požymių ir remdamasi BPK 168 ir 407 str., priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo Č. A. kreiptis į Vilniaus m. 2-jį apylinkės teismą. Iš tyrėjos R. M. gavęs surinktą medžiagą, jis, remdamasis baudžiamaisiais įstatymais, pagal savo kompetenciją priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pasirašė, nes tyrėjos R. M. veiksmuose neįžvelgė nekompetentingumo ir teisės aktų reikalavimų pažeidimų, o nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas pagrįstai, atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas ir išdėstytas medžiagoje aplinkybes. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo išsiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui, kur atsakingas prokuroras jį pasirašė ir nepareiškė jokių pastabų. Pažymėjo, kad anksčiau Č. A. į Prevencijos poskyrį dėl A. A. veiksmų nėra kreipusis, o A. A. pagal gyvenamąją vietą yra registruotas Trakų rajone ir nuolatos jų aptarnaujamoje teritorijoje negyvena, iš aplinkinių gyventojų ar kaimynų jokių skundų dėl jų elgesio ar jokios informacijos apie juos negauta. Kadangi tyrėja R. M. ilgą laiką dirbo nagrinėdama šeiminius konfliktus, todėl nepasitikėti ja nebuvo jokio pagrindo. Č. A. 2008-09-10 atvykus į Prevencijos poskyrį, pokalbio su ja metu tyrėja R. M. A. A. veikoje įžvelgė BK 178 str. 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl pagal savo kompetenciją ją skubiai nukreipė į 2-jo PK OVP pareiškimo dėl vagystės surašymui, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnį.

Vilniaus AVPK NTV, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2009-01-15 surašė tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. M. rašto pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą išvadą Nr.10-IL-156 (toliau- Išvada), kurios 3 punktu pasiūlė Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininkui F. M. už BPK 1 ir 2 straipsnių, pareigybės aprašymo IV skirsnio 13, 16, 18 punktų, Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr.10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punkto bei Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymo Nr.I - 110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo" IV skirsnio 58 punkto reikalavimų pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą (I t., b.l. 63-72). Išvadoje konstatuota, kad patikrinimo metu iš dalies pasitvirtino Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-11-13 rašte Nr.3.1.-2828 nurodytos S. A. skunde išdėstytos aplinkybės, t.y., nustatyta, kad: 1) Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK tyrėja R. M., 2008-09-10 gavusi nagrinėti to paties komisariato OVP viršininko tarnybinį pranešimą, nerinko visų svarbių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir 2008-09-10 bendraudama su pareiškėja Č. A., kuri papildomai pranešė bei dar ir pateikė raštišką prašymą apie tai, kad įvykio metu A. A. ne tik ją sumušė, bet ir pagrobė jos turtą, o taip pat kad gali neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu, neįvertino galbūt padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ir pareiškėjai dėl A. A. galimai padarytos vagystės pasiūlė kreiptis į šio policijos komisariato OVP, nors, turėdama pareigą nagrinėti pareiškimus, privalėjo išsamiai išsiaiškinti pareiškėjos Č. A. išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu priimti tinkamą procesinį sprendimą, t.y., surašyti išsamų tarnybinį pranešimą apie nustatytas įvykio aplinkybes ir jį pateikti tiesioginiam viršininkui; 2) be to, tyrėja R. M., gavusi 2008-09-09 pareiškėjos Č. A. prašymą, nesiėmė priemonių, kad pareiškėjos prašymas būtų užregistruotas nustatyta tvarka, taigi, apsiribojusi tik 2008-09-10 pavestoje nagrinėti medžiagoje (ROIK Nr. 364209) esančiais duomenimis, paviršutiniškai, neprofesionaliai, nerinkdama reikšmingų duomenų, netinkamai įvertino ir priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir sąmoningai nuslėpė informaciją, įvertinusi kaip neatitinkančią tikrovės, apie tai, kad pareiškėja Č. A. suteikė duomenų apie galimai A. A. neteisėtai disponuojamą šaunamąjį ginklą, ką patvirtina S. A. ir 2008-11-21 tarnybinio patikrinimo metu gautas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininko F. M. pasirašytas raštas Nr.10-S-3708 „Dėl tarnybinio patikrinimo“; 3) žinodama informaciją apie tai, kad A. A. galimai neteisėtai disponuoja šaunamuoju ginklu, o Č. A. nagrinėjamo įvykio metu buvo ne tik nežymiai sutrikdyta sveikata, bet ir pagrobtas pastarosios turtas, tyrėja R. M., neinformuodama turinčių teisę bei pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą pareigūnų apie jai žinomus galimai padarytos nusikalstamos veikos duomenis, neįvertinusi baudžiamojo proceso paskirties garantijų- sprendimų priėmimo, prisilaikant žmogaus teisių apsaugos standartų, netinkamai įvertinusi, priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokiais savo veiksmais ji pažeidė BPK 1, 2 straipsnių, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus m. VPK viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr.10-V-736, IV skirsnio 21 punkto, Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punkto ir Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymo Nr. I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo" IV skirsnio 49, 55, 56 punktų reikalavimus, todėl aplaidžiai vykdė savo pareigas, t.y., padarė tyčinį tarnybinį nusižengimą, nulėmusį tai, kad Č. A. informacija apie A. A. ankstesnį smurtavimą pareiškėjos atžvilgiu ir galbūt turimą šaunamąjį ginklą nebuvo nustatyta tvarka užfiksuota ir patikrinta, todėl jai skirtina tarnybinė nuobauda. Dėl Vilniaus A VPK Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininko F. M. Išvadoje pasisakyta, kad pastarasis, kurio pareigybės aprašyme numatyta pareiga planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiklą bei, vadovaujantis Vilniaus aps. viršininko 2007-08-07 įsakymu Nr.10-V-497 „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“- teisė patvirtinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, neįsigilinęs į tyrėjos R. M. jam pateiktą medžiagą, kurioje, be informacijos žurnale registruotos medžiagos (ROIK Nr.36420), buvo ir Č. A. 2008-09-09 prašymas, netinkamai kvalifikavo A. A. veiksmus Č. A. atžvilgiu, nuslėpė jam žinomą faktą apie A. A. galbūt neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, nes 2008-11-21 rašte Nr.10-S-3708 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ nurodė, kad tokios aplinkybės jam buvo žinomos, sutiko su neįvertinusios visų įvykio aplinkybių tyrėjos R. M. priimtu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik dėl Č. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, o kitų A. A. veiksmų neįvertino, nors buvo akivaizdu, kad tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tais pačiais vieningais A. A. veiksmais buvo padarytas sunkesnis nusikaltimas. Be to, vadovaujantis Vilniaus m. VPK viršininko 2003-11-03 įsakymu Nr.l-V-441 „Dėl nusikalstamų veikų, kurias tirs Vilniaus m. VPK struktūriniai padaliniai, paskirstymo", Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr.10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punkto bei Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr.I-110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ IV skirsnio 58 punkto reikalavimais, jis privalėjo užrašyti rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 dalyje arba spręsti dėl visos medžiagos perdavimo į komisariato NTS. Tuo jis pažeidė BPK 1 ir 2 straipsnių reikalavimus, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus m. VPK viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr.10-V-736, IV skirsnio 13, 16, 18 punktų, Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr. 10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punkto ir Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymo Nr. I - 110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ IV skirsnio 58 punkte įtvirtintus reikalavimus, todėl aplaidžiai vykdė savo pareigas ir padarė tyčinį tarnybinį nusižengimą ir jam skirtina tarnybinė nuobauda.

Išvadoje taip pat nurodoma, kad pagal tuo metu galiojusį Vilniaus m. VPK viršininko 2007-08-07 įsakymą Nr.10-V-497 „Dėl atsisakymo pradėti ikiteismini tyrimą patvirtinimo“, tvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo suteikta teisė ir Vilniaus m. VPK Antrojo PK Naujamiesčio PN viršininkui, kurio pareigas tuo metu ėjo F. M.. Tačiau, 2007-12-01 pasikeitus F. M. pareigų pavadinimui (Vilniaus m. VPK Vilniaus m. antrojo PK PP), šis įsakymas nebuvo papildytas, o Vilniaus AVPK viršininko 2008-10-01 įsakymu Nr.10-V-2 taip pat nesuteikta teisė Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininkui tvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl Vilniaus AVPK Valdymo organizavimo skyriui pasiūlyta aptarti esančius prieštaravimus ir inicijuoti Vilniaus AVPK viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr.10-V-2 papildymą.

Vilniaus AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2009 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr.10-TE-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui F. M. ir vyresniajai inspektorei R. M.“, kurio 1.1 punktu nusprendė skirti komisarui F. M., Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK Prevencijos poskyrio viršininkui, tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą (I t., b.l.7).

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad tyrėja R. M., 2008-09-10 bendraudama tarnybiniame kabinete su Č. A. ir pastarosios sūnumi S. A., gavo papildomos informacijos - 2008-09-10 ranka rašytą pareiškėjos Č. A. prašymą apie tai, kad 2008-09-09, apie 16.00 val., įvykio Vilniuje, Kauno g. 25 - ojo namo laiptinėje metu, Č. A. buvo ne tik sutrikdyta sveikata, tačiau pastarosios buvęs sugyventinis A. A. pagrobė Č. A. vertingus daiktus ir galbūt gali padaryti sunkesnį nusikaltimą, nes turi nenustatytą ginklą, Č. A. teigimu- „šautuvą“, tačiau R. M. padarė išvadą, kad teiginiui dėl A. A. turimo ginklo pagrįsti nebuvo pateikta jokių pagrindžiančių aplinkybių- tai, kad kuris nors iš pokalbio dalyvių yra matęs tą šautuvą, ar patį A. A. su šautuvu, šaudmenimis ar pan. Todėl, nesant duomenų apie objektyvias aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad A. A. tikrai turėjo šaunamąjį ginklą, ji konstatavo nesant pagrindo pokalbio dalyvių nuomonės vertinti kaip pagrįstos informacijos (I t., b.l.31-34,64-65). Be to nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu jį atliekanti institucija 2008-11-28 gavo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininko F. M. pasirašytą 2008-11-27 raštą Nr.10-13-5-5881 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (rengėja- R. M.), kuriuo buvo atsakoma į Vilniaus AVPK NTV 2008-11-21 paklausimą Nr.10-S-3708, ar Č. A. bei S. A. buvo pateikę duomenų apie neteisėtą A. A. disponavimą šaunamuoju ginklu, ir šiame rašte buvo nurodoma, kad „2008-09-10 bendraujant su Č. A. darbo kabinete, pastaroji minėjo, kad A. A. galimai turi šautuvą, tačiau centrinėje duomenų bazėje jokio ginklo jo vardu neregistruota. Apie neteisėtą A. A. disponavimą šaunamuoju ginklu jokių duomenų Vilniaus miesto 2-me policijos komisariate nėra“ (I t., b.l.22,200).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė ir išvados.

Minėta, kad Išvada pareiškėjui surašyta už BPK 1 ir 2 straipsnių, pareigybės aprašymo IV skirsnio 13, 16, 18 punktų, Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr.10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punkto bei Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymo Nr.I - 110 „Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo" IV skirsnio 58 punkto reikalavimų nesilaikymą, t.y. už tai, kad (1) pastarasis, turėdamas pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiklą bei (2) teisę patvirtinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, (3) neįsigilino į tyrėjos R. M. jam pateiktą medžiagą, (4) netinkamai kvalifikavo A. A. veiksmus Č. A. atžvilgiu, (5) nuslėpė jam žinomą faktą apie A. A. galbūt neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, (6) sutiko su neįvertinusios visų įvykio aplinkybių tyrėjos R. M. priimtu sprendimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik dėl Č. A. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, (7) privalėjo užrašyti rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 dalyje arba spręsti dėl visos medžiagos perdavimo į komisariato NTS.

BPK 1 straipsnis (2004-04-27 įstatymo Nr.IX-2170 redakcija) nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (...). Vadovaujantis BPK 2 straipsniu, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Vilniaus m. VPK viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr.10-V-736 patvirtinto Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP PP viršininko pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2007-12-05, 13 punktas nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas „planuoja, organizuoja, kontroliuoja bei koordinuoja Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP PP pareigūnų ir darbuotojų veiklą“; „organizuoja ir kontroliuoja pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą prevencijos poskyryje, esant būtinumui nagrinėja sudėtingus gyventojų pareiškimus, skundus ar prašymus, priima sprendimus dėl administracinės procedūros“ (16 p.); „pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja poskyrio pareigūnų veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, esant būtinumui atlieka ikiteisminį tyrimą“ (18 p.), taip pat „vykdo kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir vadovų nurodymus, tam, kad būtų pasiekti institucijos strateginiai tikslai“ (28 p.,I t., b.l.170-171).

Vadovaujantis Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2003-11-03 įsakymu Nr. l-V-441 „Dėl nusikalstamų veikų, kurias tirs Vilniaus m. VPK struktūriniai padaliniai, paskirstymo“ 1.4 punktu (b.l.92-98) ir Vilniaus m. VPK viršininko 2008-03-27 įsakymo Nr. 10-V-204 „Dėl sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą“ 1 d. 17 punktu, Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP PP viršininkas yra įgaliotas priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, užrašant rezoliuciją (b.l.101-102).

Generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos IV skirsnio 58 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje gauti rašytiniai anoniminiai skundai, pranešimai ar pareiškimai apie nusikalstamą veiką įstaigos vadovo (jo pavaduotojo) arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovo (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti nagrinėjami, jeigu tokiame skunde, pranešime ar pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti patikslintos ir nežinant pareiškėjo asmens duomenų. Minėtų rekomendacijų 60 punktas nustato, kad, įvertinęs gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinį ir padaręs išvadą, jog yra duomenų apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, įstaigos padalinio vadovas, budėtojas arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas priima sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Toks ikiteisminis tyrimas registruojamas šių rekomendacijų 52–53 punktuose nustatyta tvarka. Taigi, nors Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė šių rekomendacijų 58 punkto reikalavimus, tačiau turėjo būti nurodyta, kad jis galimai pažeidė 60 punkto reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teisės patvirtinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei pažeidimo, pasireiškusio neįvertinimu tyrėjos R. M. priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vadovaujantis Vilniaus m. VPK viršininko 2007-08-07 įsakymo Nr.10-V-497 „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“ 1 punktu, teisė patvirtinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kitų pareigūnų, buvo suteikta Vilniaus m. VPK 2-jo PK viršininkui ir šio policijos komisariato viršininko pavaduotojams, Vilniaus m. VPK 2-jo PK KP NTS viršininkui ir jo pavaduotojams bei Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP Naujamieščio, Panerių, Vilkpėdės ir Grigiškių PN viršininkams (b.l.99-100), t.y., šiuo įsakymu, 2007-12-01 pasikeitus F. M. pareigų pavadinimui (Vilniaus m. VPK Vilniaus m. antrojo PK PP viršininkas) F. M. pareiga tvirtinti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo suteikta. Vilniaus AVPK viršininko 2008-10-01 įsakymu Nr.10-V-2 teisė Vilniaus m. 2-jo PK PP viršininkui tvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nesuteikta (b.l.105-107).

Minėta, kad pareiškėjas pagal tuometinės jo pareigybės aprašymą „planuoja, organizuoja, kontroliuoja bei koordinuoja Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP PP pareigūnų ir darbuotojų veiklą“; „organizuoja ir kontroliuoja pareiškimų, prašymų, skundų ir pasiūlymų nagrinėjimą prevencijos poskyryje, esant būtinumui nagrinėja sudėtingus gyventojų pareiškimus, skundus ar prašymus, priima sprendimus dėl administracinės procedūros“ (16 p.); „pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja poskyrio pareigūnų veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, esant būtinumui atlieka ikiteisminį tyrimą“ (18 p.), taip pat „vykdo kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir vadovų nurodymus, tam, kad būtų pasiekti institucijos strateginiai tikslai“. Pagal Vilniaus m. VPK viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr.10-V-736 patvirtintą Vilniaus m. VPK 2-jo PK VP PP tyrėjo pareigybės aprašymą (I t., b.l.164-165), minėtas pareigas einantis asmuo pavedus atlieka ikiteisminį tyrimą ir vykdo kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pavedimus (18 p.); nagrinėja pareiškimus, prašymus, skundus (21 p.), taip pat šias pareigas einantis asmuo yra tiesiogiai pavaldus Vilniaus m. VPK antrojo PK VP PP viršininkui. Iš cituoto reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjui pareiga tvirtinti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neišplaukia nei iš Vilniaus m. VPK viršininko 2007-08-07 įsakymo Nr.10-V-497, nei iš jo pareigybės aprašymo. Sprendžiant iš to, kaip jo pareigos suformuluotos pareigybės aprašyme, šiuo konkrečiu atveju pavesti jam tvirtinti nutarimą savo rezoliucija galėjo jo vadovai, bet, kaip jau buvo minėta šiame teismo sprendime, D. B. tarnybiniame pranešime yra dvi 2008-09-10 dienos rezoliucijos: 2-jo policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. D.: „F. M., patikslinti“ ir PP vyresniosios tyrėjos A. M.: „R. M.“, t.y. pareiškimo aplinkybių patikrinimą buvo pavesta atlikti tyrėjai R. M., o F. M. - kažką patikslinti, taigi, minėta išvados dalis, kuria pareiškėjui inkriminuotas Vilniaus m. VPK viršininko 2007-08-07 įsakymo Nr.10-V-497 „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“ 1 punkto reikalavimų nepaisymas ir pažeidimas, pasireiškęs neįvertinimu tyrėjos R. M. priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra nepagrįsti, taip pat skundžiamo įsakymas ta apimtimi, kuria pareiškėjas nubaustas tarnybine nuobauda už šio pažeidimo padarymą yra neteisėtas, todėl naikintinas (1 išvada).

Dėl pareiškėjo pareigos planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiklą nevykdymo, neįsigilinimo į tyrėjos R. M. jam pateiktą medžiagą, netinkamo A. A. veiksmų Č. A. atžvilgiu kvalifikavimo, nuslėpimo jam žinomo fakto apie A. A. galbūt neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, prievolės užrašyti rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 dalyje arba spręsti dėl visos medžiagos perdavimo į komisariato NTS nevykdymo.

Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymą uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai.

Minėta, kad pagal pareigybės aprašymą pareiškėjas organizuoja ir kontroliuoja pareiškimų, prašymų, skundų (...) nagrinėjimą prevencijos poskyryje, pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja poskyrio pareigūnų veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, t.y., šiuo atveju jo pareiga kontroliuoti Č. A. pareiškimo tyrimą (įskaitant klausimus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo(neatlikimo) išplaukia ir iš lokalaus teisės akto, ir iš jau cituotos rezoliucijos, taigi, iš esmės, tyrėjai R. M. pateikus surinktą medžiagą ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą projektą, pareiškėjas, jo netvirtindamas, turėjo pareigą šią medžiagą išnagrinėti ir nurodyti jos trūkumus.

Iš pradinės informacijos apie A. A. veikas buvo žinoma: 1) Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytojos G. pranešimas apie tai, jog į minėtą ligoninę pristatyta Č. A. paaiškino, jog ją 2008-09-09 gyvenamojo namo laiptinėje sumušė A. A.; 2) bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita, kad „kieme mušasi vyras ir moteris“; 3) Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2008-09-10 išvada Nr.G 4549/08, kad Č. A. patirti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) Č. A. 2008-09-09 prašymas, kuriame nurodoma, kad 2008-07-23 A. A. jos bute girtas stvėrė ją už krūtinės, pradėjo tampyti, stumdyti, gąsdinti, kad „aš dariau remontą, viską sudaužysiu, tave užmušiu“, ėmė draskyti jos drabužius, svaidė daiktus, sakė „bučiuok arba užmušiu“, vėliau išprievartavo, sakė „sudaužysiu tavo mašiną“, „nušausiu“. Nuo tada, kai ji A. A. 2008-07-24 išvarė iš savo buto, jis ją persekioja ir prašo priimti sakydamas „jei nepriimsi, bus blogai, aš tau padarysiu“, o vieną rytą einant į darbą stvėrė jos rankinę, liepdamas duoti raktus. A. A. 2008-09-09 taip pat stvėrė už jos rankinės, sakydamas „kur raktai“, stvėrė jai už krūtinės, dėjo per veidą, prakirto paakį, sužalojo du dešinės rankos pirštus, subėgę kaimynai iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, o A. A. išsinešė jos rankinę su daiktais. Č. A. nurodė, kad A. A. yra neprognozuojamas žmogus ir ji jo bijo, todėl prašė padėti. Taigi, išanalizavęs Č. A. prašymo turinį, pareiškėjas, kontroliuodamas R. M. atliekamo patikrinimo kokybę bei pilnumą, privalėjo suvokti, kad A. A. smurtas ir grasinimai nužudyti Č. A. turi sistemingą, tęstinį pobūdį, todėl privalėjo R. M. nurodyti, kad turi būti atliktas A. A. asmenybės (įskaitant psichinę būklę), elgesio buityje, jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir darbe (jei šis dirbo) platesnis patikrinimas. Be to, pareiškėjui atkreipus dėmesį į Č. A. pirminiame pareiškime nurodytą A. A. grasinimą ją nušauti, turėjo būti atliktas ir šios aplinkybės tyrimas, nepasitenkinus formaliu patikrinimu, ar A. A. turi registruotą šaunamąjį ginklą (2 išvada).

BPK XXX skyrius reglamentuoja privataus kaltinimo bylų procesą ir šio skyriaus 407 straipsnis (2003-06-19 įstatymo Nr.IX-1637 redakcija) nustato, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 139 str. 1 dalyje, 140 str. 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 str. 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus. BPK 409 straipsnis (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1236 redakcija) nustato, kad tuo atveju: 1) jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą; 2) jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą; 3) jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka; 4) jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui. Taigi, nesant BPK 409 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl BK 140 str. 1 dalyje numatytos veikos padarymo nukentėjęs asmuo turi teisę privataus kaltinimo tvarka savo iniciatyva pradėti baudžiamojo persekiojimo procesą (3 išvada).

BPK 168 str. 1 dalis (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1236 redakcija) nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais- ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 dalyje nurodytos aplinkybės (baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas: 1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai; 3) jeigu nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus būtinas; 4) asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus; 5) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu; 6) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą; 7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; 8) asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu; 9) jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė). Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sutikimu.

Pagal Vilniaus m. VPK vyriausiojo komisaro 2003-11-03 įsakymo „Dėl nusikalstamų veikų, kurias tirs Vilniaus m. VPK struktūriniai padaliniai, paskirstymo“ Nr.1-V-441 1.4 punktą, Vilniaus m. VPK pirmojo – septintojo policijos komisariatų kriminalinei ir viešajai policijai (PP poskyris priklauso viešajai policijai- įterpta teisėjos), be kitų BK numatytų veikų, paskirta tirti BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 178 str. 1, 2 , 4 d. (vagystė) ir 180 str. 1, 2 d. (plėšimas, panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą) numatytas nusikalstamas veikas, o šio punkto paskutinioji pastraipa numato, kad komisariato vadovas savarankiškai sprendžia tyrimų priskyrimo konkrečios tarnybos pareigūnams klausimą (II t.,b.l.92-98). Taigi, įvertinus jau cituotą komisariato vadovo rezoliuciją, darytina išvada, kad poskyriui buvo pavesta atlikti pareiškimo tyrimą pilna apimtimi, todėl F. M., atlikdamas pareiškimo tyrimo kontrolę, privalėjo nurodyti R. M. dėl įtarimo A. A. padarius BK 178 str. (arba BK 180 str.) numatytą veiką pačiai priimti procesinį sprendimą (4 išvada).

Taigi, įvertinus išdėstytą, manytina, kad pareiškėjas išties nevykdė pareigos organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiklą, neįsigilino į tyrėjos R. M. jam pateiktą medžiagą, netinkamai kvalifikavo A. A. veiksmus Č. A. atžvilgiu, neįvertino jam žinomo fakto apie A. A. galbūt neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, nevykdė prievolės užrašyti rezoliuciją pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. arba 180 str. 1 dalyje, t.y. išvada ir skundžiais įsakymas šioje dalyje vertintini kaip pagrįsti (5 švada).

Dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies.

Nustatyta, kad Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, buvo pasiūlyta skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą atsižvelgus į tai, kad jis vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1974-12-26 dienos, nuo tarnybos pradžios už sąžiningą ir nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą skatintas 40 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai (I t.,b.l.63-72). F. M. charakteristikoje nurodoma, kad jis yra puikus savo srities specialistas, gerai išmanantis darbo specifiką, turintis didelę praktinio darbo patirtį, jis profesionaliai planuoja, organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-jo PK PP veiklą tiriant, nagrinėjant teisės pažeidimus bei vykdant jų prevenciją, analizuoja ir kokybiškai sprendžia darbo metu įšilusias problemas, sugeba priimti teisingus sprendimus. F. M. yra darbštus, sąžiningas, pareigingas, reiklus sau ir pavaldiniams, sugeba objektyviai įvertinti jų darbą. Tarnybos metu už pavyzdingą ir nepriekaištingą tarnybą skatintas daugiu kaip 50 kartų (tarp jų- 2002-03-07 apdovanotas Vidaus reikalų ministerijos II laipsnio atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2004-02-19 apdovanotas Vidaus reikalų, ministerijos I laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas Sargas“, 2006-03-31 pareikšta Vilniaus m. VPK viršininko padėka, 2007-01-09 apdovanotas policijos pasižymėjimo ženklu „Už atliktą pareigą 1991 metais“) (I t.,b.l.56).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau- Tvarka).

Statuto 2 str. 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Vadovaujantis Statuto 26 str. 1 dalimi, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Tvarkos 5 punktu, tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis inter alia šių nuostatų: atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda, negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo.

Įvertinus tai, kas pasakyta aukščiau šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad paskirtoji tarnybinė nuobauda nebeatitinka jos individualumo kriterijų, todėl, panaikinus dalį skundžiamo įsakymo, keistina švelnesne- papeikimu ( 6 išvada).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 punktu, teisėja

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.10-TE-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui F. M. ir vyresniajai inspektorei R. M.“ 1.1 punktą tą apimtimi, kuria pareiškėjas nubaustas už Vilniaus m. VPK viršininko 2007-08-07 įsakymo Nr.10-V-497 „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtinimo“ 1 punkto reikalavimų nepaisymą ir pažeidimą, pasireiškusį neįvertinimu tyrėjos R. M. priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.10-TE-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui F. M. ir vyresniajai inspektorei R. M.“ 1.1 punktu F. M. paskirtą tarnybinę nuobaudą- griežtą papeikimą- pakeisti į papeikimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Šidagienė