- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- I-2208-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. U.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. U. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 400 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2013 iki 2017 metų jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta, nebuvo tinkamos ventiliacijos. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas teigia patyręs skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 16–22) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido nuo 2013-10-25 iki 2017-01-18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Laikino sulaikymo patalpoje suimtieji ir nuteistieji laikomi trumpą laiką, kol bus atlikti visi būtinieji veiksmai. Karantino patalpose laikomų asmenų skaičius nėra pastovus. Vilniaus PN nėra sisteminami duomenys apie asmenų laikomų atitinkamoje patalpoje skaičių. Nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali laisvai judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje. Visiems kalinamiems asmenims suteikiama atskira lova, laikoma ne daugiau asmenų, nei yra įrengtų lovų. Kiekvieno būrio gyvenamosios patalpos yra sujungtos koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kurioje įrengta prausykla, tualetai, virtuvė ir poilsio kambarys. Todėl nuteistiesiems suteikiama didelė judėjimo laisvė. Būti gyvenamojoje patalpoje nuteistieji privalo tik naktį. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat įrengtas centrinis šildymas. Visos patalpos aprūpintos inventoriumi pagal teisės aktuose įtvirtintas normas. Pareiškėjas neteikė jokių skundų Vilniaus PN administracijai dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto. Visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, nėra nurodyti neturtinės žalos dydžio apskaičiavimai.
4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 50), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 400 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2013 metų iki 2017 metų jis Vilniaus PN buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2013-10-25 (b. l. 32) ir šioje įstaigoje vis dar buvo laikomas skundo padavimo (išsiuntimo) dieną, t. y. 2017-01-18.
Dėl ieškinio senaties
6. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2013-10-25. Vilniaus PN atsiliepime teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
7. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
8. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui išsiuntė tik 2017-01-18 (žr. žymą ant voko (b. l. 5)), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo laikotarpiu iki 2014-01-18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 3 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
9. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
10. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos sukėlė jam skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei pažeminimą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taigi pareiškėjas jautęs tokius išgyvenimus turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-10-25 iki 2014-01-18, atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
11. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
12. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2013-11-06 paskirtas į 29,80 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 4-302-06, kurioje įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 36); 2014-01-27 – 2014-01-31 buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL) (b. l. 29); 2014-04-02 perkeltas į 19,11 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 4-302-01, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos (b. l. 37); 2014-05-09 perkeltas į 12,86 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 8-312-01, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 38); 2014-09-03 perkeltas į 29,70 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 8-307-01, kurioje įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 39); 2015-03-10 perkeltas į 9,36 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 1-103-02 (byloje pateiktame Vilniaus PN direktoriaus 2015-03-10 įsakyme Nr. 7-78 padaryta techninė klaida, vietoje Nr. 1-103-02 nurodyta Nr. 1-03-02), kurioje įrengtos 2 miegamosios vietos (b. l. 40); 2015-11-28 – 2015-12-02 buvo išvykęs į LAVL (b. l. 29); 2015-12-07 – 2015-12-09 buvo išvykęs į LAVL (b. l. 29); 2016-02-15 – 2016-03-01 praleido 13,64 kv. m ploto baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3K, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 41–42); 2016-03-03 iš 19,11 kv. m ploto gyvenamosios patalpos Nr. 5-309-02, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos, perkeltas į 31,94 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 9-302-05, kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 43); 2016-10-18 perkeltas į 16,70 kv. m ploto gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-03, kurioje įrengtos 5 miegamosios vietos (b. l. 38). Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-01-18 iki 2017-01-18 Vilniaus PN praleido 1 087 dienas.
13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹ papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (11¹.1 punktas) ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 punktas). Iš atsiliepime pateiktos informacijos matyti, jog bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 1-103 yra įrengtos 2 miegamosios vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 4-302 – 9 miegamosios vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 5-309 – 6 miegamosios vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 8-307 – 9 miegamosios vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 8-308 – 5 miegamosios vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 8-312 – 4 miegamosios vietos, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 9-302 – 10 miegamųjų vietų, o baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3K – 3 miegamosios vietos. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad ginčo laikotarpiu minimalus asmeniui tenkantis plotas nebuvo užtikrintas, paneigti byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui būnant Vilniaus PN buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus bendrabučio tipo patalpų ploto norma (3,1 m²), taip pat minimalaus kameros ploto norma (3,6 m²), taigi ši pareiškėjo teisė nebuvo pažeista.
14. Pareiškėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, nebuvo įrengta tinkama ventiliacija. Šių savo argumentų pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokias laikotarpiais (bent apytiksliai) sąlygos galimai neatitiko nustatytų higienos normų, todėl minėti pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais. Tuo tarpu LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, t. y. pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų būklės (įskaitant temperatūrą bei vėdinimą) būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar kitas institucijas. Priešingai, byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-02-03 raštas Nr. 2.10-1265(16.3.187.10.12) (b. l. 15), kuriame nurodyta, jog ginčo laikotarpiu nebuvo gauta D. U. skundų dėl laikymo Vilniaus PN sąlygų. Analogiška informacija pateikta ir Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2017-02-13 pažymoje Nr. 14-727 (b. l. 49). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros ir vėdinimo Vilniaus PN atmestini.
15. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN suprastėjo jo sveikata – prasidėjo depresija. Šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas teismui taip pat nepateikė, nedetalizavo, kaip konkrečiai jo sveikatos sutrikimai pasireiškė. Į bylą pateiktame LAVL 2017-02-06 rašte Nr. S-766 (b. l. 13) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos, kuriai galėjo turėti įtakos jo laikymas Vilniaus PN, nesikreipė. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas jokių pareiškėjo teisių pažeidimų ginčo laikotarpiu nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos atmestini kaip nepagrįsti.
16. Atsižvelgiant nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014-01-18 iki 2017-01-18 pareiškėjas buvo laikomas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teismas nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos sąlygos ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Vilniaus PN pareigūnai nurodytu laikotarpiu neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 400 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. U. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.