Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, gavusi pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. teismui padavė skundą, kuriuo prašo iškelti A. K. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. dėl įžeidimo (nuolatinių įžeidimų), ją pripažinti kalta ir nubausti, kad jos veiksmai nesikartotų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

I. V. į teismą dėl bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka A. K. atžvilgiu kreipiasi jau trečią kartą, Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. birželio 15 d. nutartimis skundų nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi skundai neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Minėtose nutartyse teismas pažymėjo, kad visos aplinkybės ir duomenys, kuriais grindžiamas privatus kaltinimas, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde, kadangi privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Ši pareiga įstatymu yra nustatyta nukentėjusiajam, besikreipiančiam į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ji turi būti vykdoma tinkamai. Taip pat teismas, vadovaujantis BPK 408 str. 2 d., pareiškėjai išaiškino, jog jeigu nukentėjusioji negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jos teisėtas atstovas.

Paminėtos teismo nutartys nebuvo įvykdytos kreipiantis trečią kartą dėl to paties dalyko į teismą. BK 155 str. yra sudarytas iš dviejų dalių, kuria dalimi privatus kaltintojas siekia kito asmens nuteisimo, nėra aišku, dalis nenurodyta. Pareiškėja ir trečiame savo skunde nenurodo esminių ir konkrečių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, vėl aprašo abstrakčias įvykusio konflikto aplinkybes su kaimyne A. K. dėl rūkymo, vandens apliejimo, jos nuolatinio įžeidinėjimo žodžiais ir veiksmais, jos persekiojimo. Nenurodytas laikotarpis, nenurodyta vieta, kur buvo atliekami nusikalstami veiksmai, teismui pateiktame skunde I. V. nurodė tik tai, jog galimai įvykdyta nusikalstama veika buvo padaryta namuose (balkone), laiptinėje, taip pat nėra nurodytas tikslus laikas, kada galimai buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta, jog nuo 2015 m. vasario mėnesio, dėl ligos ji rūko balkone. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo procese, pareiškėjas turi kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padarytus neteisėtus veiksmus, jų padarymo eiliškumą, seką. Taip pat pareiškėja nenurodo jokių duomenų, kurie pagrįstų jos kaltinimą, nors skunde mini savo draugą, kaimynus.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.).

Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

BPK 412 str. 3 d. numatyta, jog minėtų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Nurodyti skundo surašymo pažeidimai ir trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, jų ištaisyti teisme negalima, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.

Pareiškėjai I. V. išaiškintina, kad siekiant tinkamai apginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, ji gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (2000-03-28 Nr. VIII-1591) numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įsikūrusios Kaune, Kęstučio g. 21.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjos I. V. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos I. V. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.