Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. K., jos atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimo panaikinimo, J. A. S. patraukimo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos žemės sklypu pagal panaudos sutartį naudojasi jos motina, ūkininkė G. G., ūkininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl J. A. S. neteisėtų veiksmų patyrė 250,18 Eur turtinę žalą, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai. Pareiškėjos žemės sklypas, išskyrus 0,0934 ha J. A. S. neteisėtai užimtą plotą, buvo apsėtas žirniais. Iš 1 ha vidutiniškai prikuliamos 6 tonos žirnių, vienos tonos vidutinė supirkimo kaina 360 Eur, todėl nuostolis yra 560,4 Kg (0,0934x6), tai yra 201,74 Eur (560,4x360). Pareiškėja 2022 m. kovo mėn. pabaigoje - balandžio mėn. pradžioje paruošė visą savo 0,4601 ha žemės ūkio paskirties žemę žirnių sodinimui. 1 ha paruošti žemę žirniais apsėti vidutiniškai sunaudojama 35 litrai kuro, vieno litro kaina 1,12 euro, 0,0934 ha plotui sunaudojama 3,26 litrai kuro, tai yra 3,65 eurai išleisti kurui. Taip pat visas žemės sklypas buvo patręštas kompleksinėmis trąšomis, įskaitant ir 0,0934 ha neteisėtai naudoto J. A. S., tokiu būdu patirtas dar 44,90 Eur nuostolis. Paskaičiavus kuro ir kompleksinių trąšų kainą ir negautas pajamas, bendras nuostolis sudaro 250,18 Eur. J. A. S., be teisinio pagrindo užėmęs daugiau nei devynis arus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriais pareiškėja negalėjo naudotis, padarė pareiškėjai nuostolius, o be to sukėlė ir neigiamus išgyvenimus (neturtinę žalą), neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja šiame nagrinėjimo etape neprašo.

Skundžiamas nutarimas yra priimtas neištyrus ir nesiaiškinus svarbių tyrimui aplinkybių, o įvertinus, kad abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka. J. A. S. puikiai žinojo dirbamos žemės ribas, jas žymėjo ir žymi sukalti jo paties matininko riboženkliai, o kol riboženkliai sukalti ir neperkelti teisės aktų nustatyta tvarka, jie yra teisėti ir savavališkas jų perkėlimas užtraukia administracinę, o kitais atvejai ir baudžiamąją (svetimo turto sunaikinimas) atsakomybę. Žemės sklypo ribų piktybiškas interpretavimas sau pelningesne linkme, tokiu būtu pažeidžiant teisėto savininko G. K. interesus ir užimant daugiau nei devynis arus (0,0934 ha) svetimo žemės sklypo ir gaunant iš tokio pažeidimo naudą yra administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, už ką J. A. S. yra nepagrįstai nenubaustas.

Nacionalinė žemės tarnyba vertino, kad J. A. S., 2022 m. balandžio mėnesį užsėjęs vasariniais kviečiais savo iš valstybės jam laikinai naudotis pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2015-06-09 įsakymą Nr. 28VĮ-921 -(14.28.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ suteiktą, pagal prie šio įsakymo pridedamą schemą 1,04 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) plotą sudaro registruotas 0,3000 ha valstybinės žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir laisva valstybinę žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esanti gale žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), suklydo dėl ribos, neš nebuvo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslių kadastrinių matavimų. 0,45 ha ploto žemės sklypas buvo naudojamas pagal 2004-05-30 žemės sklypo planą, parengtą AB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų. Tikslūs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavai atlikti ir ribos paženklintos tik 2022-05-24 (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas matininko R. B. 2022-05-24 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo planas, kuris parengtas 2022-05-24). Iki minėto žemės sklypo ženklinimo nenustatyta duomenų, kad dabartinė savininkė G. K. (įsigijusi žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-27 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) nei ankstesni šio žemės sklypo savininkai ar šio žemės sklypo naudotoja ūkininkė G. G., kuri sėjo pasėlius pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būtų pastebėję kokį nors užėmimą, ar teikę skundus, ar laikę, kad jų žemė yra užimta ir neteisėtai naudojama.

Kadangi tikslūs kadastriniai matavimai sąlygojo, kad G. K. tik 2022-05-24 sužinojo savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslias ribas (nustatant šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje) ir tuo pagrindu pareiškė skundą dėl jos neteisėto užėmimo ir naudojimo. Iki tol, kaip Nacionalinė žemės tarnyba nustatė iš VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio (ortofotografinis žemėlapis MF1000, kuriame matyti sklypų ribos ir žemės dirbimas atskiruose sklypuose), neteisingai J. A. S. dirbo dalį žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro žemėlapyje nurodomas Nr. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai ar naudotojai dirbo žemę sekančio besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje nurodomas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nei vienas savininkas ar naudotojas vieni kitiems pretenzijų nereiškė. Nacionalinė žemės tarnybos vertinimu, kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininko ar naudotojo žemės dirbimas neteisingomis ribomis dėl tikslių kadastrinių matavimų nebuvimo negali būti laikomas administracinių nusižengimu, numatytu ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nes toks asmuo negali būti laikomas asmeniu, kuris tyčia tiksliai žinodamas besiribojančio žemės sklypo ribas ir suprasdamas, kas yra tikrasis tokio žemės sklypo savininkas, tyčia savavališkai sėja pasėlius, tokiu būdu tyčia užimdamas ir naudodamas tikrajam savininkui nuosavybės teise priklausančią žemę. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kad nustatyti, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, būtina nustatyti visus administracinio nusižengimo sudėties elementus: subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Nutarimas yra priimtas nenustačius J. A. S. veiksmuose tiesioginės tyčios, nesant administracinio nusižengimo sudėties elementų - nėra savavaliavimo, tyčios.

Suinteresuotas asmuo J. A. S. prašo 2023 m. sausio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. K. skundą atmesti, priteisti iš G. K. jam 590,80 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų. Rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 48-50) nurodė, kad jis daugiau kaip septynerius metus naudojo žemės sklypą savininko (Lietuvos Respublikos) jam suteiktose ribose, pagal savininko (Lietuvos Respublikos) pateiktą žemė sklypo planą, apie pareiškėjos kadastrinių matavimų pakeitimų įregistravimą nebuvo įspėtas ir nebuvo informuotas. Be to, iki žemės ūkio darbų pradžios pareiškėjos žemės sklypo ribos nebuvo nustatytos ir įteisintos, pareiškėjos kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti (registracija atlikta tik 2022 m. birželio 21 d.) Vadinasi, tik nuo 2022 m. birželio 21 d. pareiškėja turėjo teisę naudoti savo nuosavybę tose ribose, kurios nustatytos po kadastrinių matavimų. Žemės sklypo naudojimas yra teisėtas ne tik dėl to, kad tokias ribas jam nurodė žemės savininkas (valstybė — Lietuvos Respublika), jis nebuvo informuotas apie ribų pasikeitimą, bet ir dėl to, kad po žemės sklypo ribų pakeitimo teisėtas naudotojas (J. A S.) savo naudotą valstybinę žemę jau buvo išdirbęs ir dalį jos apsėjęs vasariniais kviečiais, dalį - palikęs dirvonuoti (pūdymas). Nereikia papildomai įrodinėti, kad birželio pabaigoje J. A. S. vasariniai kviečiai jo naudojamame valstybiniame žemės sklype ne tik buvo pasėti, bet ir gerokai paaugę, J. A. S. naujų veiksmų ir pareiškėjos nurodomų užgrobimo veiksmų neatliko. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas galėjo būti pareiškėjos naudojamas be jokių kliūčių ir apribojimų, tačiau pareiškėja jo nenaudojo. J. A. S. patvirtina, kad būtent jis (o ne pareiškėja ar jos motina) 2022 m. pavasarį teisėtai naudojamą valstybinės žemės sklypą išdirbo: suarė, sulėkščiavo. Dalis žemės sklypo buvo apsėta vasariniais kviečiais, o dalis - būtent ta dalis, į kurią pretenduoja pareiškėja - liko neapsėta, nes J. A. S. paprasčiausiai pritrūko sėklos. Esant J. A. S. suartai ir sulėkščiuotai žemės sklypo daliai, niekas netrukdė pareiškėjai tą sklypo dalį dirbti, tačiau pati pareiškėja jo nedirbo. J. A. S. vasariniais javais buvo apsėtas tik sąlyginai mažas plotelis (galimai apie 3 arus, sudėtinga paskaičiuoti), patenkantis į dabartines pareiškėjos sklypo ribas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi G. K. pareiškimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pažeidimo, padarė teisingą išvadą, kad J. A. S. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymių, 2022 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Taigi, šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2AT-21-489/2021).

ANK 591 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Suinteresuoto asmens J. A. S. veiksmų, kurie būtų susiję su neteisėtu G. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčiniu savavališku užėmimu, nenustatyta. G. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2022 m. gegužės 24 d., būtent kadastriniais matavimais nustatytos jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslios ribos (nustatant šio žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje). Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje (b. l. 62) matyti žemės sklypų ribos ir žemės dirbimas atskiruose sklypuose. Tiek kadastro žemėlapio ištraukoje (b. l. 62), tiek pačios G. K. pateiktame žemės sklypo plano schemoje, parengtoje matininko G. P. (b. l. 63), matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkai ir naudotojai netiksliai naudojosi jiems priskirtais žemės sklypais: J. A. S. dirbo dalį žemės sklypo, priklausančio G. K. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), G. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė ar naudotojai dirbo dalį sekančio žemės sklypo, besiribojančio su jos sklypu, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Teismas pritaria Nacionalinės žemės tarnybos išvadai, kad kiekvieno besiribojančio žemės sklypo savininko ar naudotojo žemės dirbimą neteisingomis ribomis sąlygojo būtent tikslių kadastrinių matavimų nebuvimas. G. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2022 m. gegužės 24 d. Iš G. K. ir J. A. S. paaiškinimų matyti, kad J. A. S. vasarinius javus buvo pasėjęs, kai kadastriniai matavimai dar nebuvo atlikti. G. K. tvirtinimas, kad J. A. S. privalėjo laikytis matininko R. G. 2021 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypų paženklinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų ribų ir sukaltų riboženklių, nepagrįstas, kadangi šie matavimai nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad J. A. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui, todėl ir nustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymius, išspręsti nuotolių, kurie padaryti net ne žemės sklypo savininkui, kurių atsiradimas, dydis turi būti pagrįstas civilinio kodekso nuostatomis, įrodymais, numatytais civilinio proceso įstatyme, atlyginimo klausimo nebūtų galimybės. G. K. reikalavimas nuostolių atlyginimo klausimą išspręsti administracinio nusižengimo byloje nepagrįstas.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje numatyta - kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Iš suinteresuoto asmens J. A. S. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės pateiktos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 55), mokėjimo nurodymo (b. l. 56) matyti, kad J. A. S. advokatei už suteiktas teisines paslaugas, procesinių dokumentų parengimą, jo atstovavimą teisme sumokėjo 590,80 Eur. Suinteresuotą asmenį atstovavusi advokatė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai išdėstė suinteresuoto asmens poziciją dėl skundo, dalyvavo teismo posėdyje, jai sumokėtas atlygis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. IR-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ nustatytų atlygintinų išlaidų dydžio, todėl pagrįstas suinteresuoto asmens reikalavimas priteisti 590,80 Eur atstovavimo išlaidas. Kadangi administracinio nusižengimo bylos tyrimas, teisminis procesas pradėtas tik dėl G. K. skundo, jos skundas teisme nepatenkintas, todėl šios išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš skundą padavusio asmens.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 666 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

G. K. skundo netenkinti, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. K. J. A. S. 590,80 Eur (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) advokato atstovavimo išlaidas.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.