Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-24 · Civilinė byla Nr. 2A-56-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
2A-56-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09808-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-56-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09808-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-918/2013 pagal V. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, 25 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo.

Nurodė, kad šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-6939/2004 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu. Kadangi M. P. liko gyventi su tėvu, o kitas šalių sūnus R. P., kuris šiuo metu yra pilnametis, su motina, sutuoktiniai vienas iš kito lėšų vaikų išlaikymui nereikalavo. M. P., atsakovui neprieštaraujant, 2005 m. rugpjūčio mėnesį išvyko į JAV pas ieškovę ir liko gyventi su ja. Nuo to laiko atsakovas nesirūpina sūnumi, neprisideda prie jo išlaikymo. Išlaidos, skirtos M. P. poreikiams užtikrinti, per mėnesį sudaro apie 500 JAV dolerių (1 400 Lt), todėl iš atsakovo priteistina pusė šios sumos. Kadangi atsakovas niekada neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. P., iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. SN2-6939/2004 dalį, kuria nepilnamečio M. P. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, nustatė nepilnamečio M. P. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. P. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012 m. liepos 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę, 11 485 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo (2012 m. liepos 23 d.), priteisė iš atsakovo ieškovei 1 200 Lt, o valstybei 622 Lt bylinėjimosi išlaidų. Motyvuodamas tuo, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga ieškovės skaičiuotėje nurodyta 2 075 JAV dolerių suma, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, konstatavo, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga ieškinyje nurodyta 1 400 Lt suma. Sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir leistų jam sudaryti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie vaiko sveikatos būklę, iš kurių teismas galėtų spręsti apie vaiko specialiuosius poreikius. Vadovaudamasis atsakovo sudaryta pajamų ir išlaidų suvestine nustatė, kad, atskaičius mokesčius, atsakovas vidutiniškai gauna 4 765 Lt darbo užmokestį per mėnesį, iš šių pajamų 300 Lt perveda sūnui M., 1 401 Lt sumoka už paskolas. Konstatavo, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties pagerėjimą, todėl būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas priteisti vaikui mažesnio dydžio išlaikymą. Įvertinęs atsakovo materialinę padėtį pagal jo gaunamas pajamas ir turimų išlaikytinių skaičių, padarė išvadą, kad jis gali teikti 700 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodė, kad aplinkybė, jog dalį pavedimų į M. P. sąskaitą atliko ne atsakovas asmeniškai, o kitas šalių sūnus R. P., laikytina tinkamu atsakovo prievolės sūnui vykdymu, kadangi asmuo prievolę gali vykdyti pats arba už jį tai gali atlikti trečiasis asmuo (CK 6.50 str.). Įvertinęs M. P. parodymus, jog už tėvo pervedamus pinigus jis perka aprangą, avalynę, žaidimus, sprendė, kad tokie dalykai reikalingi vaiko poreikiams tenkinti ir tam skirti pinigai laikytini tinkamu išlaikymo teikimu. Laikė nepagrįsta ir nesąžininga ieškovės poziciją, jog ji nežinojo apie pervedimus, nes sąskaitos išrašas įrodo, kad pinigai iš vaiko sąskaitos automobilio nuomai ir vaistų pirkimui negalėjo būti naudojami nepilnamečio vaiko, už šiuos pirkinius galėjo sumokėti tik pati ieškovė ar kitas pilnametis šeimos narys. Konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų įrodyti, jog atsakovas trejus metus visiškai neteikė išlaikymo vaikui. Atsižvelgęs į jaunesnį vaiko amžių ir tuo metu mažesnius jo poreikius, kuriems patenkinti pakako mažesnės pinigų sumos, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti suma po 700 Lt iš atsakovo kas mėnesį už įsiskolinimo laikotarpį nelaikytina protinga ir pagrįsta, neatitinka buvusių vaiko poreikių. Nustatė, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu 2010-2012 metais buvo 1 200 Lt per mėnesį, atsakovas turėjo skirti po 600 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui, todėl išlaikymo įsiskolinimas tokiu atveju už trejus metus būtų 21 600 Lt (po 600 Lt 36 mėnesius). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad atsakovas 2010-2013 metais vaikui yra pervedęs 8 265 Lt (iš jų 1 750 Lt pervesti po ieškinio pareiškimo, todėl turi būti įskaityti į periodinėmis išmokomis teikiamą išlaikymą), vasaromis vaikas su atsakovu Lietuvoje būdavo 8-10 savaičių, išlaikymo įsiskolinimo sumą sumažino 6 515 Lt suma, pervesta atsakovo iki ieškovės kreipimosi į teismą, taip pat po 600 Lt už 2 vasaros mėnesius kiekvienus trejus metus iki ieškinio pareiškimo, kada vaikas gyvendavo Lietuvoje su tėvu ir būdavo jo pilnai išlaikomas, t. y. 3 600 Lt suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Netinkamai aiškintos ir pritaikytos CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi neatsižvelgta į apelianto galimybes mokėti vaiko išlaikymui po 700 Lt per mėnesį. Vidutinis apelianto darbo užmokestis, atskaičius valstybinius mokesčius (kitų pajamų apeliantas neturi), sudaro 4 756,86 Lt/mėn., būtinosios išlaidos – vidutiniškai 4 335,84 Lt/mėn. Taigi apeliantas neturi galimybės skirti vaiko išlaikymui 700 Lt/mėn. dydžio pinigų sumos. Dėl to bylos nagrinėjimo metu jis sutiko, kad iš jo būtų priteista ne didesnė kaip 400–500 Lt/mėn. dydžio pinigų suma.

Neatsižvelgta, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie jos skiriamas lėšas vaiko išlaikymui, teismui buvo pateiktas tik pačios ieškovės sukurtas raštelis, kuriame ji vardija neva turimas išlaidas vaikui išlaikyti. Šis raštelis negali būti laikomas dokumentu, objektyviai įrodančiu ieškovės turimas išlaidas, kurias ji skiria vaiko išlaikymui.

Nustatant išlaikymo įsiskolinimą, neatkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė neįrodė vaiko poreikių už praėjusius 36 mėnesius, už kuriuos ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Darytina išvada, kad iki ieškinio padavimo teismui ieškovę tenkino padėtis, kai apeliantas pagal savo išgales rūpinosi vaiku. Ieškovė iki pat ieškinio padavimo teismui momento nėra apeliantui reiškusi pretenzijų dėl vaiko išlaikymo tvarkos ar dydžio. Pagal priimtą teismo sprendimą išeina, kad už 36 mėnesius faktiškai ieškovės naudai vaiko išlaikymui yra priteista ne 700 Lt/mėn., o 1 000 Lt/mėn., nes ieškovė nenuginčijo to fakto, kad apeliantas per 36 mėn. yra mokėjęs vaiko išlaikymui po 300 Lt/mėn., ir tokia pinigų suma ieškovę tenkino. Dėl to nebuvo pagrindo priteisti iš apelianto po 700 Lt/mėn. už 36 mėnesius susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, nes ieškovė iki bylos inicijavimo niekada jokiu dokumentu nėra iš atsakovo reikalavusi būtent 700 Lt dydžio pinigų sumos vaiko išlaikymui. Net teorine prasme ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš apelianto išlaikymo įsiskolinimo, nes faktiškai iki šio teismo sprendimo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (apeliantu), o aplinkybės, kad tėvas neišlaikė nepilnamečio vaiko, ieškovė neįrodė, nuo pat ieškinio padavimo klaidino teismą, teigdama, kad apeliantas apskritai nėra teikęs išlaikymo vaikui.

Prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. P. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. P. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečiui sūnui M. P. priteistas 11 485 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo, ir atmesti šį ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog nerinko kiekvieno apmokėjimo kvito ir skaičiuotę pateikė remdamasi realiai išleidžiamomis sumomis nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Mano, jog apeliantas net nežino, kokios pinigų sumos realiai reikia keturiolikos metų sūnui gyvenant JAV, kad jis galėtų visapusiškai lavintis, augti. Pažymi, kad atsakovui pagal 2004 m. kovo 29 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-6939/2004, atiteko žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas pardavė ir iš to gavo pelną, todėl būsto paskola jam nebuvo reikalinga. Apeliantas klaidina teismą, teigdamas, jog nepilnamečiui sūnui nebuvo reikalingas išlaikymas, nes jo gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Neginčijamai įrodyta, kad jau nuo 2005 metų M. P. gyvena JAV su ieškove, apeliantas JAV niekada negyveno, todėl visą šį laikotarpį nepilnamečio sūnaus faktinė gyvenamoji vieta buvo su ieškove. Šalių sūnus yra nepilnametis ir lėšomis, esančiomis jo sąskaitoje, disponuoti negali. Aplinkybė, kad nepilnametis sūnus kiekvieną vasarą leidžia Lietuvoje su atsakovu, būna čia 8–10 savaičių ir tuo metu būna pilnai tėvo išlaikomas, negali būti pagrindas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes tėvo pareiga yra ne tik teikti išlaikymą, bet ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Be to, sūnus iš JAV turėdavo atsivežti visą savo aprangą, atsakovas nieko Lietuvoje jam nepirkdavo, išskyrus maistą. Atsakovas teigė, kad pirko keliones sūnui Lietuvoje ir į užsienį, tačiau ieškovė taip pat keliauja su sūnumi po JAV, yra aplankiusi ne vieną valstiją, todėl nebuvo pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumos. Apeliantas, prašydamas atmesti ieškinio dalį dėl įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui priteisimo, nenurodo teisės normų, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir atsakovo galimybių jį teikti

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Apeliantas nurodo negalintis mokėti sūnaus išlaikymui po 700 Lt per mėnesį, motyvuodamas tuo, kad vidutinis jo darbo užmokestis, atskaičius valstybinius mokesčius, sudaro 4 756,86 Lt/mėn., o būtinosios išlaidos – vidutiniškai 4 335,84 Lt/mėn. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą vertina kaip nepagrįstą. Iš apelianto pateiktos mėnesio išlaidų lentelės matyti, kad į 4 335,84 Lt išlaidų sumą yra įskaičiuotas 300 Lt išlaidos sūnui M. (t. 1, b. l. 124). Darytina išvada, kad, priteisus iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 700 Lt per mėnesį, bendros apelianto išlaidos padidės ne 700 Lt, o 400 Lt suma, t. y. iki 4 735,84 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto vidutinės mėnesio pajamos yra 4 756,86 Lt, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jis neturi galimybės skirti vaiko išlaikymui 700 Lt/mėn. dydžio pinigų sumos. Aplinkybę, kad apeliantas yra pajėgus teikti priteisto dydžio išlaikymą vaikui, jis patvirtino ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teisme gautame atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 36, 37).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu apie nepagrįstas vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė nurodė vaiko išlaikymui išleidžianti 2 075 JAV dolerių per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga ieškovės skaičiuotėje nurodyta suma, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, konstatavo, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1 400 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada, laiko, kad 1 400 Lt suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.). Nors apeliantas teigia, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos nepagrįstos įrodymais, tačiau kai kurios išlaidos yra akivaizdžios, pavyzdžiui, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad žmogui reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė. Kitas ieškovės turimas išlaidas sūnui išlaikyti pagrindė pats šalių sūnus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje 2012 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimu Nr. 19-10-2478 šalių sūnus nurodė pietums mokykloje išleidžiantis 12 JAV dolerių už keturias dienas, per vieną apsilankymą kavinėje su klasės draugais išleidžiantis 5 JAV dolerius, taip pat nurodė, kad mokykloje jis lanko krepšinio treniruotes, už kurias reikia mokėti 60 JAV dolerių per mėnesį mokestį, Jiu-Jitso treniruotes, kainuojančias 100 JAV dolerių per mėnesį, mokosi groti gitara, pamokos vyksta kartą per savaitę, viena pamoka kainuoja 25 JAV dolerius. Šalių sūnus taip pat nurodė, kad jo netaisyklinga dantų padėtis yra gydoma breketais, jis serga alergija, yra plokščiapadis, ieškovė jį maitina, nuperka visas priemones mokyklai, drabužius, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, kuriems išleidžiamų sumų jis nežinantis. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepateikė skaičiavimų, kokia suma, jo manymu, yra būtina paaugliui sūnui išlaikyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas gyvena Lietuvoje, o jo sūnus – JAV, todėl apelianto žinios apie šioje valstybėje esančias prekių ir paslaugų kainas gali būti netikslios. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė sūnui per mėnesį išleidžianti 1 400 Lt, o pirmosios instancijos teismas, šalių turtinę padėtį įvertinęs kaip panašią, pagrįstai pusę sūnaus išlaikymui reikalingos sumos priteisė iš apelianto. Atsižvelgiant į tai, ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pateikė įrodymus apie nepilnamečiui sūnui teiktą išlaikymą. Teisėjų kolegija pripažįsta teisingu apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl apelianto teikto išlaikymo dydžio ir tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovo teiktas išlaikymas sūnui buvo nepakankamas. Tuo metu šalių vaikas buvo jaunesnio amžiaus, atitinkamai mažesni buvo jo poreikiai, todėl, ieškovei nereikalaujant mokėti didesnio išlaikymo, apeliantui nebuvo pagrindo manyti, kad jo siunčiama išlaikymo suma yra neproporcinga vaiko poreikiams. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti 2010–2012 metų laikotarpiu buvo reikalinga 1 200 Lt per mėnesį suma, šios sprendimo dalies nemotyvavo, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų apie nurodytu laikotarpiu buvusius vaiko poreikius ir jų patenkinimui panaudotas lėšas. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas išlaikymo įsiskolinimo dydį, teisingai nurodė, kad, vaikui gyvenant Lietuvoje, atsakovas jį visiškai išlaiko, tačiau neteisingai skaičiavo atsakovo vaikui išleidžiamų sumų dydį, šiam būnant pas tėvą, t. y. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina atimant po 600 Lt už du vasaros mėnesius kiekvienus trejus metus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas laikė, jog vaiko poreikiai 2010–2012 metais buvo 1 200 Lt per mėnesį. Kadangi ieškovė atsakovui nemokėdavo 600 Lt per mėnesį už laikotarpį, kai vaikas būdavo atvykęs į Lietuvą pas atsakovą, laikytina, jog tuo metu per mėnesį atsakovas vaiko išlaikymui išleisdavo ne 600 Lt, o 1 200 Lt. Šalių sūnus patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes apie jam pervedamas sumas, nurodė kartu su atsakovu leidžiantis vasaros atostogas. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus apie apmokamus vaiko kelionės iš JAV į Lietuvą ir atgal lėktuvo bilietus, šalių sūnus nurodė su atsakovu keliavęs į Turkiją, atostogavęs Palangoje. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad iki ieškinio padavimo jis tinkamai vykdė pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, neteisingai pritaikė CK 3.200 straipsnį ir nepagrįstai iš dalies patenkino ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ši sprendimo dalis panaikintina, atmetant ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 61, 62, 168). Ieškovė reiškė tris reikalavimus – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmasis ir antrasis reikalavimai buvo patenkinti 100 proc., trečiasis reikalavimas netenkintas, todėl iš viso nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 67 proc. ieškovės reikalavimų. Remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 139 Lt. Valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis mažintinas iki 396 Lt, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – iki 16,75 Lt, t. y. iš viso valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 412,75 Lt sumos (CPK 96 str.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 780 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 27). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 417 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 7, 11). Atsakovo apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies (50 proc.), todėl atitinkamai paskirstytinos apeliacinėje instancijoje turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos – ieškovei iš atsakovo priteistina 390 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 208,5 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį dėl 11 485 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo priteisimo.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 1 139 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt devynių litų), valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 412,75 Lt (keturių šimtų dvylikos litų 75 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 390 Lt (tris šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,5 Lt (du šimtus aštuonis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė