- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- P-556-63-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Artūras Drigotas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 66.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. P8-172/2007 pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti, kad nuo 1980 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. jos eitų pareigų oficialus pavadinimas nesutapo su faktinėmis pareigomis bei įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti laikotarpį nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. į jos vidaus tarnybos stažą. Nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ginčų, kilusių dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėjimo komisijos posėdžio 2005 m. birželio 30 d. protokoliniu sprendimu (sprendimas gautas 2005-07-05) neįskaitė pareiškėjos nurodyto laikotarpio į jos vidaus tarnybos stažą. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstai atsisakyta įskaityti į vidaus tarnybos stažą laikotarpį, kuriuo pareiškėja realiai atliko pareigūno funkcijas, t. y. buvo įgaliota vykdyti nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312, 314 straipsniai), nors jos pareigos oficialiai ir vadinosi pasininkės bei mašininkės ir ji dirbo samdos pagrindais. Nurodė, kad 2003 m. balandžio 29 d. įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui (toliau – ir Statutas) į tarnybos stažą papildomai įskaičiuojamas darbo laikas milicijoje Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms (Statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai, kad pareiškėja buvo atsakinga už nutarimų dėl administracinių teisės pažeidimų vykdymą, patvirtina jos tarnybos byloje esanti charakteristika. Pareiškėjos įsitikinimu, jos realiai vykdomos pareigos visada buvo priskirtos pareigūno pareigoms. Dėl termino kreiptis į teismą pareiškėja nurodė, kad jis nepraleistas. Termino kreipimuisi į atsakovo komisiją nėra, o, gavus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ginčų, kilusių dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėjimo komisijos sprendimą, į teismą kreiptasi nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1980 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d.
Teismas, remdamasis pareiškėjos tarnybos bylos Nr. 994 duomenimis, nustatė, kad pareiškėja nuo 1980 m. lapkričio mėnesio pradėjo dirbti Vilniaus miesto l policijos komisariato pasų poskyrio pasininke, nuo 1992 m. gruodžio mėnesio dirbo Vilniaus miesto policijos komisariate savivaldybės policijos Žirmūnų policijos nuovados mašininke. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nuo 1981 m. rugsėjo mėnesio dirbo darbą, reglamentuotą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 - 314 straipsniuose. Šiose kodekso normose numatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas). Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjos siunčiamus raštus pasirašydavo skyriaus viršininkas, tačiau, kaip parodė liudytojai, tą patį darbą dirbo ir kita pareigūnė. Kadangi ginčo laikotarpiu jokių pareigų aprašymo nebuvo (jų nepateikė ir atsakovas), pareiškėja negalėjo atsisakyti dirbti jai pavestą darbą, kurį turėtų atlikti pareigūnas. Vadovaujantis Statuto 37 straipsniu, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Tai, kad pareiškėjos nuo 1981 m. rugsėjo l d. eitos pareigos vėliau buvo priskirtos pareigūno pareigoms, patvirtina Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. V-350, iš kurio matyti, jog pirminius išieškojimo veiksmus priskirta atlikti tik pareigūnams. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato komisija, sprendžianti ginčus dėl stažo skaičiavimo, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, jog pagal rašytinius dokumentus stažas gali būti skaičiuojamas tik nuo 1995 m. gruodžio 1 d., tačiau, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, į tai, kad pareiškėja buvo priversta atlikti darbą, kuris jai pagal formaliai užimamas pareigas nepriklausė, nusprendė, kad į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą turi būti įskaitytas ir 1981 m. rugsėjo 1 d. – 1995 m. gruodžio 1 d. laikotarpis, kai ji faktiškai atliko pareigūno pareigas. Pareiškėjos reikalavimo patvirtinti, kad nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. jos oficialių pareigų pavadinimas nesutapo su faktinėmis pareigomis, teismas nepatenkino, nurodęs, kad toks teiginys Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio prasme laikytinas tik skundo pagrindimu. Pažymėjo, kad administraciniai teismai nenustatinėja juridinę reikšmę turinčių faktų Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas pabrėžė, jog pareiškėja siekia 1980 - 1995 metais vykdytas funkcijas (administracinių bylų tvarkymu, nutarimų vykdymu) priskirti milicijos (policijos) pareigūno funkcijoms, įtvirtintoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 312, 314 straipsniuose ir įskaityti į pareigūno stažą. Teismas akcentavo, kad Statuto 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.)“. Šios dalies 5 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažą įskaitomas darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1980 m. lapkričio 10 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. dirbo vidaus reikalų sistemoje laisvai samdomo darbuotojo pareigose (pasininke, mašininke) darbo įstatymų pagrindu (Darbo įstatymų kodeksas, Darbo sutarties įstatymas). Iš pareiškėjos paaiškinimų, byloje esančios charakteristikos ir liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja, paskirta į pasininkės, vėliau į mašininkės pareigas, dirbo darbą, susijusį su nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose įvykdymu: registravo administracinių teisės pažeidimų protokolus, kviesdavo pažeidėjus, ruošdavo ir siųsdavo pranešimus į jų darbovietes, suskaičiuodavo sumokėtas baudas ir pan. Šias funkcijas pareiškėja priskiria ATPK 312 ir 314 straipsniuose nurodytoms pareigūno funkcijoms. Su tokia pozicija sutiko ir pirmos instancijos teismas, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos teigimu, pareiškėjos nurodytos funkcijos nepagrįstai priskirtos pareigūno funkcijoms. ATPK 312 ir 314 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad ,,nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) <...>“, ,,<...> nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei <...>, (vykdymas, siuntimas) siejamos su tokio organo (pareigūno) tiesiogine įstatyme įtvirtinta kompetencija – atitinkamų pareiginių įgalinimų turėjimu. Šiuo atveju – teisės skirti administracinę nuobaudą turėjimu. Teismo manymu, pareiškėja neturėjo viešo administravimo įgalinimų jai nepavaldiems asmenims ir neturėjo teisės skirti baudas ir jas vykdyti. Jos atliktos funkcijos vertinamos tik kaip tam tikra pagalbinė veikla (raštų tvarkymas) pareigūnui (organui), vykdančiam paties priimtus nutarimus. Minėtų ATPK straipsnių nuostatos neapima raštų tvarkytojo, neturinčių atitinkamų įgalinimų, veiklos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė nutarimų vykdymo sąvoką. Pasininkės, mašininkės pareigos bei raštvedės (pareiškėjos nurodytos) pareigos nėra priskirtos pareigūnų pareigoms, todėl pareiškėjos nurodomas laikotarpis negali būti įskaitytas į darbo stažą. Dėl šios priežasties Vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas pripažįstamas teisiškai ir faktiškai nepagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 81, 86-87, 143 straipsniai), yra naikinamas ir pareiškėjos skundas atmetamas.
IV.
Pareiškėja 2007 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. P8-172/2007, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A4-892/2006; atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A4-892/2006 pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą); panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-892/2006; įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. Prašyme dėstomi šie argumentai:
Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P8-172/2007 priėmė be motyvų. Teismo nutartis surašyta formaliai. Prašyme dėl proceso atnaujinimo buvo detaliai ir akivaizdžiai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės (ATPK) normų pažeidimą jas aiškinant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.
Pareiškėja 2007 m. liepos 25 d. paduotame prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, paduotą 2006 m. liepos 12 d. Šia nutartimi pareiškėjos prašymas buvo atmestas ir procesą atsisakyta atnaujinti (b. l. 116 – 122). Pareiškėjos teigimu, 2007 m. balandžio 26 d. nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.).
Administracinis procesas negali tęstis iki begalybės. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti teisinių santykių stabilumą, byloje dalyvaujančių asmenų teisinės padėties apibrėžtumą, užkirsti kelią proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti teismo procesą, taigi ir garantuoti, kad teisingumas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką (Teismų įstatymo 5 str., 34 str. 1 d.), nenumatė galimybės suinteresuotam asmeniui paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl teismo nutarties, kuria jau buvo išspręstas prašymas atnaujinti procesą. Be to, vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tokia teismo nutartis yra ir neskundžiama.
Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja būtent ir prašo atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus jos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Esant tokioms aplinkybėms, minėtas pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos R. Z. prašymą atmesti.
Nutartis neskundžiama.