Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo J. B. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-09 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) ATPK 127 str. 2 d., pagal ATPK 124¹ str. 7 d. G. K. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-01-11 G. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas pagal ATPK 127 str. 2 d., 124¹ str. 7 d. dėl to, kad jis 2012 m. rugsėjo 8 d. 9¹⁵ val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dėl savo gabaritų negali pasukti iš kraštinės padėties, sukdamas į dešinę (įvažiavimas į kiemą) pasitraukė arčiau gatvės vidurio, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, kliudė arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto tiesiai važiavusį automobilį, o šis po susidūrimo atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį (iš viso buvo apgadinti trys automobiliai). Be to, automobilis Mercedes Benz 412, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkingas, nes buvo nudilęs priekinio dešinės pusės rato padangos protektorius.

Nukentėjusiojo asmens J. B. atstovė advokatė skundžia 2013-12-09 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir prašo apeliacinės instancijos teisme paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį kviesti J. B. ir jo atstovę, kviesti ir apklausti ekspertę E. G., skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo G. K. skundą atmesti.

Atsižvelgdama į tai advokatė tvirtina, kad Šiaulių AVPK kelių policijos biuras teisingai nustatė eismo įvykio kilimo priežastį (kurį nepaneigia atlikta autotechninė ekspertizė), kad G. K. pažeidė KET 106 punkto ir 112 punkto nuostatas, kurios įpareigoja vairuotoją, atliekant manevrus, įsitikinti, jog pradedant manevrą, jis nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Advokatės nuomone, nors G. K. teisme tvirtino, kad žiūrėjo į galinį ir dešinį veidrodėlius ir matė, kad nieko nėra, tačiau jis nepastebėjo iš paskos važiavusio automobilio, kuris jau buvo susigretinęs su jo vairuojamu automobiliu. Nurodo, kad visa bylos medžiaga ir eksperto išvados neginčijamai įrodo, jog iki susidūrimo automobiliai judėjo lygiagrečiai, arba automobilis Toyota Auris važiavo pro stovinčio automobilio Mercedes benz šoną.

Advokatė taip pat nurodo, kad teismas neleistinai suvaržė nukentėjusiojo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, t.y. apsiginti nuo jam primetamos kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad klausimas dėl ekspertizės paskyrimo buvo sprendžiamas 2013-04-15 v teismo posėdyje, kuriame dalyvavo nukentėjusysis J. B., tačiau, atlikus ekspertizę ir 2013-10-11 nutartimi paskyrusi bylos nagrinėjimą teismo posėdyje nukentėjusysis nebuvo informuotas, jog ekspertizė yra atlikta, kad jis turi teisę su aktu susipažinti, o pranešimas apie 2013-11-22 paskirtą teismo posėdį J. B. visai nebuvo įteiktas. Atsižvelgdama į tai, advokatė tvirtina, kad teismas, išnagrinėjęs byla 2013-11-22 teismo posėdyje apie tai nieko nežinant nukentėjusiajam J. B., pažeidė LR ATPK 280 str., kuo iš esmės suvaržė nukentėjusiojo teises. Tvirtina, kad teismas negalėjo panaikinti Šiaulių AVPK nutarimo patenkindamas pareiškėjo skundo neišsprendus kito asmens (nukentėjusiojo) kaltės dėl eismo įvykio klausimo. Advokatės nuomone, teismas privalėjo tinkamai informuoti asmenį, kuriam perkeliama kaltė dėl kilusio eismo įvykio, kad toks asmuo galėtų realizuoti savo teises - susipažinti su atliktos ekspertizės išvadomis, dalyvauti teismo posėdyje, užduoti klausimus, prašyti kviesti ekspertą ir pan. Nurodo, kad teismas, suvaržęs J. B. galimybę pačiam teisme gintis nuo jam primetamos kaltės dėl eismo įvykio kilimo, neatliko tinkamai įstatyme įtvirtintos pareigos aktyviai išsiaiškinti visas reikšmingas bylos išsprendimui aplinkybes, nes rėmėsi sąlyginėmis eksperto išvadomis. Mano, kad visapusiškam bylos išnagrinėjimui teismas turėjo apklausti ekspertę, kad išsiaiškinti dviejų priešingų išvadų prasmę. Mano, kad tai būtų pašalinę prielaidas, kuriomis rėmėsi teismas, dėl to, ar J. B. turėjo techninę galimybę stabdant išvengti susidūrimo. Tvirtina, kad dalyvaudamas teisme nukentėjusysis J. B. būtų galėjęs tokius prašymus pareikšti, tačiau jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad, įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas administracinių teisės pažeidimų, inkriminuotų G. K., aplinkybes bei surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad skundžiamu nutarimu, surašytu Šiaulių apskrities VPK PK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo poskyriaus specialisto, nustatytos įvykio aplinkybės neatitinka ekspertų nustatytos eismo įvykio eigos (mechanizmo) bei ATPK 124¹ str. inkriminuotas pažeidimas nėra susijęs su KET 238 p. pažeidimu, todėl G. K. veiksmuose nėra inkriminuotų pažeidimų sudėties ir įvykio

Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. numatytos nukentėjusiojo teisės administracinio teisės pažeidimo bylų procese - nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Nors J. B., kurio procesinė padėtis bylos nagrinėjime yra nukentėjusysis, 2013-04-08 teismo posėdyje, kuriame buvo nutarta skirti autotechninę ekspertizę, davė paaiškinimus dėl autoįvykio aplinkybių, tačiau po to, kai buvo atlikta ekspertizė, gautas ekspertizės aktas, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo (140-142 b. l.). Tai leidžia daryti išvadą, jog J. B. neturėjo galimybės realizuoti administracinio teisės pažeidimo procese jam, kaip nukentėjusiajam, suteiktų teisių, susipažinus su specialisto išvada Nr.11Š-82(13), kuria vadovavosi apylinkės teismas skundžiamame 2013-12-09 nutarime, pasisakyti dėl ekspertizės išvadų, pateikti savo argumentus bei įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas G. K. nekaltumą iš esmės grindė jo paaiškinimais, galimu Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-09-27 specialisto išvadoje Nr. 11Š-82(13) nustatytu eismo įvykio mechanizmo 2013-01-11 nutarime išdėstytoms eismo įvykio aplinkybėms (4 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (LVAT nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas apie 2013-11-29 įvyksiantį teismo posėdį pranešimą J. B. išsiuntė, tačiau pranešimas į teismą sugrįžo neįteiktas. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas pranešimas J. B. buvo siunčiamas adresu Dainų kaimas 15, Šiaulių rajonas, o iš apeliacinio skundo matyti, kad J. B. gyvena Dainos kaimas 15, Šiaulių rajonas, kas leidžia manyti, jog minėta klaida sutrukdė tinkamai J. B. informuoti apie teismo posėdį. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, proceso dalyviams ir teismui keliant abejones dėl 2013-01-11 nutarime užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio mechanizmo ir kt., pirmosios instancijos teisme nepagrįstai nebuvo apklaustas specialistas ir teismas rėmėsi tik specialisto rašytine išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neapklausus specialisto, kurio parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas, turėdamas pareigą pats rinkti įrodymus, kad būtų pašalinti byloje esantys prieštaravimai, šios pareigos nevykdė.

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kt. aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgdamas į tai, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar G. K. veiksmuose yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, ar jos nėra, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-09 nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti J. B. atstovės advokatės apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.