- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- A-662-1929-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02248-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Varėnos rinktinės (toliau – ir Rinktinė) 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. TE-133 „Dėl A. M. (A. M.) atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.
Teigė, kad skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas, išvada dėl žeminančio pareigūno vardą poelgio nepagrįsta, netinkamai įvertinta situacija, dėl ko jis buvo atleistas iš tarnybos, Įsakymas šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškino, kad Rinktinėje Sargybų būrio pasieniečiu tarnavo nuo 2010 m. liepos 30 dienos. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. vakare (ne tarnybos metu) nuosavu automobiliu atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Teigė, kad tą vakarą šventė draugės gimtadienį, vartojo alkoholinių gėrimų ir vairuoti transporto priemonės nesiruošė, tačiau apie 00.05 val. jam paskambino motina I. M. ir pasakė, kad labai blogai jaučiasi, paprašė skubiai atvažiuoti ir nuvežti į ligoninę. Nurodė, kad jo motina yra 2 grupės invalidė, ją dažnai kamuoja aukštas kraujospūdis. Teigė, kad po motinos skambučio labai susijaudino, todėl nusprendė nuvažiuoti pas motiną, norėjo nuvežti ją į ligoninę. Tik išvažiavus buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareiškėjas pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, jam buvo nustatytas 0,92 promilių girtumas. Nurodė, kad Rinktinės Tribonių užkardoje pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašytinai įteikta įsakymo kopija dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Atkreipė dėmesį, kad Rinktinės vado 2011 m. rugsėjo 26 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-31 surašyta nesulaukus teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir neatsižvelgus į konkrečias įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad su minėta išvada nebuvo supažindintas, išvados kopiją gavo tik 2011 m. rugsėjo 30 dieną. Teigė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą 2011 m. rugsėjo 7 d. davė paaiškinimus, jog vairavo automobilį neblaivus būtinojo reikalingumo sąlygomis – važiavo padėti sergančiai motinai. Pareiškėjo manymu, toks elgesys negali būti laikomas neatitinkančiu visuomenėje galiojančių moralės nuostatų. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 42 esantį išaiškinimą, kas laikytina pareigūno vardo diskreditavimu. Pabrėžė, kad administracinį teisės pažeidimą padarė ne tarnybos metu ir neuniformuotas, pažeidimo pašaliniai asmenys nematė, pažeidimą padarė dėl susiklosčiusių aplinkybių, teisės pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių kitiems asmenims. Pareiškėjo manymu, Išvadoje nemotyvuotai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnautojo veiklos etikos taisykles, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno elgesio taisykles.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepimu į skundą (b. l. 11-13) prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. Rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 20-31 „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad Rinktinės sargybų būrio pasienietis A. M., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, kurio profesinė pareiga – užkirsti kelią teisės pažeidimams, 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 0.15 val., ne tarnybos metu, neblaivus (0,92 promilių girtumas) vairavo nuosavą automobilį. Tvirtino, kad pareigūno padarytas teisės pažeidimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir visos vidaus reikalų sistemos. Nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.2., 5.1., 9.1. punktų ir Tarnybos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 14.1. punkto nuostatas, tokiais savo kaltais veiksmais pažemino pareigūno vardą ir sulaužė duotą pareigūno priesaiką. Nurodė, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, Šalčininkų rajono policijos komisariatas informavo, kad A. M. 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir administracinė byla perduota nagrinėti Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pareigūno atsakomybės klausimas buvo išspręstas nelaukiant teismo sprendimo, kadangi įvykio aplinkybės buvo aiškios ir jokių abejonių dėl padarytos veikos nekilo, todėl nebuvo pagrindo stabdyti tarnybinio patikrinimo. Nurodė, kad buvo nustatyti savarankiško tarnybinio nusižengimo (šiuo atveju pareigūno vardo pažeminimo) požymiai, leidžiantys jį atriboti nuo administracinio teisės pažeidimo. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010. Pažymėjo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas A. M. administracinę bylą išnagrinėjo 2011 m. spalio 3 d. ir pripažino jį kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, skyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu vieneriems metams. Rėmėsi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėmis bylomis Nr. A8-489/2007, A438-1561/2008, A662-252/2011, A143-231/2008, A756-236/2010, A143-231/2008, A438-230/2011). Tvirtino, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios prieiti išvadą, jog pareiškėjas A. M. padarė ne tarnybinį nusižengimą, o veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir kurie sudaro atskirą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Pabrėžė, kad, turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjas pats padarė veiksmus, nesuderinamus su Tarnybos pareigūno statusu. Nurodė, kad transporto priemonės vairavimas neblaiviam yra vienas iš sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Toks pareiškėjo elgesys, kai nepaisoma svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina Tarnybos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi jai nustatytų visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančios moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Pareiškėjo teiginys, kad jis neblaivus vairavo automobilį, norėdamas padėti sergančiai motinai, atsakovo manymu, negali būti pateisinamas ir nėra priimtinas. Atkreipė dėmesį, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra imperatyvi Vidaus tarnybos statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Paaiškino, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalį, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos. Nustačius, kad pareigūnas A. M. pažemino pareigūno vardą, ir 2011 m. rugsėjo 26 d. patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-31, Rinktinės vado Įsakymu jis 2011 m. rugsėjo 27 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos teisėtai ir pagrįstai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Nurodė Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 2 straipsnio 7 dalį, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A11-129/2004, A11-803/2005, A7-247/2004, A8-489/2007, A143-231/2008, A143-956/2010, A438-230/2011, A662-252/2011. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nurodė, kad nors pareiškėjui dėl to, jog jis vairavo automobilį neblaivus, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo stabdyti vidaus administravimo bylą, kol bus priimtas sprendimas dėl administracinės atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą taikymo, nes, nustatant administracinei ir drausminei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, tie patys įrodymai gali (o paprastai ir turi) būti įvertinami atskirai, neatsižvelgiant į tai, kokiai atsakomybės rūšiai nustatyti tai daroma. Pažymėjo, kad šiuo atveju Rinktinė turėjo duomenų, jog pareiškėjui 2011 m. rugpjūčio 31 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo neblaivus, gavo pareiškėjo paaiškinimą, kuriame jis pripažino vairavęs automobilį neblaivus. Pabrėžė, kad tokie įrodymai turi įrodomąją reikšmę vidaus administravimo byloje ir yra pakankami atitinkamoms išvadoms daryti. Darė išvadą, kad dėl to Rinktinė nepažeidė nustatytų drausminės atsakomybės nagrinėjimo procedūrų.
Teigė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytų išvadų dėl pareiškėjo kaltės vairavus automobilį neblaiviam. Pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog nustatant pareiškėjo kaltę, buvo įvertintos visos pažeidimo padarymo aplinkybės, motyvuotai pagrįsta, kodėl nelaikytina, kad pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Teismas sutiko su tokiomis išvadomis. Nurodė ATPK 17 straipsnį ir pažymėjo, kad pareiškėjo padaryta veika neatitinka kriterijų, kuriems esant veika galėtų būti laikoma padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atkreipė dėmesį, kad, jeigu pavojus pareiškėjo motinos sveikatai gali būti pašalintas tik suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, tai šis pavojus galėjo būti pašalintas iškvietus greitąją medicinos pagalbą, o ne pačiam vairuojant automobilį. Pažymėjo, kad pareiškėjas namo galėjo pareiti pėsčiomis (iki namų buvo nedidelis atstumas), o ne sėsti neblaivus už vairo. Dėl to pareiškėjo paaiškinimus, kodėl jis neblaivus vairavo automobilį, šiuo atveju teismas laikė nereikšmingais, vertino kaip jo pasirinktos gynybos priemonę, kaip siekį išvengti drausminės atsakomybės. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo pripažinimas ir gailėjimasis dėl jo nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo drausminės atsakomybės, tokios aplinkybės reikšmingos tik administracinės nuobaudos už padarytą teisės pažeidimą parinkimui.
Pareiškėjo vairavimą neblaiviam teismas vertintino pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Pažymėjo, kad tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar vairavimo neblaiviam faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y., ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam buvo keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Nurodė, kad automobilio vairavimas neblaiviam yra vienas iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Toks pareiškėjo elgesys, kai jis, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, vairavo automobilį neblaivus, akivaizdžiai žemina vidaus reikalų institucijos autoritetą, nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų, o pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnas. Darė išvadą, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.
Nurodė, kad, vairuodamas automobilį neblaivus, pareiškėjas ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet ir nesilaikė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 2.2, 5.1, 9.1 punktų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų Tarnybos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228, 14.1. punkto nuostatų. Pabrėžė, kad, pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje, pareiškėjas davė priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Konstatavo, kad, vairuodamas automobilį neblaivus, pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir sulaužė duotą priesaiką. Darė išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo padarytą pažeidimą, jog savo poelgiu jis pažemino pareigūno vardą, ir atleido pareiškėją Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą yra vienintelė Statute numatyta tokios veikos teisinė pasekmė, todėl pareiškėjo argumentus, kad už jo padarytą pažeidimą galėjo būti taikoma ne tokia griežta nuobauda, teismas laikė teisiškai nepagrįstais.
III.
Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 66-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Rinktinės Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į eitas pareigas.
Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A11-129/2004, A11-803/2005, A7-247/2004, A8-489/2007, kuriose pažymėta, kad autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Pažymi, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pripažino, jog vairavo automobilį neblaivus. Sutinka, kad yra viena teisiškai reikšminga aplinkybė pareigūno vardo pažeminimo konstatavimui, t. y., kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau, pareiškėjo manymu, turi būti nustatyta ir kita teisiškai reikšminga aplinkybė – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas, kurie sietini su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tvirtina, kad vairavo automobilį neblaivus būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. važiavo padėti sergančiai motinai. Pažymi, kad iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog jo motina priskiriama prie didelės rizikos grupės asmenų ir turi neįgalumą, susijusį su aukštu kraujospūdžiu. Nurodo, kad nebandė išvengti administracinės atsakomybės ir mano, kad administracinė nuobauda jam paskirta teisingai, tačiau teigia, kad teismas neteisingai įvertino teisės pažeidimo aplinkybes ir jų sukeltas pasekmes, spręsdamas klausimą dėl pareigūno vardo pažeminimo. Mano, kad jo siekis padėti sergančiai motinai negali būti laikomas kaip neatitinkantis visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms. Pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių, pažeidimą padarė ne tarnybos metu ir neuniformuotas, todėl pažeidimas nesukėlė akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo griovimo ar kompromitavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70-71) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, vairavo automobilį neblaivus. Sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl būtinojo reikalingumo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarimo, kas patvirtina, jog jis sutiko, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, kurio padarymas negali būti siejamas su būtinuoju reikalingumu. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į visuomenės požiūrio nustatymo kriterijus, nėra reikšminga, ar pareigūno automobilio vairavimo esant neblaiviam faktas buvo nustatytas viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje, ar tai atsitiko pareigūnui atliekant savo tarnybines pareigas, ar ne, ar pareigūnas vilkėjo uniformą, ar ne.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. TE-133 (b. l. 7), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti šį Įsakymą ir grąžinti jį į eitas pareigas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nustatančiu, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pažymėtina, kad šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas bei pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008).
Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams bei ta veika sukeltomis pasekmėmis, kurių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tad šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš atitinkamos institucijos pareigūnų.
Teisėjų kolegija, vertindama byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo įvykdytų veiksmų, kurie pripažinti pagrindu konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, t. y. jog pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus (0,92 promilių girtumas). Šis pareiškėjo veiksmas įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarimu buvo kvalifikuotas kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas ir ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas. Dėl nurodyto teismo procesinio sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai teisėjų kolegija pažymi, kad minėtu Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės neturi ir negali būti įrodinėjimo dalyku šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.). Tai reiškia, jog apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis įvykio metu veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, vertintina minėto teismo nutarimo kontekste. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tokia įvykio aplinkybė negali būti ginčijama ta prasme, kaip to prašo pareiškėjas, t. y. šioje administracinėje byloje negali būti įrodinėjama, kad pareiškėjas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Todėl apelianto argumentai, susiję su tokiu eismo įvykio versijos pateikimu, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad būtinasis reikalingumas gali būti pripažintas tik išskirtiniais atvejais, kai remiantis objektyviais įrodymais nustatoma, jog susiklostė itin ekstremali situacija, atitinkamai įstatymais saugomai vertybei (gėriui) buvo iškilęs realus pavojus, jį pašalinti buvo privalu nedelsiant ir tai padaryti kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad pareiškėjo motinos sveikatai pavojus galėjo būti pašalintas iškvietus greitąją medicinos pagalbą, nedidelį atstumą iki namų pareiškėjas galėjo nueiti pėsčiomis, ir prieita išvada, kad pareiškėjo padaryta veika neatitinka kriterijų, kuriems esant veika galėtų būti laikoma padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.). Pažymėtina, kad A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas dėl tų pačių veiksmų, kurių pagrindu jis atleistas iš tarnybos, padarymo, kaltės neginčijo. Tai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarimu nenustatyta.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-453/2010) atkreipiamas dėmesys, jog, pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą. Kaip jau buvo minėta, atleidimas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas, pagrįstai atriboti nuo pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, dėl kurio buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, ir skundžiamo Įsakymo priėmimui šios bylos baigtis bet kuriuo atveju nebūtų turėjusi įtakos.
Pažymėtina, kad vidaus tarnyba grindžiama, be kita ko, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str. 1 d.). Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo, be kita ko, turi būti nepriekaištingos reputacijos (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Statuto 12 straipsnyje įtvirtinta, kad supažindintas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą asmuo prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pažymėtina, kad statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-77/2011). Kaip matyti, vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai. Pabrėžtina, kad pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš užduočių yra tokio pobūdžio nusižengimų (vairavimo neblaiviam) prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigūnas. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (pareigūnas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Tokios pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010). Konstatuotina, kad pareiškėjo vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme atsakovo teisingai įvertintas (kvalifikuotas) kaip pareigūno vardo pažeminimas.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (ABTĮ 57, 81, 86 str.), teisingai aiškino Statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, apibrėžiančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, bei Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Tarnybos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių atitinkamas normas, nustatančias valstybės tarnautojo pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus A. M. veiksmus vertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą. Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis Nr. A4-189/2007), ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-193/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV?308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.