Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-1702-548/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
T-1702-548/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Byla Nr. T-1702-5482024
Teisminio proceso Nr. -01-1-53085-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 4 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 24 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9752 nutarta taikyti nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 4 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – lankosi psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, o jo daroma pažanga šiuo metu atitinka formaliuosius akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, paskirtos bausmė subendrintos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, o subendrintą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, R. M. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 21 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ankstesnių vertinimų metu R. M. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir, kaip matyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki šiol išlieka nepakitusi. Nuteistojo elgesyje vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (Turi mažą darbo patirtį, Būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, Smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstama elgesiui, ir kurie, tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje, dar turi būti esmingai koreguojami, kad leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų. Vis tik, šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus, kadangi pozityvus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokytis dar stebimas itin trumpą laiką.

Tiek Komisijos tvirtinti pateiktame nutarime, tiek ir byloje esančioje Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad R. M. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – lankosi psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuo 2024 m. vasario 19 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko ryšius su šeima, yra įgijęs pramoninės civilinės statybos specialisto kvalifikaciją. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, jos tik atskleidžia, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu, paminėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jas įvertinus ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, vis tik nėra vienareikšmiai patvirtinančios, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad asmuo turi net vienuolika nuobaudų, kurios yra susijusios su alkoholio vartojimu, smurtavimu, draudžiamų daiktų įgijimu, gaminimu arba laikymu bei nustatytos tvarkos nesilaikymu. Toks nuteistojo elgesys rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu skatintas nuteistasis tik šešis kartus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinamojo pokalbio metu nuteistasis nurodo jog požiūrį į darbiną veiklą jis pakeitė tik prieš šešis mėnesius, jo darbinės motyvacijos negalima vertinti kaip išskirtinai teigiamos. Legalaus darbo patirtis nėra reikšminga nuteistojo praeičiai, todėl manytina, jog jis niekada negyveno iš legaliai gaunamų pajamų. Taigi, kadangi nuteistasis praeityje legalaus darbo neturėjo, jo darbinė patirtis vertintina kaip trumpalaikė ir nestabili. Byloje nėra duomenų dėl galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimas buvo aktualus kriminogeninis poreikis. Šiuo metu stebimas ambivalentiškas asmens poreikis piktnaudžiauti alkoholiu, todėl siekiant padėti išlaikyti motyvaciją nevartoti alkoholio, būtų tikslinga įtraukti jį į tęstinius prevencinio pobūdžio užsiėmimus. Taigi, įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgsenai, dar negalima vienareikšmiai spręsti, jog lygtinio paleidimo institutas jau būtų efektyvus. Ilgalaikė, nuosekli teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika leistų spręsti, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais, o šiuo metu stebimi teigiami pokyčiai, dar yra trumpalaikiai ir nepatvirtinantys, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys nusikalstamumo prasme jau yra esmingai pakitęs.

Aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nustatyta nebuvo, o elgesio pokytis dar stebimas itin trumpą laiką. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius vien teigiamo nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu, sprendžiant R. M. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (3 metai 4 mėnesiai 27 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Apibendrinant darytina išvada, jog nuteistojo R. M. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-9752.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. RV-22-9752 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis