Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-15 · Administracinė byla Nr. I-4366-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-15
Bylos Nr.
I-4366-402/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
M. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4366-402/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01964-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-7) nurodė, kad jis atskirais laikotarpiais nuo 2007 m. iki 2015 m. rugsėjo mėnesio buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose. Akcentavo, jog buvo laikomas ankštose ir perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose reglamentuotos gyvenamojo ploto normos, jo nuomone reikia įvertinti lovų ir kitų baldų užimamą plotą. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, todėl gamtinius reikalus reikėdavo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, nebuvo privatumo. Kamerose trūkdavo oro, nes neveikė ventiliacijai. Buvo prastas dirbtinis apšvietimas, taip pat nepatekdavo šviesa pro langą, nes langai buvo neskaidraus stiklo. Nebuvo galimybės atidaryti orlaidės, nes ant langų buvo uždėtas vielinis tinklas, todėl kamerose trūkdavo oro. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, todėl pareiškėjas negalėdavo juose pasivaikščioti. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje jis patyrė didelius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Prašė netaikyti trejų metų senaties termino ir skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 11-17) nurodė, kad gali pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymą Alytaus aps. VPK areštinėje tik nuo 2014 metų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2013 metais Alytaus aps. VPK areštinėje laikomas nebuvo. Pareiškėjas Alytaus aps. VPK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-19 kameroje Nr. 9 (kameros plotas 14,9 kv. m). Kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys, taigi kiekvienam asmeniui teko po 3,725 kv. m ploto; laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2015-01-23 kameroje Nr. 6 (kameros plotas 14,9 kv. m). Kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys, taigi, kiekvienam asmeniui teko po 3,72 kv. m ploto; laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-07-03 kameroje Nr. 10 (kameros plotas 14,9 kv. m). Kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys, taigi, kiekvienam asmeniui teko po 3,725 kv. m ploto. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad kamerose buvo nepermatomi langai, nepakankamas vėdinimas, sanitarinių mazgų netinkamas įrengimas, maži pasivaikščiojimų kiemeliai. Pažymėjo, kad areštinės veiklą (atitiktį Lietuvos higienos normai HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) prižiūri Alytaus visuomenės sveikatos centras. Ši įstaiga kiekvienais metais įvertina areštinės būklę atlikdama periodinį patikrinimą. Jeigu pareiškėjas dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų būtų kreipęsis į minėtą įstaigą, ji nedelsiant būtų atlikusi operatyvų areštinės veiklos patikrinimą. Tačiau pareiškėjas dėl tokio patikrinimo į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Pažymėjo, kad į gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Alytaus areštinės kameros yra vėdinamos per langus, jose taip pat įrengtos paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Alytaus aps. VPK areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra atskirti pertvaromis ir įrengti kamerų kampuose taip, kad jais besinaudojantys asmenys nėra tiesiogiai matomi kitų asmenų. Pažymėjo, kad Alytaus aps. VPK areštinėje įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sąlygas oro patekimui į kamerų patalpas. Pareiškėjas buvimo Alytaus aps. VPK areštinėje metu neturėjo jokių nusiskundimų dėl pablogėjusios sveikatos. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtų nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų yra deklaratyvūs ir grindžiami tik subjektyviais samprotavimais. Atsakovas taip pat prašė taikyti 3 metų senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sąlygomis Alytaus aps. VPK areštinėje 2007 – 2015 metais.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2016-09-30 (b.l. 8). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2013-09-30, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus aps. VPK, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2007 metų iki 2013-09-30 atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus aps. VPK areštinėje 2013 metais nebuvo laikomas, o 2014 metais į areštinę pirmą kartą pateko 2014-12-17 (b.l. 13-14), todėl pritaikius ieškinio senaties terminą, šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2014-12-17 iki 2015-07-03 (ABTĮ 57 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose Alytus aps. VPK kamerose, kamerų langai nebuvo skaidraus stiklo, jų nebuvo galima atidaryti, kamerose trūko oro, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, todėl gamtinius reikalus reikėdavo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, nebuvo privatumo, pasivaikščiojimų kiemelis labai mažas.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – ir Higienos norma), kurios 6 p. numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (Toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 p..

Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia per mažu gyvenamojo ploto suteikimu. Taisyklių 80 p. nustato, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikytina ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma, o būtent minėta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 p. įtvirtinta ploto norma. Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-678/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2277/2015, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A575-1658/2015 ir kt.).

Iš Alytaus aps. VPK pateiktų duomenų (b.l. 13-14, 22) matyti, kad laikant pareiškėją Alytaus aps. VPK areštinės kamerose, ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas: nuo 2014-12-17 iki 2014-12-19 kameroje Nr. 9 (kameros plotas 14,9 kv. m), kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys, taigi pareiškėjui teko 3,725 kv. m ploto; laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2015-01-23 kameroje Nr. 6 (kameros plotas 14,9 kv. m), kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys, taigi pareiškėjui teko 3,72 kv. m ploto; laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2015-07-03 kameroje Nr. 10 (kameros plotas 14,9 kv. m), kameroje kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 3 asmenys, taigi pareiškėjui teko 3,725 kv. m ploto. Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis apie pareiškėjui kamerose tekusį plotą ginčo laikotarpiu, ir tai, kad atsakovas, nenurodė, kokį plotą nurodytame kameros plote sudaro sanitarinis mazgas, matyti, jog 8 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į 5 kv. m. gyvenamąjį plotą. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui būnant Alytaus pas. VPK areštinėje atskirais laikotarpiais (viso 8 paras) nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą (ABTĮ 57 str. 1 d.), tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog kameroje buvo prasta ventiliacija, buvo prastas apšvietimas.

Pareiškėjo buvimo Alytaus aps. VPK areštinėje metu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurio 21 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai, ir, kartu su 22 punktu, įtvirtintas reikalavimas natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui. 23 punktas nustato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Iš byloje pateiktų duomenų, t.y. visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b.l. 29-34), matyti, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014 ir 2015 metais vasaros metu yra atlikęs periodinius Alytaus aps. VPK areštinės patikrinimus. 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. PA-131 ir 2015-06-10 patikrinimo akte Nr. PA-164 buvo konstatuota, kad kamerų apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, jokių Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus areštinės kameros yra vėdinamos per langus, taip pat jose įrengtos paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų areštinės kamerų patikrinimą, 2014-06-02 Patikrinimo akte Nr. PA-131, 2015-06-10 Patikrinimo akte Nr. PA-164 konstatavo, kad visose kamerose pakeisti langai, langai - skaidraus stiklo, patalpos vėdinamos per langus, ant langų pritvirtintos metalinės grotos ir kamerose yra įrengta paduodamoji ventiliacija. Taigi, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, jog Alytaus areštinės kamerose pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta, Alytaus areštinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sąlygas oro patekimui į kamerų patalpas bei jų vėdinimui. Atsakovas į byla pateikė 2014-05-27 naujų langų iš PVC profilio pagaminimo ir montavimo darbų sutartį Nr. 52-ST2-37 (b.l. 26-28), kurios pagrindu Alytaus aps. VPK areštinėje buvo atlikti rekonstrukcijos darbai ir nuo 2014-09-01 langai su matiniais stiklais pakeisti į langus su skaidriais stiklais. Atsižvelgiant į Higienos normos HN 37:2009 2 punktą, langų su matiniais stiklais buvimas iki rekonstrukcijos darbų nebuvo laikomas higienos normos reikalavimų pažeidimu. Minėtų patikrinimo aktų išvados patvirtina, kad Alytaus aps. VPK areštinėje yra užtikrinamas tinkamas kamerų natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Taip pat nėra jokių duomenų ir pats pareiškėjas nenurodė, jog dėl, jo tvirtinimu, netinkamų laikymo sąlygų jam būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis su skundais į Alytaus aps. VPK areštinės administraciją, ar kitas kompetentingas įstaigas, dėl jam neužtikrinamų higienos normų areštinėje.

Dėl patalpų vėdinimo, Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus aps. VPK areštinės kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Iš į bylą pateiktų patikrinimo aktų Nr. PA-131 ir Nr. PA-164 matyti, kad kameros yra vėdinamos per langus, yra įrengta ir paduodamoji ventiliacija. Remiantis byloje surinktais įrodymais, galima teigti, kad Alytaus apskrities areštinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sąlygas oro patekimui į kamerų patalpas bei jų vėdinimui ne tik vasaros, bet ir kitų sezonų metu. Todėl įvertinus, byloje atsakovo pateiktus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kameroje buvusio prasto apšvietimo, netinkamo kamerų vėdinimo, pareiškėjo teiginiai dėl apšvietimo, ir kamerų vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog sanitarinis mazgas nebuvo privatus.

Higienos normos 20 p. numato, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjas neneigė, kad sanitarinį mazgą skiriančios pertvaros Alytaus AVPK areštinės kamerose yra. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai visose kamerose yra atskirti pertvaromis (b.l. 15-16), tą patvirtina į byla pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktai Nr. PA-164, Nr. PA-131 (b.l. 29-34), kuriuose nenustatyta jokių higienos normos pažeidimų dėl sanitarinių mazgų įrengimo. Nei Higienos norma, nei kitas teisės aktas nenumatė, kad sanitariniame mazge turėtų būti įrengtos durys, o pareiškėjas privatumo neužtikrinimą nurodė būtent šiuo aspektu. Spręsdamas dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo teiginių, teismas vadovaujasi LVAT praktikoje pateiktu aiškinimu, kad vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą, siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, sąlygoja areštinės kamerų įrengimo ypatumus bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (LVAT 2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015). Be to, pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų Alytaus aps. VPK areštinės kamerų schemų matyti, kad sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose, kas sumažiną galimybę kitiems kamerose esantiems asmenims bei pareigūnams per duryse įrengtą langelį matyti sanitariniu mazgu besinaudojantį asmenį. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Alytaus aps. VPK būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus dėl areštinės sanitarinių mazgų įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog negalėdavo tinkamai pasivaikščioti, kiemelyje trūkdavo vietos.

Areštinių veiklos taisyklėse 7.10 punkte numatyta, kad areštinėje laikomi asmenys turi teisę kasdien pasivaikščioti kieme vieną valandą. Nei šis, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog pasivaikščiojimo kiemelių plotas per mažas, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus aps. VPK areštinėje mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis buvo kalinamas neilgą laiką ( su pertraukomis 8 paras). Jam tuo metu teisės aktais buvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, o tai dalinai kompensuoja judėjimo trūkumą. Įrodymų, kad pareiškėjas dėl per mažo kameros ploto, pasivaikščiojimų gryname ore sąlygų, ribotos judėjimo laisvės ar sveikatos būklės pablogėjimo, kurią galimai įtakojo šios aplinkybės, būtų kreipęsis į Alytaus aps. VPK administraciją jo teisių pažeidimo metu, byloje nepateikta.

Byloje duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų Alytaus pas. VPK vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2200-624/2015) bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Alytaus aps. VPK laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Alytaus aps. VPK administraciją, nesant byloje įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2015-07-03 (viso 8 paras) buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista M. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Pareiškėjo M. B. reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė