Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. e2S-796-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
e2S-796-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. L., R. L.
Atsakovas
S. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-796-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02065-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.; 3.1.18.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. ir R. L. ieškinį atsakovei S. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. L. ir R. L. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei S. R., kuriuo prašė: 1) priteisti solidariai ieškovų naudai iš atsakovės 17872,05 Eur sumą, 2) 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); 3) bylinėjimosi išlaidas (417 Eur žyminį mokestį, bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išlaidas už statinio ekspertizę).

Ieškovai nurodė, kad 2016 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės įsigijo nekilnojamąjį turtą. Paaiškėjo, kad įsigytas turtas yra labai nekokybiškas, atsakovė sąmoningai neatskleidė ieškovams parduodamo turto trūkumų, nors apie juos neabejotinai žinojo ir turėjo žinoti, todėl ieškovai prašė teismo priteisti nuostolių dėl daikto trūkumų atlyginimą.

Ieškinyje ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti D. L. atsakovei mokėtiną bendrą 13000 Eur sumą pagal D. L. (duomenys neskelbtini) išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 7000 Eur ir 6000 Eur sumai bei likusiai 4872,05 Eur daliai, t. y. kiek neapima mokėtinų iš D. L. sumų areštas, areštuoti atsakovei priklausantį turtą, esantį tiek pas atsakovę, tiek ir pas trečiuosius asmenis, bendras arešto mastas 17872,05 Eur sumai. Atsakovės areštuoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto saugotoja skirti atsakovę, o areštuotos D. L. atsakovei mokėtinos 13000 Eur sumos saugotoju paskirti D. L..

Ieškovai nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė; atsakovė vengia bendradarbiauti su ieškovais ir šalinasi atsakomybės; ieškovai preliminariai pagrindė bei įrodė savo reikalavimų pagrįstumą; atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes visas savo lėšas „atitraukinėja“ iš bankų sąskaitų, todėl pagrįstai tikėtina, jog byloje netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių iki byla bus išnagrinėta ir įsiteisės byloje teismo sprendimas, atsakovė gali visą savo turimą turtą, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovų reikalavimai, paslėpti, perleisti arba apsunkinti, ir tokiu būdu objektyviai būtų apsunkintas ir taptų negalimas ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nesant duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir jos nesąžiningumą, vien reikalavimo sumos kriterijus nesudaro pagrindo konstatuoti grėsmę galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį, apeliantai (ieškovai) prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą bei taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti D. L. atsakovei S. R. mokėtiną bendrą 13000 Eur sumą pagal D. L. (duomenys neskelbtini) išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius 7000 Eur ir 600 Eur sumai bei likusiai 4872,05 Eur daliai, t. y. kiek neapima mokėtinų iš D. L. sumų areštas, areštuoti atsakovei priklausantį turtą, esantį tiek pas atsakovę, tiek ir pas trečiuosius asmenis, bendras prašomo turto arešto mastas 17872,05 Eur. Atsakovės areštuoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto saugotoju skirti atsakovę, o areštuotos D. L. atsakovei mokėtinos 13000 Eur sumos saugotoju paskirti D. L..

Apeliantai (ieškovai) nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes; nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė vengia bendradarbiauti; pažeidė ieškovų teisėtus lūkesčius, teisingumo, sąžiningumo principus; atsakovei nepagrįstai sukūrė pranašumą ir išskirtines sąlygas; skolininkės interesus iškėlė aukščiau už ieškovų, nors privalėjo užtikrinti bei garantuoti santykio šalių interesų pusiausvyrą.

Šalies argumentai

8. Atsiliepdama į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas atsakovei dėl nuostolių, atsiradusių dėl įsigyto gyvenamojo namo trūkumų pašalinimo, atlyginimo yra grindžiamas tik vienpusiškai jų pateikiama teismui informacija. Atsakovės teigimu, ieškovų reiškiamos pretenzijos dėl parduoto namo kokybės yra jų išgalvotos, visiškai nepagrįstos, ieškovai bet kokia kaina siekia išvengti galutinio atsiskaitymo su atsakove už iš jos įsigytą turtą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovai neįrodė bei nepagrindė, kad dėl kokių nors aplinkybių galėtų kilti reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (ieškovų) D. L. ir R. L. atskirasis skundas netenkintinas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad apeliantų (ieškovų) D. L. ir R. L. ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta sąlyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai (ieškovai) neįrodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. apeliantai (ieškovai) neįrodė prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo.

12. Apeliantai (ieškovai) pažymėjo, kad atsakovei pateikė pretenziją dėl paaiškėjusių daikto trūkumų, tačiau taikiai susitarti su atsakove nepavyko. Apeliantų teigimu, atsakovė davė aiškiai suprasti, jog ji visiškai nesiruošia atlyginti ieškovams jokių nuostolių. Apeliantai nurodė, kad turtas, iš kurio būtų vykdomas išieškojimas, atsakovės gali būti perleistas ar apsunkintas, ką atsakovė ir pabrėžė, kai su ja buvo bandoma taikiai susitarti dėl daikto trūkumų šalinimo.

13. Faktą, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju tokią įrodinėjimo pareigą turėjo ieškinį pareiškę apeliantai (ieškovai) (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų (ieškovų) argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, o tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovė vengia bendradarbiauti; kad šioje proceso stadijoje vien reikalavimo sumos kriterijus, nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, nėra pakankamas konstatuoti grėsmę galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimui realiam įvykdymui ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Kaip minėta, apeliantai (ieškovai) akcentuoja, kad atsakovė yra skolinga didelę pinigų sumą. Nors pagal formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kada jos grindžiamos didelės reikalavimo sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien reikalavimo suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).

12. Apeliantai (ieškovai) nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimą atsakovės nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo galbūt apeliantams (ieškovams) palankaus teismo sprendimo vykdymą, byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantai (ieškovai) įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam pakankamo pagrindo, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė