Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovui A. Ž., jo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. B. ir A. B. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir deklaravimo duomenų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kreipimosi į teismą metu atsakovas bute, adresu (duomenys neskelbtini) gyveno. Pažymėjo, jog nors šiuo metu ginčo bute atsakovas faktiškai nebegyvena, tačiau ten yra likę atsakovo drabužių, kitų asmeninių daiktų, be to, atsakovas nėra grąžinęs buto raktų. Paaiškino, kad ieškovai nenori keisti buto durų ar spynos, nesant teismo sprendimo dėl atsakovo iškeldinimo, kad atsakovas negalėtų reikšti pretenzijų dėl daiktų sugadinimo ar vagystės. Pažymėjo, kad atsakovas kviečiamas nenuvyksta kartu į savivaldybę ir neišsideklaruoja, o be jo to padaryti negalima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Taip pat bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas gyveno ieškovams priklausančiame bute.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai leido atsakovui gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kol jis buvo ieškovės motinos I. E. Ž. sutuoktinis ir pastaroji jam leido bute gyventi (b. l. 2-3). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovai atsakovui suteikė galimybę bute gyventi atlygintinai, ar tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl buto naudojimosi sąlygų, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio ieškovams, panaudos sutartis (CK 6.632 straipsnis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų raštu atsakovą įspėję apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, o ieškinyje ieškovų dėstomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas buvo keletą kartų įspėtas, tačiau tik žodžiu (b. l. 3). Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovų pozicija, jog iš pradžių buvo siekta, kad atsakovas išsikeltų geruoju ir apie tai buvo informuotas žodžiu, juo labiau, kad neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Ir nors ieškovai nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kada pirmą kartą paprašė atsakovą atlaisvinti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas, tačiau po civilinės bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovai pripažįsta, jog atsakovas bylos iškėlimo teisme ginčo bute nebegyvena ir jame nebesilanko (b. l. 37, 78), atsakovas 2011-09-15 pateikė atsiliepimą į ieškinį, todėl panaudos davėjų – ieškovų ieškinys šioje byloje laikytinas įspėjimu CK 6.642 str. 1 d. prasme. Bylos duomenimis įspėjimas pateiktas 2011-06-27 (ieškinio pateikimo data), taigi panaudos sutartis baigėsi 2011-09-27, suėjus įspėjimo terminui. Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovas neteko ginčo buto naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo butu. Dėl to buto savininkai –ieškovai įgijo teisę reikalauti atsakovo iškeldinimo iš buto CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Nors šalys neginčija, kad šiuo metu atsakovas faktiškai ieškovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nebegyvena ir jame nebesilanko (ieškovai teigia, kad po ieškinio pareiškimo (b. l. 37, 78), atsakovas nurodo, kad nuo 2011-06-18, t.y. iki ieškinio pareiškimo (b. l. 21)), tačiau ieškovai nurodo, kad butas faktiškai atsakovo nėra atlaisvintas, kadangi jame liko atsakovo asmeninių daiktų, be to negrąžinti buto raktai (b. l. 65, 76). Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti šiomis ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis, kad praktiškai ginčo butas atsakovo nėra visiškai atlaisvintas. Juolab, kad ir pats atsakovas, nors ir neigdamas, kad bute yra likę jo asmeninių daiktų, pripažįsta, jog raktų ieškovams asmeniškai neatidavė, nurodo, juos įmetęs į pašto dėžutę (b. l. 77), tuo tarpu ieškovai neigia radę raktus. Pažymėtina, kad tik tada, kai panaudos gavėjas tinkamai įvykdo daikto grąžinimo sąlygas (faktiškai perduoda daiktą arba šalys pasirašo perdavimo - priėmimo aktą), laikoma, kad šalių prievolės viena kitai pasibaigė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo buto perdavimo – priėmimo akto, butas, adresu (duomenys neskelbtini) ieškovams faktiškai taip pat neperduotas, kadangi atsakovas negrąžino buto raktų, todėl ieškovams kyla pagrįsti įtarimai, kad atsakovas į butą bet kada gali grįžti. Pažymėtina, jog atsakovas elgėsi neapdairiai, buto raktus, kaip teigia, įmesdamas į pašto dėžutę (b. l. 77), nors įrodymų, kad tai padarė ir nepateikė (CPK 178 str.), o tam tikrų aplinkybių buvimą turi įrodyti tas, kuris teigia, bet ne tas, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011), juolab, kad ieškovai raktų nerado, be to nebendradarbiavo su buto savininkais – ieškovais, siekdamas tinkamai atlaisvinti patalpas ir taikiai išspręsti ginčą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai įvykdė daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) grąžinimo panaudos davėjams – ieškovams sąlygas ir neįrodė, kas jis iš ginčo buto faktiškai yra išsikėlęs, ieškovų reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintinas, atsakovas iškeldintinas iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą dėl atsakovo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenų panaikinimo. Šis reikalavimas neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, todėl teismas jį sprendžia (CPK 36 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko prašymu, tačiau tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. asmuo turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota, t.y. turi būti nustatytas deklaravimo duomenų panaikinimo teisinis ir faktinis pagrindas. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovai kaip ginčo buto savininkai be atsakovo dalyvavimo administracine tvarka galėjo panaikinti jo deklaravimo duomenis (b. l. 21). Sprendžiant šį ieškovų reikalavimą, pažymėtina, kad deklaravimo duomenys keičiami, kaikinami pirmiausia neteismine tvarka ir tik kilus ginčui, sprendžia teismas. Ieškovai nurodo, kad ne kartą kreipėsi į deklaravimo įstaigą, su prašymu panaikinti atsakovo deklaravimo duomenis jiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Taip pat nurodo, kad visi kreipimaisi buvo žodiniai (b. l. 64-65, 77), tačiau atsakinga deklaravimo įstaiga atsisakydavo panaikinti deklaravimo duomenis, nesant atsakovui. Pažymėtina, kad įstatymas įsakmiai nereikalauja rašytinės kreipimosi formos, be to šioje stadijoje reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus apie kreipimąsi į deklaravimo įstaigą prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, juolab, kad byloje nekyla abejonių, jog į atsakingą instituciją dėl atsakovo deklaravimo duomenų panaikinimo buvo kreiptasi, ir tai be kita ko patvirtina aplinkybė, jog buvo atidėtas 2012-06-19 teismo posėdis, siekiant, kad šalys nuvyktų į deklaravimo įstaigą ir taikiai išspręstų kilusį ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovais atsakovas į deklaravimo įstaigą nenuvyko, ir atsakinga institucija negalėjo patikrinti, kad atsakovas faktiškai ginčo bute nebegyvena, todėl buvo atsisakyta panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, įvertinant tai, kad atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu nurodo, kad ginčo bute faktiškai nebegyvena ir yra pakeitęs savo gyvenamąją vietą, be to šiuo sprendimu, kaip netinkamai atlaisvinęs patalpas, iš ginčo buto yra iškeldinimas, konstatuotina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovams priklausančiame bute.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovai patyrė 137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą bei 1500,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 5, 72-73). Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad ieškinys nesudėtingas, jame daugiausiai aprašytos faktinės bylos aplinkybės ir nenagrinėjami nauji teismų praktikos klausimai, byloje nėra užsienio elemento, todėl laikytina, kad ieškovams atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti yra 500,00 Lt, todėl ieškovams iš atsakovo iš viso priteistina 637,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (137,00 Lt žyminio mokesčio + 500,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovams I. B. ir A. B. jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, registruoto ieškovės I. B. vardu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Panaikinti atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenis.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. solidariai ieškovams I. B. ir A. B. 637,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.