- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-109-9-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Pivoriūnas
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejo G. S. skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del LR Generalines prokuraturos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Seimo narys G. S. 2008 m. gruodžio 3 d. kreipesi i LR Generaline prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 154 str. 2 d. del Seimo nario V. T. veiksmu, kuriais tycia paskleide tikroves neatitinkancia informacija, kuri paniekina ir žemina pareiškeja bei pakerta juo pasitikejima. Pareiškima grinde tuo, kad 2008-11-15 ivairios žiniasklaidos priemones (interneto portalai alfa.lt, balsas.lt, politika.atm.lt ir kt.) išplatino naujienu agenturos BNS informacija apie tai, kad Seimo narys V. T. Lenkijos laikrašciui „Rzeczpospolita“ pareiške, jog G. S. yra KGB agentas, o Lietuvos televizijos 2008.11.24 laidoje „Redakcija“ V. T. pasake žodžius, jog G. S. „yra buves skundikas... buvusio režimo skundikas, jis važinejo i užsieni su liaudies automobiliais ir raše skundus, jeigu kažkas ne taip ten elgesi“. Taciau Generalines prokuraturos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimu Seimo nario G. S. pareiškimas buvo atmestas ir buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima del Seimo nario V. T. veiksmu, motyvuojant tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Del nurodyto prokuroro nutarimo pareiškejas su skundu kreipesi i Vilniaus m. 1 apylinkes teisma, prašydamas 2008 m. gruodžio 16 d. nutarima panaikinti ir pradeti ikiteismini tyrima.
2009 m. sausio 26 d. Vilniaus m. 1 apylinkes teismas nutartimi Seimo nario G. S. skunda del LR Generalines prokuraturos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo atmete. Nutarti motyvavo tuo, kad nuomone yra kokiu nors faktu supratimas, vertinimas, požiuris i faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Seimo nario V. T. Lenkijos dienrašciui „Rzeczpospolita“ pasakyti žodžiai „gali buti“ ar „galima speti“ vertinami kaip V. T. nuomone, o ne informacija, nes jie reiškia ne tam tikru faktu konstatavima ar patvirtinima, o nuomone ar spejima. Nurode, kad asmens nuomone, nors ji ir yra paniekinancio ar žeminancio pobudžio, nera nusikalstama. Teismo manymu, V. T. dienrašciui „Rzeczpospolita“ išreiške savo subjektyvia nuomone, spejima apie G. S. . Todel teismas padare išvada, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.
Šalies argumentai
Pareiškejas G. S. pateike skunda del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 m. sausio 26 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti šia teismo nutarti ir LR Generalines prokuraturos ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro S. J. 2008 m. gruodžio 16 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Nurodo, kad V. T. tycia per du kartus paskleide tikroves neatitinkancia informacija, paniekinancia bei žeminancia ji bei pakertancia pasitikejima juo. Pažymi, kad 2008 m. lapkricio 15 d. ivairios žiniasklaidos priemones (internete portalai alfa.lt, balsas.lt politika.aln.lt ir kiti) išplatino naujienu agenturos BNS informacija apie tai, kad Seimo narys V. T. Lenkijos laikrašciui „Rzeczpospolita" pareiške, jog jis yra KGB agentas. Nurodo, kad 2008 m. lapkricio 24 d. V. T. dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje "Redakcija", kurioje buvo nagrinejami Lenkijos interesu Lietuvos politikoje aplinkybes, o laidos pabaigoje V. T. buvo užduotas klausimas, ar jis, turedamas vadinama „lenko korta" netures problemu vykdyti Seimo nario pareigas. Laidoje buvo kalbama apie Vyriausiosios rinkimu komisijos išvada, kad „lenko kortos" turejimas gali buti nesuderinamas su Seimo nario priesaika ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos keliamais reikalavimais Seimo nariui. V. T. atsake taip: "...ir iniciatorius butent šito veiksmo ponas S. ...tai yra buves skundikas.., buvusio režimo skundikas, jis važinejo i užsieni su liaudies ansambliais ir raše skundus, jeigu kažkas ne taip ten elgesi". Pareiškejo manymu, nurodyti V. T. teiginiai neatitinka tikroves, nes jis nebuvo nei KGB, nei kitu slaptuju represiniu ar kitokiu tarnybu agentas, informatorius ar kitoks bendradarbis, kokia nors forma ir apimtimi. Nurodo, kad V. T. tycia paskleide tikroves neatitinkancia informacija, paniekinancia bei žeminancia ji bei pakertancia pasitikejima juo. Tikroves neatitinkanti informacija buvo paskleista per visuomenes informavimo priemones. Iš pradžiu V. T. bendravo su Lenkijos laikrašciu „Rzeczpospolita", kuriam sake, neva pareiškejas yra KGB agentas. Bendraudamas su konkretaus laikrašcio žurnalistais, V. T. neabejotinai suprato, kad jo neatitinkantys tikroves teiginiai apie pareiškeja bus per ta laikrašti paskleisti neapibrežtam subjektu ratui, ir samoningai to sieke, t. y. veike tiesiogine tycia. Taip pat nurodo, kad V. T. dalyvavo ir televizijos laidoje „Redakcija". Pareiškejo teigimu, V. T. suprato, kad jo skleidžiama neatitinkancia tikroves informacija apie pareiškeja girdes ne tik laidos vedejas E. K. ir televizijos operatoriai bei kiti techniniai darbuotojai, bet ir neapibrežtas skaicius televizijos žiurovu, ir samoningai sieke, pasinaudodamas visuomenes informavimo priemone, pareiškeja šmeižiancia neatitinkancia tikroves informacija paskleisti kuo placiau, t. y. veike tiesiogine tycia.
Taip pat pareiškejas nesutinka ir del 2008 m. lapkricio 15 d. epizodo, kur tiek prokuroras, tiek teismas atsisake pradeti ikiteismini tyrima, motyvuojant tuo, kad V. T. išsake tik savo nuomone, todel jo veikoje nera nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d., požymiu. Pareiškejo manymu, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisejas vadovavosi ne galiojanciomis teises normomis (LR Visuomenes informavimo istatymo 2006 m. liepos 27 d. istatymo Nr. X-752 redakcija, galiojancia nuo 2006 m. rugsejo l d.), o pasenusia metodine medžiaga (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužes 15 d. nutarimu Nr. l „Del LR CK 7, 7/1, straipsniu ir LR Visuomenes informavimo istatymo taikymo tesimu praktikoje", toliau - Senato nutarimas). Reikšminga ir tai, kad CK 7, 7/1 str. str., del kuriu taikymo buvo priimtas minetas Senato nutarimas, taip jau daug metu nebegalioja, kadangi nuo 2001 m. liepos l d. isigaliojo nauja CK redakcija.
Šalies argumentai
Pareiškejas nurodo, kad teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad žinios nuo nuomones atribojimo pagrindas yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktu ir duomenu egzistavima galima nustatyti irodymais, kai asmuo, išreikšdamas nuomone apie ivykius, paskelbia naujas žinias, žeminancias asmens garbe ir oruma ir neatitinkancias tikroves, asmens teises yra ginamos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo CBS teiseju kolegijos 2007 m. gegužes 8 d. nutartis civ. byloje A. S. v. UAB „Šilo bite" ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2007; 2008 m. rugsejo 23 d. nutartis civ. byloje L. L. ir kt. v. UAB „Roventa" ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2008).
Pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo CBS teiseju kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartyje (civ. byloje A. Š. v. L. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006) nurode, kad duomenys neatitinka tikroves, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikruju tokiu faktu, aplinkybiu nebuvo arba buta kitokiu; atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvaciai vertinami ivyke faktai; paskleisti duomenys neatitinka tikroves, jeigu faktai tikroveje neegzistavo, ivykiai klostesi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvaciai ivykusiems faktams. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo CBS teiseju kolegija 2007 m. kovo 16 d. nutartyje civ. byloje A. K. v. UAB „Joneda" ir kt., bylos Nr. 3K-3-113/2007 pabreže, kad pagrindiniu duomenu ir nuomones atribojimo veiksniu turi buti laikomas teiginiu patikrinimo, irodomumo kriterijus; kiekvienu atveju taip pat reikia atsižvelgti i teiginio konteksta, išspausdinimo ir kt. aplinkybes.
Pareiškejas pažymi, kad nors Senato nutarimo 7 p. nurodyta, kad nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, taciau ji turi remtis tikrais faktais. Jo teigimu, pagrindinis veiksnys, leidžiantis atriboti nuomone ir žinia (duomenis, informacija ar pan.) yra teiginiu patikrinimo, irodomumo kriterijus. Teiginys, ar asmuo buvo KGB agentas, neabejotinai gali buti patikrintas. Pažymi, kad Sovietinis valstybes saugumo komitetas (KGB) okupacijos metais buvo statutine struktura, priklausymas kuriai buvo griežtai formalizuotas. Asmens priklausymo KGB nustatymo procesas yra išdestytas specialiose teises normose - LR Asmenu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, iskaitos ir prisipažinusiuju apsaugos istatyme ir atitinkamuose poistatyminiuose teises aktuose, o asmenis slapta bendradarbiavusiais su KGB ar kitomis specialiosiomis tarnybomis gali pripažinti tik teismas (Vilniaus apygardos administracinis teismas), asmenu, slapta bendradarbiavusiu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (Liustracijos komisija) teikimu. Pažymi, kad pareiškejas niekada nebuvo KGB agentu. Pabrežia, kad V. T. pats prisipažino neturintis jokiu irodymu apie galima pareiškejo bendradarbiavima su KGB. Pareiškejo manymu, jeigu V. T. iš tikruju butu reiškes nuomone, tai nebutu buve poreikio teisintis, jog jis neturi jokiu savo teiginio irodymu, kadangi nuomones nereikia irodineti irodymais. Tai reiškia, kad V. T. paskleide tycia tikroves neatitinkancia informacija, paniekinancia bei žeminancia pareiškeja bei pakertancia pasitikejima juo.
Taip pat pareiškejas nesutinka su teismo išvada ir del 2008 m. lapkricio 24 d. epizodo, kur V. T. Lietuvos televizijos laidoje "Redakcija" paskleide tikroves neatitinkancia informacija, paniekinancia bei žeminancia ji bei pakertancia pasitikejima juo, esa: "...ir iniciatorius butent šito veiksmo ponas S. ...tai yra buves skundikas... buvusio režimo skundikas, jis važinejo i užsieni su liaudies ansambliais ir raše skundus, jeigu kažkas ne taip ten elgesi“. Jo manymu, teismo išvada, kad pareiškejas yra viešas asmuo, todel turi buti pakantesnis kritikai ir nereikalauti panašiu standartu, kaip privatus asmuo, yra nepagrista. Pažymi, kad nei nacionaliniu teismu, nei EŽTT praktikoje niekada nebuvo laikomasi nuostatu, kad viešo asmens kritikos ribos yra beribes, t. y. kad apie vieša asmeni galima skleisti bet ka, ne tik griežta ir kandžia kritika, bet ir bet kokia, tame tarpe tikroves neatitinkancia informacija. Nurodo, kad žinios ir kritika yra skirtingi dalykai.
Pareiškejo manymu, V. T. nereiške savo požiurio, nusimanymo, nuovokos, faktu ir duomenu, reiškiniu ar ivykiu vertinimo ir pan. Pastarasis paskleide konkrecia informacija apie tai, jog pareiškejas buvo sovietiniam režimui tarnaujanciu skundiku, važinejo i užsieni su liaudies ansambliais ir raše skundus, jeigu kažkas ne taip ten elgesi, t. y. V. T. paskleide žinias BK 154 str. dispozicijos prasme. Pareiškejo manymu, žodžiai „buvusio režimo skundikas" neabejotinai yra ne tik tikroves neatitinkanti informacija, bet ir paniekinanti bei žeminanti ji bei pakertanti pasitikejima juo informacija.
Pareiškejo manymu, V. T. pasisake ne apie jo pareiškimus ar pasisakymus, bet priskyre jam nebutus dalykus, kuriu jis niekada nedare. Be to, neaišku, kur teismas ižiurejo hiperbolizavima pareiškimuose „KGB agentas", „skundikas" ar „važinejo i užsieni su liaudies ansambliais". Hiperbolizavimas reiškia „apibudinima ko nors hiperbolemis; hiperboliu vartojima". Pažymi, kad šiuo atveju jokiu pradiniu faktu, kuriuos butu galima hiperbolizuoti, t. y. padidinti savybes, perdeti, nebuvo.
Pažymi, kad ir nacionalineje teismu praktikoje nera tokios nuostatos, kad apie viešus asmenis galima skleisti bet kokia, tame tarpe ir neatitinkancia tikroves, šmeižikiška informacija. Nacionalineje teismu praktikoje, laikantis nuostatos, kad viešo asmens kritikos ribos yra platesnes, viešo asmens statusas labiau pabrežiamas tais atvejais, kai sprendžiamas neturtines žalos atlyginimo klausimas, pabrežiant, kad svarbiausiu viešo asmens gynimo budu laikytinas garbe ir oruma žeminanciu, tikroves neatitinkanciu žiniu paneigimas, o moralines (neturtines) žalos dydis negali tureti dominuojancio vaidmens (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo CBS išplestines teiseju kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje V. 2. v. UAB „Lietuvos rytas" ir kt, bylos Nr. 3K-7-130/2000; 2005 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje K L. v. UAB „ Ukininko patarejas" ir &., bylos Nr. 3K-42/2005; 2007 m. gegužes 8 d. nutartis civ. byloje A. S. v. UAB „ Rinkos aikšte " ir kt., bylos Nr.3K-3-193/2007).
Atkreipia demesi i tai, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo BBS išplestine teiseju kolegija 2005 m. lapkricio 22 d. prieme nutarti baudž. byloje Nr. 2K-7-645/2005, kuria buvo atmestas nuteistojo V. M., nuteisto pagal LR BK 154 str. 2 d., kasacinis skundas ir kurioje nukentejusiuoju buvo pripažintas viešas asmuo - tuometinis LR Seimo pirmininkas A. P. Tai reiškia, kad asmenys, paskleide tikroves neatitinkancias žinias (informacija, duomenis) apie viešus asmenis, esant atitinkamiems pagrindams gali buti traukiami tiek civilinen, tiek baudžiamojon atsakomyben. BPK 168 str. l d. nustatyta, kad prokuroras, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, gali atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi. Pareiškejo manymu, prokuroro 2008 m. gruodžio 16d. nutarime nebuvo konstatuota, kad pareiškimas pradeti ikiteismini tyrima yra akivaizdžiai neteisingas. Pažymi, kad nustatyti, ar konkreciu atveju veika turi nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 2 d. požymiu, galima ne a priori, o tik atlikus ikiteismini tyrima, apklausus suinteresuotus asmenis, reikiamu atveju paskyrus ir atlikus lingvistines ar pan. ekspertizes bei atlikus kitus veiksmus. Nurodo, kad prokuroras padare išvada, jog V. T. pareiške savo nuomone bei pareiškeja kritikavo, net neapklauses paties V. T. , t. y. neišsiaiškines jo motyvu ir jo santykio su paskleista informacija. Pažymi, kad teismas neišnagrinejo jo skundo visa apimtimi. Pareiškejo manymu, V. T. tycia paskleide tikroves neatitinkancia informacija, paniekinancia bei žeminancia pareiškeja bei pakertancia pasitikejima juo, t. y. V. T. veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d., požymiai.
Teismo posedyje pareiškejas G. S. ir jo atstovas praše skunda tenkinti.
Pareiškejo G. S. 2009-02-09 skundas del Vilniaus m. 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 m. sausio 26 d. nutarties ir Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos 2008 m. gruodžio 16 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo, tenkintinas.
Lietuvos Respublikos BPK 168 straipsnis, reglamentuojantis atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagrindus ir tvarka, numato, jog prokuroras, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, o reikiamais atvejais – ir ju patikslinima gali atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Apeliacines instancijos teismo nuomone, prokuroras atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal seimo nario G. S. 2008 m. gruodžio 3 d. pareiškima del Seimo nario V. T. veiksmu, teigiant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, nepagristai. Prokuroras skundžiamame nutarime pripažino, kad pareiškejas yra Seimo narys, kuriam taikomi viešojo asmens kriterijai. Viešieji asmenys reprezentuoja visuomene, valstybe, todel ju veiklai keliami didesni reikalavimai nei eilinio visuomenes nario veiklai. Viešas asmuo turi buti tolerantiškesnis, pakantesnis „kritikai“ ir nereikalauti panašiu standartu kaip privatus asmuo. Teismo nuomone, šiuo atveju diskriminuojanciu teisiniu standartu taikymas viešuju asmenu garbes ir orumo gynybai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatoms, kad istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams visi asmenys lygus. Žmogaus teisiu negalima varžyti ir teikti jam privilegiju del jo lyties, rases, tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pažiuru pagrindu. Todel kiekvieno žmogaus orumas turi buti ginamas nepriklausomai nuo to, koki teisini ar socialini statusa jis turi.
Apeliacines instancijos teismo nuomone, jeigu Seimo narys pasisako užsienio valstybes laikraštyje apie kita Seimo nari ar per visuomenes informacijos priemone (televizija), kad šis yra pažeides arba galiojancius istatymus arba visuotinai priimtas morales normas, susijusias su darbine, politine, visuomenine veikla, verslu, privaciu gyvenimu, tai tokie pasisakymai igauna visuomenine reikšme. BPK 407 str. numato, kad privataus kaltinimo bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus, t.y. jei BPK 407 str. nurodytos veikos turi visuomenine reikšme (BPK 409 str. 1 d. Jeigu prokuroras motyvuotai nutaria, kad veika neturi visuomenines reikšmes, gali nurodyti nukentejusiajam ar jo atstovui, jog ikiteisminis tyrimas nebus atliekamas ir galima kreiptis del bylos nagrinejimo privataus kaltinimo tvarka. Taciau šis klausimas nagrinetas nebuvo.
Apeliacines instancijos teismo nuomone, prokuroras prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nepagristai, spekuliatyviai analizuodamas bei vertindamas kaip „nuomone“, o ne „žinia“ V. T. žodžius, skelbtus: 1) portalo „alfa.lt“ 2008.11.15 pranešime, 2) portalo „Balsas.lt“ 2008.11.15 pranešime. Taciau šiuose portaluose buvo cituojami bei komentuojami Seimo nario V. T. žodžiai, remiantis išplatinta naujienu agenturos BNS informacija apie V. T. neva pasakytus Lenkijos dienrašciui „Rzeczpospolita“ žodžius. Išreikalavus patikrinimui prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisejo tureta medžiaga, joje nebuvo nei išplatinto naujienu agenturos BNS informacijos teksto originalo, nei Lenkijos Respublikos dienrašcio „Rzeczpospolita“ originalo, kuriame buvo atspausdinti Seimo nario V. T. pasisakymai (žodžiai) apie Seimo nari G. S. . Todel darytina išvada, jog skundžiamas prokuroro 2008.12.16 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima dalyje del Seimo nario V. T. pasakytu žodžiu Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ apie Seimo nari G. S. buvo pagristas spejimais, remiantis perpasakota informacija, paskelbta išvardintuose portaluose. Šiuo atveju prokuroras gaves Seimo nario G. S. pareiškima, remiantis BPK 168 str. 1 d., turejo gauti papildoma paaiškinima ar patikslinima naujienu agenturos BNS, dienrašcio „Rzeczpospolita“ skelbiamu tekstu originalus bei pastarojo vertima. Tik ištyrus šia medžiaga butu galima spresti, ar yra neabejotinu pagrindu del kuriu baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str. 1 d. 1 p. ar kituose punktuose nurodytos aplinkybes) ir, kad G. S. nurodyti faktai, teiginiai apie galimai padaryta jo atžvilgiu nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes (BPK 168 str. 1 d.). Prokuroro nutarime atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima nemotyvuotas ir nepagristas teiginys, kad negali buti vertinami kaip nusikalstami tokie Seimo nario V. T. veiksmai, kada jis Lietuvos televizijos 2008.11.24 laidoje „Redakcija“ pasake žodžius, jog G. S. „yra buves skundikas... buvusio režimo skundikas, jis važinejo i užsieni su liaudies automobiliais raše skundus, jeigu kažkas ne taip ten elgesi“. Šiuo atveju BPK 168 str. 1 d. nurodytu alternatyvu: 1) kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika akivaizdžiai neteisingi ar 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, nenustatyta. Nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima dalyje del Seimo nario V. T. pasakytu Lietuvos televizijos 2008 m. lapkricio 24 d. laidoje „Redakcija“ žodžiu, „ ...ir iniciatorius butent šito veiksmo ponas G. S. ..., t.y. buves skundikas...buvusio režimo skundikas, jis važinejo i užsieni su liaudies ansambliais ir raše skundus, jei kažkas ne taip ten elgesi“ yra nemotyvuotas, todel naikintinas kaip nepagristas (BPK 168 str. 2 d.).
Del aukšciau paminetu aplinkybiu, negavus V. T. paaiškinimu, nesant naujienu agenturos BNS išplatintos informacijos ir dienrašcio „Rzeczpospolita“ originalo bei vertimo, nera galimybes tinkamai ir pagristai ivertinti laikraštyje neva paskelbtus Seimo nario V. T. žodžius ir spresti, ar jo veikoje yra BK 154 str. 2 d. numatyti subjektyvus požymiai bei priimti pagrista ir teisinga procesini sprendima. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties tvirtinimai ir teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo teiseja sutinka su prokuroro nutarime aiškiai išdestyta pozicija, kad negali buti vertinami kaip nusikalstami tokie Seimo nario V. T. veiksmai, kai jis Lietuvos televizijoje 2008 m. lapkricio 24 d. laidoje „Redakcija“ pasake žodžius, kad G. S. „yra buves skundikas...buvusio režimo skundikas, jis važinejo i užsieni su liaudies ansambliais ir raše skundus, jei kažkas ne taip ten elgesi“ yra nepagristi argumentais, nemotyvuoti, todel ir šioje dalyje skundžiama teismo nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 65, 168, 440, 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,
nutare:
Panaikinti LR Generalines prokuraturos prokuroro 2008 m. gruodžio 16 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal G. S. 2008 m. gruodžio 3 d. pareiškima.
Panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarti, kuria atmestas G. S. skundas panaikinti LR Generalines prokuraturos prokuroro 2008 m. gruodžio 16 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Nutartis galutine ir neskundžiama.