Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1376-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
2S-1376-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Atsakovas
O. J.
Ieškovas
E. J.
Civilinė byla Nr. 2S-1376-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Neringos Švedienės, Algirdo Auruškevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4056-131/2010 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei O. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. J. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės S. J. santuoką, nustatyti su juo nepilnamečių vaikų S. J. ir A. J. gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovės vaikams išlaikymą po 350 Lt per mėnesį, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas E. J. pateikė teismui 2010-05-12 prašymą nustatyti laikiną jo bendravimo su dukromis A. J. ir S. J. tvarką: trečiadieniais ieškovas paima dukrą A. J. iš vaikų darželio 16.30 , o S. J. 17.00 iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su jomis iki 20.00 val., kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį - nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Nurodė, kad atsakovė nuolat draudžia bendrauti su vaikais, neleidžia dukroms net prisiartinti prie ieškovo, taikiai susitarti dėl bendravimo su dukromis nepavyksta.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašymui dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pritarė. Nurodė, kad šeima konfliktiška, nors ieškovas gyvena su vaikais viename bute, bet neturi galimybės su jais bendrauti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi ieškovo E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje nustatė ieškovo E. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J., gimusia (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas E. J. kiekvienos savaitės trečiadienį paima A. J. iš darželio nuo 16.30 val., dukrą S. J. iš jos gyvenamosios patalpos bei bendrauja su dukromis iki 20.00 val. vakaro; kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį ieškovas bendrauja su nepilnametėmis A. J. ir S. J. nuo 10.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro. Teismas atsižvelgė į vaikų amžių, į tai, kad ieškovas neturi galimybės bendrauti su vaikais, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė O. J. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Nurodė, kad ieškovo prašymas įteiktas teismui 2010-05-13 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame nei ieškovė, nei jos atstovė nedalyvavo, taigi negalėjo pateikti ir savo argumentų dėl šio prašymo. Atsakovė negalėjo dalyvauti minėtame teismo posėdyje, nes sirgo dukra ir nebuvo su kuo ją palikti. Teigė, kad nei CPK 144, 145 str., nei CK 3.65 str. nenumato laikinos nepilnamečių bendravimo su tėvu, kuris gyvena kartu su vaikais ir turi su jais neribotas galimybes bendrauti, tvarkos. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis su vaikais bendrauti negali. Priešingai, grįžęs iš darbo, jis užsidaro savo kambaryje ir su vaikais nebendrauja, o dėl girtavimo ir impulsyvaus elgesio vaikai jo tiesiog bijo. Ieškovo pareiškimai policijai, kad atsakovė jam tariamai daro kliūtis bendrauti su vaikais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nė vienas iš jų iki šiol nepasitvirtino. Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes atsakovė, siekdama apsaugoti vaikus nuo psichologinės įtampos namuose, kiekvieną savaitgalį stengiasi su vaikais išvažiuoti į savo tėvo sodybą kaime, kur vaikams suteikiamas pilnavertis poilsis, planuoja vaikų vasaros atostogas, o nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka verčia keisti planus. Vaikų teisių apsaugos tarnybos pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo labai formali. Ši institucija turėtų siekti, kad būtų užtikrinta rami ir vaikams saugi aplinka jų pačių namuose, pamažu ir be prievartos būtų atkurti prarasti ieškovo bendravimo įgūdžiai su vaikais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. J. prašė atskirojo skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad tiek atsakovei, tiek jos atstovei apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai. Atsakovė nepateikė jos neatvykimą pateisinančio dokumento – dukters ligos pažymos, neįvardijo, kuri dukra sirgo, be to, nors neatvyko pati, turėjo atstovę, taigi galėjo tinkamai ir laiku pasirūpinti savo interesų apsauga. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo su dukromis tvarką, nes atsakovė draudžia dukroms bendrauti su tėvu (ieškovu), nuolat žemina ieškovą dukrų akyse, perduoda mergaitėms tariamai girdėtus neigiamus ieškovo atsiliepimus apie jas. Toks gyvenimas gali būti vertinamas kaip gyvenimas skyrium. Atsakovės teiginys, jog pirmos instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo su vaikais tvarką, taikė neegzistuojančias laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka skundžiamos nutarties bei ieškovo prašymo turinio. Neleisdama ieškovui bendrauti su vaikais, atsakovė pažeidžia jų teises bendrauti su tėvu, būti ieškovo auklėjamoms ir aprūpinamoms. Apeliantės teiginiai dėl dukrų nenoro bendrauti su tėvu, jo agresyvumo ir girtavimo niekuo neparemti ir nepagrįsti, o atsakovės elgesys darant įtaką jų elgesiui, formuojant mergaitėms neigiamą ieškovo įvaizdį, pavojingas, iškreipiantis požiūrį į moralę ir šeimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės O. J. atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnis išvardija galimas laikinąsias apsaugos priemones, o 1 d. 13 p. nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti numatytos ir kituose įstatymuose. Nagrinėjamu atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas šeimos byloje, vadinasi, gali būti taikomos ir CK 3.65 str. numatytos, arba jame konkrečiai neįvardintos, tačiau atitinkančios šio straipsnio tikslus, laikinosios apsaugos priemonės. CK 3.65 straipsnis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siekiant apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Taigi, apeliantės nurodyta aplinkybė, kad įstatymas konkrečiai neįvardija tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip laikina bendravimo su vaikais tvarka nėra kliūtis tokią laikiną apsaugos priemonę taikyti, nes įstatymas pateikia tik pavyzdinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, o konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į jų tikslus bei konkrečias aplinkybes, taiko teismas.

Atsakovė O. J. nesutinka, kad ieškovas E. J. bendrautų su nepilnametėmis dukromis A. ir S. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytą tvarką ir teigia, kad ieškovas turi neribotą galimybę bendrauti su dukromis, nes gyvena tame pačiame bute ir su jomis nebendrauja pats, t.y. grįžta iš darbo ir užsidaro savo kambaryje bei su vaikais nebendrauja. Kita vertus, atsakovė teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, nes atsakovė, siekdama apsaugoti vaikus nuo psichologinės įtampos namuose, kiekvieną savaitgalį stengiasi su vaikais išvažiuoti į savo tėvo sodybą kaime, kur vaikams suteikiamas pilnavertis poilsis. Šie atsakovės teiginiai tarpusavyje prieštarauja, nes matyti, kad nors ji teigia, jog ieškovui neriboja bendravimo su vaikais, iš tikrųjų pati pripažįsta, jog mėgina tokio bendravimo išvengti ir vaikus savaitgaliais išveža pas tėvą. Atsakovės teiginiai, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis su vaikais bendrauti negali, nepagrįsti, nes tokių įrodymų pateikimas yra labai apsunkintas. Ieškovas savo prašymą motyvavo, jam pritarė išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, taigi teisėjų kolegijos manymu, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo. Įrodymus, pagrindžiančius, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo pateikti atsakovė, tačiau jokių įrodymų nepateikė, taigi laikytina, kad ji pati savo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nepagrindė.

Iš ieškovo, atsakovės, išvadą teikiančios institucijos nurodytų aplinkybių matyti, kad šeima gyvena viename bute, tačiau atsakovas gyvena atskirame kambaryje ir su ieškove bei vaikais praktiškai nebendrauja, tarpusavio santykiuose vyrauja įtampa. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė su vaikais praktiškai gyvena atskirai. CK 3.165 str. 1 d. numato tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Ši įstatyme numatyta teisė gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimi civ.b. Nr. 3-3-1176/2003, minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tokiu atveju, jei susitikimai traumuoja vaikus psichologiškai ir neatitinka vaikų individualių interesų, kai vaiko brandai, pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka. Šioje byloje nėra nė vieno objektyviai nustatyto fakto, įrodančio, kad ieškovas netinkamai auklėja ar prižiūri dukras, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su dukromis tvarka kenkia jų psichologinei savijautai, vystymuisi. Apeliantės nurodytos aplinkybės apie ieškovo girtavimą ir impulsyvų, neigiamą elgesį vaikų atžvilgiu nėra paremtos įrodymais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė pagrindo panaikinti skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną ieškovo bendravimo su dukromis tvarką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tėra nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, išsprendus bylą iš esmės, ji gali būti nustatyta ir kitokia.

Apeliantė, ginčydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nesutiko su Vaikų teisių apsaugos tarnybos pozicija, nurodžiusi, jog ji labai formali. Toks vertinimas nepagrįstas. Į bylą yra pateiktas Vaikų teisių apsaugos tarnybos atliktas 2010-03-19 buities tyrimo aktas bei išvada. Tai rodo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba lankėsi ieškovo ir atsakovės namuose, bendravo su jais ir vaikais, vadinasi, šios institucijos pateikta išvada paremta pastebėjimais ir šeimos narių, juos mačius ir išklausius, santykių vertinimais, laikytina įrodymu, kuriuo teismas gali remtis.

Ginčydama skundžiamą nutartį atsakovė teigė, kad nei ji, nei jos atstovė nedalyvavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-13 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taigi negalėjo pateikti ir savo argumentų dėl šio prašymo. Apeliacinės instancijos teismui atsiųstoje atskirojo skundo medžiagoje nėra įrodymų, pagrindžiančių tinkamą pranešimo atsakovei (jos atstovei) įteikimą apie parengiamąjį teismo posėdį, tačiau atsakovė ir neginčija, jog jai apie teismo posėdį buvo pranešta. Ji tik nurodė, kad negalėjo jame dalyvauti, nes sirgo dukra. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, jog jei ieškovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, jame galėjo dalyvauti jos atstovė, kuri galėjo ginti apeliantės interesus. Be to, atsakovė savo poziciją išdėstė atskirajame skunde ir teisėjų kolegija tai įvertino, todėl laikytina, kad atsakovė savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismui išdėstė.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 36). Kadangi atsakovės O. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties netenkintas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės O. J. į valstybės biudžetą 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius