- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 1S-1676-317/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. G. (R. G.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1046 netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį jam paskiriant 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalies ir 9 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nuosprendis, paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. birželio 18 d., pabaiga – 2016 m. gruodžio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. rugpjūčio 5 d. – 2 metai 4 mėnesiai 23 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. priimtu nutarimu Nr. 1046 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ nutarta netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, rekomenduoti nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į tai, kad R. G. anksčiau teistas septynis kartus, šis teistumas – aštuntas, teismas jam anksčiau jau buvo parodęs pasitikėjimą ir buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Be to, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža Komisija įvertino ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (81 balas). Komisija nutarime taip pat pažymėjo, jog R. G. bausmės atlikimo metu pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė vieną kartą ir, nors nuobauda negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas.
Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė jo skundą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos nutarimo motyvais ir sprendė, kad šiuo metu netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
R. G. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. G. atlikdamas bausmę yra skatintas vieną kartą, faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. G. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Nepaisant to, kad nuteistasis skunde pirmosios instancijos teismui deklaravo, jog jis jau pilnai pasitaisęs ir gali bausmę toliau atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis anksčiau teistas net septynis kartus, šis teistumas – aštuntas, pirmą kartą teisiamas buvo vos penkiolikos metų, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams (b. l. 5). Šiame kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad laisvėje R. G. pragyvendavo iš žmonos darbo užmokesčio, valstybinių pašalpų, taip pat dalį pajamų gaudavo neteisėtu būdu, tačiau pats nei laisvėje, nei pataisos namuose paskutiniu metu nedirba, pragyvena iš draugų siunčiamų pinigų, gaunamų piniginių išmokų, t. y. faktiškai priklausomas nuo kitų asmenų finansinės paramos. Marijampolės pataisos namų psichologinė tarnyba taip pat pastebėjo, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra pakankama (b. l. 14). Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie nuteistojo galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. O tai, kad jis turi nepadengtų teismo priteistų civilinių ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų beveik už 12000 Lt, tik dar labiau sustiprina abejones dėl nuteistojo pasiryžimo savo tikslų siekti teisėtais būdais ir teisėtomis priemonėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam jau buvo anksčiau taikytas bausmės lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikaltimus, teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino ir tai rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei bei visuomenės normų ir įstatymų ignoravimą.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog R. G. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai: per bausmės atlikimo laikotarpį jis ne tik vieną kartą buvo paskatintas, tačiau vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, būdamas nuteistas ne pirmą kartą, R. G. išvadų nepadarė ir atlikdamas bausmę toliau ignoravo privalomas elgesio taisykles. Taigi, šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.
Būtina pažymėti ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys” metodiką parodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka pakankamai didelė – 81 balas, kas atitinka vidutinį vertinimo rezultatą, artimą aukštam (b. l. 17). O tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra daugiau kaip du metai (iš paskirtų 6 m. 7 mėn.), nagrinėjamu atveju neleidžia daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis yra pakankama ir adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Todėl šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad R. G. jau nėra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 1046 netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti, juolab, kad nuteistasis jokių apylinkės teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo motyvų skunde nenurodė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. G. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.