- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2SA-90-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05601-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjos L. B. skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas iš dalies, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š., Nordea Bank F. P., Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrių, valstybės biudžetinė įstaiga „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. B. (toliau – skolininkė) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti antstolio D. Š. (toliau – antstolis) 2010 m. liepos 12 d. patvarkymą Nr. 0178/09/02187, reg. Nr. S1-3199 patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą (toliau – Patvarkymas Nr. 1) ir 2012 m. gegužės 29 d. patvarkymą Nr. S1-53350 dėl informacijos pateikimo (toliau – Patvarkymas Nr. 2). Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5188-578/2009, taip pat 2010 m. birželio 22 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-989-578/2010, kuriomis skolininkės turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Patvarkymu Nr. 1 antstolis skolininkės darbdavio prašė patikrinti ir jam pranešti, ar pas skolininkės darbdavį yra skolininkei išmokėtinų lėšų ir joms esant, įpareigojo skolininkės darbdavį sustabdyti tokius mokėjimus: nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį po 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno M. A. Patvarkymu Nr. 2 skolininkės darbdaviui pakartojo analogiškus minėtame patvarkyme nustatytus įpareigojimus. Antstolio įpareigojimai skolininkės darbdaviui riboti skolininkės darbo užmokesčio išmokėjimą yra neteisėti ir tiesiogiai pažeidžiantys skolininkės teises, nes iš antstolio priimtų dokumentų turinio matyti, kad antstolis, uždraudęs skolininkės darbdaviui išmokėti skolininkei darbo užmokestį neribotą laiką, iš esmės areštavo neribotą skolininkės lėšų dydį, nors pagal proceso įstatymą negali aprašyti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, areštas galimas tik esamo, bet ne būsimo turto atžvilgiu, todėl laikytina, kad antstolis pradėjo išieškojimo iš skolininko turto procedūrą, kuri negalima vykdant teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi skolininkės skundą tenkino iš dalis: įpareigojo antstolį areštuotąją skolininkės darbo užmokesčio, kurį jai moka biudžetinė įstaiga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, dalį pervesti į skolininkės nurodytą jai priklausančią sąskaitą kredito įstaigoje, kurioje esančios ir į kurią patenkančios lėšos yra areštuotos; kitą skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmetė; priteisė suinteresuotajam asmeniui - Nordea Bank F. P., Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrių, iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas - 1 252,11 Lt; priteisė valstybei iš skolininkės procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 18,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. ir 2010 m. birželio 22 d. nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neuždrausta skolininkei turėti areštuotą turtą kaip savo, gauti iš jo pajamas. Tačiau lėšos, esančios skolininkės sąskaitose, gali ir turi būti areštuotos. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėjo tik apriboti skolininkės galimybę disponuoti areštuotu turtu, kurio sudedamoji dalis yra areštuotosios darbo užmokesčio dalys. Teismas sprendė, kad areštuotos skolininkės darbo užmokesčio dalies nėra pagrindo laikyti darbdavio sąskaitoje, apriboti skolininkės disponavimą šiomis lėšomis galima ir kitokiais būdais. Išieškotojų interesams nebus žalos, jei skolininkės lėšos, gautos kaip darbo užmokestis, bus laikomos areštuotos pačios skolininkės sąskaitoje: skolininkė neturės galimybės disponuoti areštuotomis lėšomis. Todėl antstolį įpareigojo pakeisti skolininkės turtinės teisės gauti darbo užmokestį suvaržymo būdą: leisti areštuotąją skolininkės darbo užmokesčio dalį pervesti į skolininkės nurodytą sąskaitą, kurioje esančios ir į kurią patenkančios lėšos yra areštuotos (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors skolininkės skundą tenkino iš dalies, atitinkama dalimi skundžiamų antstolio patvarkymų nepanaikino, kurie dėl to liko galioti visa apimtimi. Teismas pablogino antstolio veiksmus apskundusios skolininkės padėtį, nes patvarkymais antstolis sustabdė ne visų skolininkės lėšų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimą, o tik tų, kurios viršija 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno M. T. skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad visas skolininkės darbo užmokestis iš jos darbdavio turi būti pervestas į skolininkės sąskaitą, tačiau į tokią, kuri yra areštuota, tokiu būdu skolininkė negalėtų disponuoti visu darbo užmokesčiu, o ne jo dalimi. Darbo užmokestis yra konkreti pinigų suma, mokama periodiškai už atliktą darbą, todėl ji nustatoma, kai nustatomos jos dydį įtakojančios aplinkybės, dėl ko teisė gauti darbo užmokestį nėra tęstinė, o yra vienkartinė konkreti turtinė teisė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank F. P., Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrių, prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis ėmėsi perteklinių veiksmų, nurodydamas skolininkei priklausančias lėšas laikyti darbdavio sąskaitoje, todėl įpareigojo antstolį pakeisti teisės gauti darbo užmokestį suvaržymo būdą – leisti areštuotą skolininkės darbo užmokesčio dalį pervesti į jos sąskaitą, kurioje esančios ir į kurią patenkančios lėšos yra areštuotos. Teismas nepakeitė skolininkės areštuojamos darbo užmokesčio dalies ir proporcijų, tik įpareigojo antstolį pakeisti skolininkės turto suvaržymo būdą, todėl nepagrįsti yra atskirojo skundo argumentai dėl skolininkės padėties pabloginimo. Piniginės lėšos, kurias skolininkė gauna kaip darbo užmokestį, patenka į turto sąvoką. Jeigu šiuo atveju taikytinos CPK nuostatos dėl išieškojimo iš turtinių teisių, pastarosios taip pat gali būti areštuojamos vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nereglamentuoja tvarkos, kaip antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi aprašyti lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 straipsnį, antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti skolininko pinigines lėšas ir toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui. Todėl patvarkymai neprieštarauja proceso įstatymui ir teismų praktikai, keistinas tik skolininkės teisės gauti darbo užmokestį suvaržymo būdas, areštuotą darbo užmokesčio dalį pervedant ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o į skolininkės areštuotą sąskaitą kredito įstaigoje.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo valstybės biudžetinė įstaiga „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis vykdė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5188-578/2009, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties pagrindu taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovui R. B. nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55 Lt vertės turto areštas kita laikinąja apsaugos priemone – atsakovams R. B. ir L. B., nuosavybės teise priklausančio 1 127 418,55 Lt vertės turto areštu, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-989-578/2010, kuria taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė – atsakovams R. B. ir L. B. nuosavybės teise priklausančio 34 951 712,83 Lt vertės turto areštas, uždraudžiant šį turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises. Vykdydamas minėtas teismo nutartis antstolis priėmė Patvarkymą Nr. 1, kuriuo skolininkės darbdaviui nurodė patikrinti ir pranešti, ar pas skolininkės darbdavį yra skolininkei išmokėtinų lėšų ir joms esant, įpareigojo skolininkės darbdavį sustabdyti tokius mokėjimus: nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davinių sumos kiekvieną mėnesį po 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA; Patvarkymu Nr. 2 nurodė analogiškus minėtame patvarkyme nustatytus įpareigojimus.
Pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Vykdydamas minėtą teismo nutartį, antstolis CPK 677 straipsnio nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą, turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnis), nes teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – savaime yra vykdomasis dokumentas ir turto arešto aktas. CPK 675 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, vykdymo. CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija tiesiogiai nereglamentuoja tvarkos, pagal kurią antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto, turi surasti ir aprašyti pas trečiuosius asmenis esantį atsakovo turtą – pinigines lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia teisės spraga turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 straipsnį tiek, kiek reikalinga įvykdyti nutartį areštuoti turtą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). CPK 689 straipsnis reglamentuoja antstolio atliekamą piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą, kai antstolis nukreipia išieškojimą į pinigines lėšas, todėl vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – šis straipsnis tiesiogiai netaikytinas, o taikytinas tiek, kiek tokių antstolio veiksmų nesureguliuoja CPK 148 straipsnio 4 dalis, 675, 677 straipsniai. Pagal analogiją taikant CPK 689 straipsnio 4 dalį tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju antstolis turi išsiųsti patvarkymą aprašyti atsakovo pinigines lėšas. Toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 675 straipsnio 3 dalis, 689 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių – turto, įskaitant pinigines lėšas ir turtines teises, arešto – tikslui pasiekti pakanka to, kad būtų uždraustas disponavimas turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007). Antstolis, teismui 2009 m. rugsėjo 3 d. ir 2010 m. birželio 22 d. nutartyse nepasisakius areštuoto turto saugojimo klausimais, skolininkės darbdaviui nusiuntė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininkės vardu yra išmokėtinų lėšų, bei sustabdyti šių lėšų išmokėjimą laikydamas, kad areštuotos skolininkės piniginės lėšos turėtų likti darbdavio sąskaitoje arba kasoje. Tačiau antstolis minėtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalėjo vykdyti atsižvelgdamas ne tik į išieškotojo, bet ir į skolininko, realiai patiriančio teisinius ir turtinius teismo vykdytino sprendimo padarinius, interesus - tai antstolį įpareigoja interesų pusiausvyros vykdymo procese principas.
CPK 675 straipsnio 1 dalis numato, kad gali būti areštuota atskira nuosavybės teisės sudėtinė dalis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5188-578/2009, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-989-578/2010, kuriomis areštuotas skolininkės turtas, nenurodyti jokie areštuoto turto valdymo ir naudojimo suvaržymai. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. ir 2010 m. birželio 22 d. nutartimis draudimas taikomas tik vienai iš skolininkės nuosavybės teisės į turtą sudėtinių dalių – draudžiama turtu disponuoti, tačiau nedraudžiama jo valdyti ir juo naudotis (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis nesprendžia, leisti skolininkei turtu naudotis, ar ne. Teismo taikytas skolininkės turto (lėšų) areštas buvo tokios apimties, kad skolininkė negalėtų paimti turto atsiskaitymams ar atlikti kitokių veiksmų, dėl kurių būtų galima turto netekti, tačiau draudimas disponuoti turtu nedraudžia skolininkei pajamas iš darbinės veiklos gaunant į areštuotą banko sąskaitą, gauti palūkanų nuo banko sąskaitoje laikomos sumos, kitaip ją valdyti ir naudotis. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo ginčo patvarkymų neatitikimą pakankamumo reikalavimams (CPK 675 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojo antstolį imtis papildomų priemonių skolininkės interesams vykdymo procese užtikrinti, t.y. pakeisti skolininkės turtinės teisės gauti darbo užmokestį suvaržymo būdą, areštuotą skolininkės darbo užmokesčio dalį pervedant į skolininkės nurodytą jai priklausančią sąskaitą kredito įstaigoje, kurioje esančios ir į kurią patenkančios lėšos yra areštuotos.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, pagrįstai nenustatė vykdymo proceso normų pažeidimų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamus patvarkymus, ginčą išsprendė teisingai, dėl to Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas (CPK 329, 338 straipsniai).
Suinteresuotas asmuo bankas Nordea Bank F. P., Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrių, pateikė prašymą priteisti iš skolininkės 2 397,91 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, CPK 98 straipsniu ir, atsižvelgiant į nedidelį ginčo sudėtingumą bei pakankamą teisminę praktiką byloje spręstinais klausimais, suinteresuotam asmeniui iš skolininkės priteistina 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotajam asmeniui - Nordea Bank F. P., Lietuvove veikiančiai per Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrių (įmonės kodas 112025592) iš pareiškėjos L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 500,00 Lt (penkis šimtus litų).