- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 1-56-993/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46497-19-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Regina Agrba
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
R. B. 2019 m. spalio 25 d., apie 10.40 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto su A. J. P., kilusio dėl vairavimo kelyje, metu, priėjęs prie automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „G.“, kuriame tuo metu sėdėjo A. J. P., tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu vieną kartą trenkė į priekinio lango stiklą, 200 Eur vertės, jį įskeldamas, vieną kartą trenkė į priekines kairės pusės dureles, 100 Eur vertės, jas įbrėždamas ir įlenkdamas ir vieną kartą trenkė į galines kairės pusės dureles 100 Eur vertės, įbrėždamas ir įlenkdamas, tokiu būdu sugadino UAB „G.“ priklausantį automobilį ir padarė 400 Eur vertės turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. spalio 25 d., apie 10.00 val. jis važiavo Ateities plentu Petrašiūnų link, važiavo antra eismo juosta, prieš jį važiavo automobilis „Citroen C4”, melsvos spalvos, su reklama ant kėbulo. Važiuodamas iš paskos jis pamirkčiojo šviesomis, kad tas automobilis pasitrauktų, kadangi nepasitraukė, jis įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir pradėjo lenkti. Lenkiant su minėtu automobiliu susilygino ir atsisuko į „Citroen C4”, vairuotoją, pakėlė ranką, tokiu gestu norėdamas parodyti „ar sunku pasitraukti“. Po to nuvažiavo toliau, tačiau „Citroen C4” vairuotojas jį prisivijo, priartėjo prie jo automobilio galo ir pradėjo mirkčioti šviesomis, signalizuoti, pirštu rodė į dešinę kelio pusę, kaip suprato, prašė sustoti, tačiau jis nestojo, važiavo toliau į Kauno motorlaivių teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ten jis turi pirtelę, ją remontuoja. Tai yra privati teritorija, patekimui į ją yra vartai, kurie atsidaro tik turint leidimą, t. y. paskambinus telefonu. Jis leidimą turi. Visą tą laiką iki Kauno motorlaivių teritorijos „Citroen C4” automobilis važiavo paskui. Atsidarius minėtos teritorijos vartams, jis įvažiavo į teritoriją, stabtelėjo, palaukė, kol vartai užsidarys, kad „Citroen C4” vairuotojas negalėtų patekti į teritoriją. Užsidarius vartams, nuvažiavo toliau į aikštelę ir sustojo. Netrukus „Citroen C4” vairuotojas privažiavo prie jo, galimai į teritoriją pateko per miške esančią gatvelę, pro kurią galima patekti. Privažiavęs priekiu, sustojo ir vairuotojas staiga išlipo iš automobilio. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje. Išlipęs vaikinas atrodė labai agresyvus, iš karto priėjo prie jo automobilio, rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tiksliai ką sakė, negali pasakyti, neprisimena. Viskas vyko labai greitai. Rėkdamas jis trankė delnu jo vairuojamo automobilio stogą. Tada jis, sėdėdamas prie vairo, prasidarė langą ir paklausė, ko jis iš jo nori, bet vaikinas bandė per pravertą langą griebti jį, vėliau apspjovė jo veidą. Jis nedelsdamas užsidarė langą, nusivalė veidą, o vaikinas atsitraukė ir ėjo link savo automobilio, matyt, tuo metu pamatė ateinantį jo draugą. Kai tas vaikinas atsitraukė, jis išlipo iš savo automobilio ir ėjo link to vaikino automobilio, norėdamas paklausti ko tas vaikinas iš jo nori, tačiau vaikinas įsėdo į savo automobilį, užsivedė automobilį ir dar pajudėjo link jo, dėl ko jam teko ant bortelio užšokti. Galimai tada jis prisilietė prie jo automobilio priekinio sparno, nes šokdamas ant bortelio neišlaikė lygsvaros. Prie automobilio šono nebuvo priėjęs. Automobilio su jokiu daiktu nedaužė, nebraižė ir negadino. Tuo metu, kai galėjo prisilieti prie automobilio jokių įrankių neturėjo. Ar vaikino vairuojamas automobilis buvo apgadintas, nepastebėjo, nekreipė dėmesio, labiau žiūrėjo į vairuotoją, įbrėžimų nematė, automobilis blizgėjo, atrodė gražus. Vaikinui nuvažiuojant, prie jo priėjo geras draugas R. J., su kuriuo buvo susitaręs susitikti, ir paklausė, kas čia nutiko. Jis jam papasakojo, kad tas vaikinas persekiojo jį, streso įvarė. Tada jis su R. J. išsikrovė iš jo automobilio vamzdžius ir po 10-15 min. išvažinėjo iš teritorijos. Važiuodamas matė, kad tas automobilis stovi prie gatvės, jis dar pravažiuodamas vairuotojui parodė, kad pas jį yra vaizdo registratorius. Jo nuomone, vairuotojas išsigandęs iškvietė policijos pareigūnus, nes turėjo lygtinumą. Pats pareigūnų nekvietė, galvojo, kad viskas paprastai išsispręs. Tačiau po mėnesio jį iškvietė apklausą, per kurią viską ir papasakojo, o dar vėliau buvo iškviestas į akistatą, per kurią jis sužinojo, kad kažkas nešė tam vairuotojui pinigus ir bandė susitarti, tačiau jis jokių pinigų nemokėjo, nes jokios žalos nepadarė, vaikinas viską išsigalvoja. Vaizdo įrašas pas jį per tą laiką neišliko, užsirašė ant viršaus. Būtų žinojęs, kad vyks tyrimas, būtų išsaugojęs. Jo nuomone, vaikinukas pats galėjo sugadinti automobilį kol laukė policijos pareigūnų, kad jam nebūtų pasekmių už nepagrįstą policijos iškvietimą.
Liudytojas R. R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jis su R. B. buvo susitaręs susitikti prieplaukoje, (duomenys neskelbtini), kur stovi jo laivas. Jie darė lieptelį į laivą, bet pritrūko medžiagų, todėl R. B. turėjo jų atvežti. Belaukdamas R. B. jis vaikštinėjo prieplaukoje, prie laivo. Atsibodo laukti, todėl nusprendė eiti arčiau mašinų stovėjimo aikštelės. Eidamas pamatė, kaip sustoja R. B. automobilis, pasigirdo triukšmas, todėl jis paspartino žingsnius. Tada pamatė, kad kitas žmogus, rėkdamas „išlipk gaidy“, daužo R. B. automobilio stogą. Tuo metu jis buvo apie 10 ar 15 žingsnių atstumu nuo jo automobilio. Matė, kad R. B. sėdėjo savo automobilyje. Jis priartėjo dar arčiau ir tas žmogus, pamatęs jį, staiga šoko į savo automobilį ir išvažiavo iš teritorijos. Kai automobilis išvažinėjo, R. B. iššoko iš savo automobilio, klausė, ko jis čia nori, tačiau ta mašina greitai išvažiavo. Išvažiuojančios mašinos apgadinimų jis nematė, būtų pamatęs jei langas būtų skilęs, buvo pakankamai arti tos mašinos, tačiau automobilis atrodė tvarkingas, įlenkimų nesimatė.
Liudytojas R. R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo senas draugas, jiedu kartu remontuoja laive esančią pirtelę, kurią laiko Kauno motorlaivių teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tikslios datos nepamena, lyg 2019-ųjų metų spalio mėnesį, pirmoje dienos pusėje, tikslaus laiko nepamena, Kauno motorlaivių teritorijoje jis laukė R. B., kuris turėjo atvažiuoti jam padėti. Vaikščiodamas teritorijoje, būdamas maždaug 10 m atstumu nuo aikštelės, į kurią atvažiuoja automobiliai, išgirdo triukšmą, lyg kažkas rėktų. Ėjo pažiūrėti, kas vyksta. Aikštelėje pamatė R. B. vairuojamą automobilį, jame sėdintį patį R. B., šalia automobilio stovintį šaukiantį ir rankomis gestikuliuojantį jauną vaikiną, kuris rėkė, daužė delnu per R. B. automobilio stogą. Girdėjo žodžius „gaidy, išlipk“, tikslių žodžių ką dar rėkė, nepamena. Jis ėjo toliau jų link, ir jam pasirodė, kad tas vaikinas jį pamatė, todėl staiga atsitraukė nuo R. B. automobilio, įlipo į šalia stovintį automobilį, į vairuotojo vietą. Tai buvo šviesiai mėlynos spalvos automobilis, automobilio markės neįsidėmėjo, valstybinių numerių taip pat neįsidėmėjo. Vaikinui įlipus į automobilį, iš automobilio išlipo R. B., kažką pradėjo taip pat šaukti, gestikuliuodamas rankomis, o tas vaikinas iš karto spaudė gazą ir važiavo tiesiai į stovintį R. B., tačiau jis atsigręžė atgal. Kol matė konfliktą, R. B. vaikino automobilio nelietė. Ar tas automobilis buvo apgadintas išvažinėjant, neatkreipė dėmesio. Kai priėjo prie R. B., šis jam papasakojo, kad su šiuo vaikinu įvyko konfliktas, vairuojant kelyje, o po to jį nusekė iki čia, priėjo prie jo automobilio ir jį puolė (1 t., b. l. 48-49).
Perskaičius liudytojo parodymus teisiamojo posėdžio metu, jis juos patvirtino.
Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykį atsimena ir gali paaiškinti, kad pagal iškvietimą su kolege atvyko prie Kauno marių. Atvykę prie vartų rado stovintį taksi automobilį. To automobilio vairuotojas paaiškino įvykio aplinkybes, parodė įvykio vietą, į kurią jie abu pėsčiomis nuėjo. Ji nuo vartų kažkur apie 120 m nutolusi. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, automobilį, nufotografavo automobilį ir priėmė vairuotojo pareiškimą. Jokių pašalinių asmenų netoliese nebuvo. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nerado. Apžiūrėdamas automobilį matė jo apgadinimus, pamena, kad buvo apgadintas priekinis stiklas, durelės, visi sužalojimai užfiksuoti nuotraukose. Ant buferio taip pat matėsi apgadinimų, tačiau jie akivaizdžiai buvo seni, todėl jis uždavė „kontrolinį“ klausimą ir dėl šio apgadinimo. Tai vairuotojas patvirtino, kad buferis buvo apgadintas seniau, o stiklas, durelės apgadinti įvykio metu. Apgadinimai jam vizualiai matėsi. Matėsi, kad pareiškėjo nurodyti apgadinimai „šviežūs“. Seni apgadinimai būna dulkėti. Ant durelių esantys įbrėžimai parslystantys, jo nuomone apgadinimai galėjo būti padaryti dėl kito asmens fizinio poveikio aštriu daiktu. Nuotraukų kopijose gal nelabai matosi, nuotraukų originaluose labiau matosi apgadinimai. Pareiškėjas jam aiškino, kad jis į įvykio vietą atvažiavo iš paskos kito automobilio, lyg kažko norėjo paklausti ir to automobilio vairuotojas jį užsipuolė, išlipdamas iš durelių kažką pagriebė, lyg reples ar atsuktuvą ir su tuo daiktu apgadino jo automobilį. Visus asmens paaiškinimus pagal jo žodžius jis surašė pareiškime. Taip pat asmuo minėjo, kad jis į teritoriją, kurioje ir buvo apgadintas automobilis, pateko ne pro vartus, o pro miškelį. Kodėl jis pasiraukė iš įvykio vietos, kiek pamena, tai žmogus aiškino, kad bijojo, kad nepasikartotų tokie veiksmai, taip pat asmuo sakė, kad jų laukiant tas kitas vairuotojas išvažiavo iš teritorijos ir pro jį pravažiavo. Jiems atvykus tas kitas vairuotojas jau buvo išvažiavęs.
Liudytojas A. J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jis pagal iškvietimą važiavo Ateities plentu link Kauno marių antra eismo juosta. Netoli Kauno marių jis turėjo iškvietimą. Vairavo automobilį „Citroen C 4 Picasso“, kuris priklauso UAB „G.“. Šioje įmonėje jis dirba. Kelyje antroje eismo juostoje prieš jį važiavo autobusiukas, o už jo – kaltinamojo automobilis „VW Sharan“. Važiuodamas pamatė, kad kaltinamasis jam mirksi šviesomis, galimai todėl, kad jis jį praleistų. Jis nepasitraukė, nes prieš jį ir kita mašina važiavo. Tada kaltinamasis įsuko į pirmą eismo juostą ir jį pradėjo lenkti. Prasilenkdamas parodė jam vidurinį pirštą. Po to ir jis įsuko į pirmą eismo juostą, o tada kaltinamasis kelis kartus staigiai stabdė ir sudarė avarinę situaciją, jis vos jam į galinę automobilio dalį neatsitrenkė. Tada jis atšaukė užsakymą ir nusprendė pasiaiškinti, todėl važiavo iš paskos kaltinamojo automobilio. Kaltinamasis įvažiavo į teritoriją ir jis iš paskos važiavo. Važiavo keliuku iš kairės pusės, kur yra padarytas pravažiavimas. Kai įvažiavo į teritoriją, kaltinamasis jau buvo apsukęs automobilį priekiu į jį, o jis pasistatė automobilį taip pat priekiu į kaltinamojo automobilį. Tada jis išlipo, priėjo prie kaltinamojo automobilio ir klausė kaltinamojo, ką jis čia išdarinėja, pripažįsta, kad vartojo necenzūrinių žodžių. Kaltinamasis tuo metu sėdėjo automobilyje ir nieko nesakė, tada jis pasisuko ir ėjo link savo automobilio. Apsisukęs išgirdo, kad kaltinamasis atsidarė automobilio dureles ir jau eina link jo. Jis atsisuko, pamatė už jo stovintį kaltinamąjį, kuris rankose laikė galimai atsuktuvą, todėl paklausė „ką čia dabar dursi?“ ir greitai atsisėdo į savo mašiną, užsikūrė variklį ir jau norėjo važiuoti, tačiau kaltinamasis priėjo prie mašinos ir trenkė į vairuotojo duris, vėliau trenkė į galines dureles, smūgiai buvo stiprūs, jam sukilo stresas, jis truputį pavažiavo atbulomis ir užgeso, tada vėl užsikūrė variklį ir važiavo atgal, o kaltinamasis pribėgęs dar jam į automobilio langą, į kapotą su tuo daiktu trenkė, jis važiavo atgal ir vėl užgeso ir vėl užsikūrė ir važiavo toliau. Tada kaltinamasis dar akmenį ar plytą metė, bet nepataikė. Išvažiavęs iš teritorijos ir sustojęs prie kelio jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, pro jį kaltinamasis praėjus maždaug 15-20 min. pravažiavo, automobilyje buvo vienas. Įvykio vietoje jis per visą laiką jokių kitų asmenų nematė, liudytoją R. R. J. teisme mato pirmą kartą. Po maždaug pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis viską paaiškino, kartu nuėjo iki įvykio vietos. Policijos pareigūnai fotografavo, apžiūrėjo sugadinimus. Iš įvykio vietos jis pasišalino, nes išsigando kaltinamojo. Dėl kaltinamojo veiksmų jo vairuotam automobiliui buvo sugadintos abejos vairuotojo pusės durelės, priekinis langas ir kapotas. Vairuotojo pusės šoninis stiklas nebuvo sugadintas, jis nusivalė, durelių langui nieko neatsitiko. Prieš įvykį tokių sugadinimų nebuvo, buvo tik galinis bamperis įtrūkęs. Kitų sugadinimų nebuvo. Automobilis atitiko techninius reikalavimus, įregistruotas, apdraustas „Kasko“ draudimu. Prieš registruojant automobilis buvo fotografuojamas. Po įvykio automobilis taip pat nebuvo sugadintas. Dabar juo nevažinėja kol nesibaigs teismai, jis stovi aikštelėje. Nori paminėti, kad po įvykio praėjus porai savaičių į aikštelę, kurioje jis dažnai būna, nes laiko nuomojamas mašinas, atvyko vienas žmogus ir pasakė, kad ieško žmogaus, susijusio su įvykiu prie Kauno marių. Jis pasakė, kad tai jis. Tada tas žmogus pasiūlė pinigų, kad neturėtų daugiau pretenzijų. Jis sutiko. Jam davė 150 Eur, kuriuos jis įnešė į bendrovės sąskaitą, jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi. Žalą paskaičiavo draudimo bendrovė.
Liudytoja J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kiek atsimena, važiavo į įvykio vietą pagal iškvietimą. Nuvykę prie jachtų klubo, prie „šlagbaumo“ rado melsvos spalvos automobilį ir prie jo stovintį pranešėją. Kiek pamena, buvo taksi automobilis. Jis paaiškino, kad važiavo pagal užsakymą ir važiuojant Petrašiūnuose tarp jo ir kito vairuotojo kilo konfliktas, kažkuris lyg užkišo kitam. Tada vienas kitą nusekė iki aikštelės ir toliau aiškinantis santykius kitas vairuotojas pranešėjui su kažkuo apgadino automobilį. Ji matė, kad automobilio langas buvo suskilęs, kiek pamena, ir automobilio durelės buvo įbrėžtos. Kito asmens įvykio vietoje nebuvo. Tada jos kolega su pranešėju pėsčiomis nuėjo į įvykio vietą, o ji liko prie automobilio. Jos kolega formino įvykį, fotografavo automobilį, todėl tiksliau galėtų paaiškinti įvykio aplinkybes.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d. 11.30 val. buvo priimtas A. J. P. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. spalio 25 d., 10.40 val., jam sustojus aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno motorlaivių teritorijoje, iš automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vairuotojas, priėjo prie jo automobilio „Citroen”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkė rankoje laikytu atsuktuvu ar replėmis į jo automobilio variklio dangtį, jį įlenkdamas, jam (A. J. P.) užsirakinus automobilyje, tuo pačiu daiktu trenkė į priekinį stiklą, jį įskėlė, po to trenkė į kairės pusės durelių stiklą, jį įbrėžė, taip pat į dureles, ant jų palikdamas įbrėžimus ir įlenkimus, bei į galines kairės pusės dureles, jas įbrėždamas, įlenkdamas. Tuo metu jis bandė užvesti automobilį ir negirdėjo, ką sakė automobilį gadinęs žmogus. Apgadintų detalių vertė apie 1000 Eur. Protokole taip pat nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis prie įvažiavimo į Kauno motorlaivių teritoriją. Nustatyti automobilio pažeidimai: automobilio variklio dangčio dešinėje (keleivio) pusėje ties viduriu - 3 cm ilgio įlenkimas apie 3-4 mm gylio; ant priekinio stiklo, kairėje pusėje (vairuotojo), 39 cm nuo apačios, 3 cm nuo krašto – stiklo skilimo centras; ant vairuotojo pusės, kairės priekinių durelių – baltas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, šalia du įlenkimai po 3-4 cm ilgio 3-5 mm gylio; ant durelių stiklo – stiklo įbrėžimas 2 cm ilgio; ant galinių durelių kairės pusės – 4 cm ilgio įbrėžimas apie 3-4 mm gylio. Nustatyta, kad įvykio vieta nesaugoma (1 t., b. l. 9-11). Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 14-18).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2020 m. kovo 17 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prie įvažiavimo į teritoriją yra metaliniai automatiškai stumdomi į šoną vartai, kurie atsidaro paskambinus nurodytu telefono numeriu. Prie vartų dešinės pusės ant stulpo matoma stacionari vaizdo kamera, nukreipta žemyn tiesiai į vartus, tačiau vizualiai matyti, kad jis apsinešusi voratinkliais ir kitais nešvarumais. Paėjus į priekį apie 70 m. dešinėje keliuko pusėje matomas vieno aukšto pastatas su užrašu „Kauno motorlaiviai, ant pastato kamerų nesimato (1 t., b. l. 25).
UAB „G.” 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu kreipėsi į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą, nes 2019 m. spalio 25 d. per nežinomo fizinio asmens, vairuojančio „VW Sharan“ automobilį, užpuolimą įmonės automobiliui „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, pagal AB „Lietuvos draudimas” žalų skyriaus vertinimą – 744,94 Eur (1 t., b. l. 34).
UAB „G.” 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimu kreipėsi į Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą, nes 2019 m. spalio 25 d. per nežinomo fizinio asmens, vairuojančio „VW Sharan“ automobilį, užpuolimą įmonės automobiliui „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala šioms detalėms: variklio dangčiui – 100 Eur, priekiniam automobilio stiklui – 200 Eur, priekinėms kairės pusės durims – 100 Eur, galinėms kairės pusės durims – 100 Eur (1 t., b. l. 35).
Iš BIRT ataskaitų apie įvykį (ROIK 0119000576816) žiūryklės matyti, kad A. J. P. 2019 m. spalio 25 d. 10.39 val. bendruoju pagalbos numerius pranešė apie tai, kad prieš kelias minutes jam važiuojant automobiliu „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai manevravo automobilis „VW Sharan”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o sustojus atėjo šio automobilio vairuotojas su atsuktuvu ir suskaldė jo automobilio langą, įlenkė kapotą ir dureles. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2019 m. spalio 25 d., 11.08 val. (1 t., b. l. 56-59).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Citroen C4 Piccaso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – UAB „G.“ (1 t., b. l. 60).
Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „G.“ direktorius nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. yra A. J. P. (1 t., b. l. 61).
Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad A. J. P. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris apgadino automobilį. Atpažino iš veido bruožų, profilio, kūno sudėjimo (1 t., b. l. 65-66). Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 68-69).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros akto/prašymo, pridėtų fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Citroen C4 Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovėje buvo apžiūrėtas 2020 m. spalio 28 d. Nustatyta, kad po įvykio keistina automobilio dalis – priekinis stiklas, remontuotinos dalys – variklio gaubtas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys (1 t., b. l. 75-97).
Iš Lietuvos draudimo pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 25 d. 13.15 val. telefonu pranešta apie žalą automobiliui, automobilis apžiūrėtas 2019 m. spalio 28 d., pažeidimai užfiksuoti apžiūros akte, žala atlyginta 2019 m. lapkričio 14 d., nuostolio dydis nurodytas sąmatoje. Pridėtos automobilio nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas/aprašymas, iš kurio matyti, kad nustatyti tokie automobilio sugadinimai: priekinis stiklas, variklio dangtis, kairės pusės priekinės durelės ir kairės pusės galinės durelės. Taip pat pridėtas AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta žalos sąmata, iš kurios matyti, kad bendra žalos suma – 744,94 Eur (1 t., b. l. 75-97).
Iš akistatos protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 14 d. buvo atlikta R. B. ir A. J. P. akistata. Akistatos metu A. J. P. nurodė, jog su R. B. buvo įvykęs konfliktas kelyje vairuojant. Tuo metu jis vykdė taksi pavežimo paslaugas su įmone „Y.“, važiavo pagal iškvietimą į Kauno motorlaivių teritoriją. Neturi iškvietimą patvirtinančių dokumentų, nežino, ar gali juos gauti. Priešais jį važiavo ir R. B., kuris įvažiavo į Kauno motorlaivių teritoriją. Jis ten važiuoti neturėjo, turėjo palaukti žmogaus prie vartų į teritoriją. Tačiau, pamatęs, kad R. B. į teritoriją įvažiavo, atšaukė taksi užsakymą, sugalvojo nuvažiuoti prie jo, išsiaiškinti prieš tai kelyje įvykusį konfliktą. Privažiavo, sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie R. B., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje. Priėjęs pradėjo aiškintis, gal vartojo ir necenzūrinius žodžius. R. B. nieko jam neatsakė, iš mašinos nelipo, todėl jis apsisuko ir ėjo savo automobilio link. Išgirdo, kad R. B. išlipo iš automobilio, atsisukęs pamatė, kad jis rankoje laiko kažkokį įrankį. Nespėjo pamatyti, kas tai buvo: ar atsuktuvas, ar replės. Įsėdo į automobilį, o R. B. iš karto pradėjo tuo daiktu trankyti jo automobilį: trenkė į kapotą, priekinį langą, į kairės pusės priekines ir galines dureles. Jis užsivedė mašiną ir išvažinėjo. Nuvažiuojant R. B. 2 kartus metė jo link akmenis, tačiau nepataikė. Jokie pašaliniai žmonės jų konflikto nematė. Su tokiais liudytojo parodymais R. B. nesutiko, nurodė, jog A. J. P. dėl prieš tai kelyje vairuojant įvykusio konflikto nusekė jį iki Kauno motorlaivių teritorijos. Į ją patekti galima tik turint leidimą, t. y. paskambinus telefonu, vartai atsidaro. Įvažiavęs į teritoriją, jis pristojo, palaukė kol užsidarys vartai, kad iš paskos jo važiuojantis A. J. P. negalėtų patekti, tačiau, pavažiavus ir sustojus, A. J. P. į teritoriją pateko tikriausiai per miškelyje esantį takelį. Privažiavęs sustojo, išlipo iš automobilio, atrodė agresyviai, iš karto priėjo prie jo, sėdinčio automobilyje vairuotojo vietoje. Vaikinas rėkė, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, rėkdamas trankė delnu per jo vairuojamo automobilio stogą, Jam pravėrus langą, bandė griebti jį rankomis. Jis tada privėrė langą daugiau, buvo likęs nedidelis tarpas, ir A. J. P. staiga spjovė jam ant veido, po ko jis uždarė langą visiškai. Vaikinas grįžo į automobilį, pradėjo išvažinėti, tada jis išlipo iš automobilio, šaukė gestikuliuodamas rankomis, ko jis nori iš jo. Jis apsisukinėdamas beveik kliudė jį savo automobiliu ir išvažiavo. A. J. P. automobilio nelietė, niekaip negadino. Su tokiais R. B. parodymais A. J. P. nesutiko, liko prie savo parodymų. R. B. neapspjovė, per jo automobilio stogą netrankė, jo negriebė. Dar papildė, kad 2019 m. gruodžio pradžioje, tikslios datos nepamena, į aikštelę, esančią T. Masiulio g. 16a, Kaune, atėjo jam nepažįstamas vyriškis apie 35-40 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175-180 cm ūgio, atpažinti galėtų, kuris neprisistatė, paaiškino, kad atvyko dėl įvykusio konflikto prie Kauno motorlaivių teritorijos ir nori atlyginti žalą. Jis jam paaiškino, kad dalį žalos jam atlygino draudimas, liko tik franšizė apie 130 Eur. Tas žmogus davė 150 Eur ir prašė atsiimti pretenzijas policijoje. Jis sutiko. Su tokiais A. J. P. parodymais R. B. nesutiko, liko prie savo parodymų. A. J. P. istorija apie žalos atlyginimą yra visiškai išgalvota. Jis neprisipažįsta gadinęs jo automobilį, todėl žalos tikrai jam neatlygino ir jokio asmens nenusiuntė jam atlyginti. Nežinotų net kur jį rasti. Kodėl jis išsigalvoja tokią istoriją, nežino. Gal prieš tai jau tas automobilis buvo apgadintas, bet jis jų konflikto metu nepastebėjo, ar tas automobilis buvo apgadintas, ar ne, nekreipė dėmesio į jo būklę. Su tokiais R. B. parodymais A. J. P. nesutiko, paaiškino, kad istorijos dėl žalos atlyginimo neišsigalvojo, neturi jokio tikslo to daryti. Nežino, kodėl R. B. tai neigia (1 t., b. l. 124-127).
AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. spalio 22 d. atsakyme teismui nurodė, kad automobilio nuotraukų iki įvykio neturi, pateikia nuotraukas po įvykio (2 t., b. l. 1, 4, 10-18). Nuotraukos įrašytos į kompaktinę plokštelę (2 t. b. l. 22).
VĮ „Regitra“ 2020 m. lapkričio 10 d. raštu pateikė duomenis apie automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją, iš kurios matyti, kad minėtas automobilis įregistruotas 2019 m. spalio 17 d., pateikiamos autentiškumo patikrinimo metu darytos fotonuotraukos (2 t., b. l. 23-28).
UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ 2020 m. lapkričio 23 d. rašte nurodyta, kad transporto priemonei „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. spalio 17 d. Transporto priemonei nebuvo nustatyti išoriniai pažeidimai, ji atitiko techninius reikalavimus, todėl buvo išduotas techninę apžiūrą patvirtinantis dokumentas. Atliekant techninę apžiūrą nėra prievolės fotografuoti kiekvieną transporto priemonę, todėl šios transporto priemonė nuotraukų neturi. Pridėta techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 206-0832748, kurioje konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2021 m. spalio 17 d. (2 t., b. l. 34, 35).
Pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad dėl automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų AB „Lietuvos draudimas“ į UAB „G.“ banko sąskaitą 2019 m. lapkričio 14 d. pervesta 614,94 Eur, o 2020 m. balandžio 20 d. – 130 Eur (2 t., b. l. 43).
Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos matyti, kad A. J. P. nuo 2019 m. vasario 26 d. vykdo individualią veiklą – kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumo transportas (2 t., b. l. 44).
Transporto priemonių draudimo liudijime nurodyta, kad transporto priemonė „Citroen C4 Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdrausta transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atitikimų, draudimo apsauga prasideda nuo 2019 m. spalio 22 d. 13.15 val. ir baigiasi 2020 m. spalio 21 d. (2 t., b. l. 45).
Pavėžėjimo bendrovė „V.“ 2020 m. gruodžio 17 d. atsakyme teismui nurodė, kad A. J. P.“ užklausoje nurodyt automobiliu teikė pavėžėjimo paslaugas (duomenys neskelbtini) sistemoje Kauno mieste. Laiške nurodytu laiku, užsakymo sistemoje nemato (2 t., b. l. 58, 59).
Iš Luminor banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012 m. gruodžio 4 d. į UAB „G.“ sąskaitą banke įnešta 250 Eur suma (2 t., b. l. 63).
Iš A. J. P. pateiktos automobilio panaudos sutarties matyti, kad 2019 m. spalio 19 d. UAB „G.“ perdavė A. J. P. neatlygintinai naudotis „Citroen C4 Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-65).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-1344 (21) konstatuota, kad automobiliui „Citroen C4 Picasso“ buvo įbrėžtos ir deformuotos abejos kairės pusės durelės, įskeltas ir suaižėjęs priekinis stiklas kairėje pusėje. Ant automobilio priekinių ir užpakalinių durelių esantys apgadinimai ir pėdsakai bei priekinio stiklo pažeidimai susidarė dėl poveikių objektu ar objektais, turinčiu (ar turinčiais) smailų, ribotą paviršių. Ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, kada buvo padaryti automobilio „Citroen C4 Picasso“ abiejų kairės pusės durelių ir priekinio stiklo sugadinimai (2 t., b. l. 101-104).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados dėl kaltės
BK 187 straipsnyje numatyta atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Asmuo traukiamas atsakomybėn už šį nusikaltimą, kai turtas sugadinamas ar sunaikinamas tyčiniais veiksmais. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama tuomet, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL bet neviršija 250 MGL dydžio.
Iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų, kaltinamojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad tarp R. B. ir A. J. P., vairavusio automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, A. J. P., važiuodamas antra eismo juosta nepraleido iš paskos važiuojančio R. B., tad šis jam kelis kartus pamirksėjo šviesomis, vėliau įvažiavęs į pirmą eismo juostą ir susilyginęs su A. J. P. vairuojamu automobiliu, parodė jam vidurinį pirštą, dar vėliau, jau A. J. P. važiuojant iš paskos, kelis kartus staiga pristabdė. Atsižvelgiant į tai, A. J. P., panoro pasiaiškinti su R. B. dėl jo elgesio kelyje, todėl nusekė iš paskos jo iki įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įvykio vietoje, A. J. P. pasistatė automobilį priešais R. B. automobilį, išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie vairuotojo vietoje sėdinčio ir tik automobilio langą prasivėrusio R. B.. A. J. P., vartodamas necenzūrinius žodžius, bandė paklausti R. B., kodėl jis taip elgiasi kelyje, tačiau R. B. tylėjo ir nieko jam nesakė, todėl A. J. P. apsisuko ir ėjo link savo automobilio, kai staiga išgirdo prasiveriančias R. B. automobilio dureles ir jo žingsnius liko jo. Atsisukęs jis pamatė šalia stovintį R. B., kuris rankose laikė daiktą, panašų į atsuktuvą. Tai pamatęs paklausė, ar jam durs ir nedelsdamas atsisėdo į savo automobilį, užsikūrė variklį ir pajudėjo atbulomis, norėdamas išvažiuoti iš teritorijos, tačiau R. B. priėjo prie automobilio vairuotojo pusės, trenkė kelis karus su rankoje turimu daiktu į kairės pusės vairuotojo ir keleivio dureles, o vėliau A. J. P. užgesus, vėl užsikūrus variklį ir pajudėjus atgal, R. B. su tuo pačiu daiktu priėjęs prie automobilio trenkė į priekinį automobilio langą. J. A. P. teisme paaiškino, jog tokie kaltinamojo veiksmai sukėlė jam šoką, todėl jis išvažiavo iš įvykio vietos ir sustojęs gatvėje, netoliese įvažiavimo į įvykio vietą, paskambino bendruoju pagalbos numeriu.
Tokias faktines aplinkybes teismas nustatė įvertinęs išsamius liudytojo A. J. P. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie iš esmės nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Analogiškas aplinkybes jis nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, vėliau apklausiamas liudytoju, akistatos su R. B. metu ir vėliau apklausiamas teisme.
Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis automobilio negadino, su jokiu daiktu nedaužė, automobilį A. J. P. išvažiavęs iš įvykio vietos pats susigadino, teismo neįtikina, jos byloje objektyviais duomenimis neįrodytos ir laikytinos tik kaip kaltinamojo gynybine versija.
Visų pirma, pažymėtina, kad pagal A. J. P. iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, atlikę automobilio apžiūrą, nustatė automobilio sugadinimus, juos detaliai aprašė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, automobilį nufotografavo ir pridėjo nuotraukas. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. V. patvirtino, jog automobilis buvo apgadintas, apgadinimai jam atrodė „šviežūs“, t. y. nebuvo apdulkėję, išskyrus vieną apgadinimą automobilio buferyje, todėl jis uždavė kontrolinį klausimą dėl šio apgadinimo. A. J. P. nurodė, kad buferis sugadintas seniau. Policijos pareigūno nuomone, tokie sugadinimai atsiranda dėl fizinio poveikio aštriu daiktu. Tad policijos pareigūnui nekilo abejonių dėl A. J. P. nurodytų aplinkybių, sugadinimo laiko ir mechanizmo. Automobilio apgadinimus matė ir kartu su E. V. atvykusi kolegė J. J.. Teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, kad matė automobilio apgadinimus, buvo suskilęs automobilio langas, o automobilio durelės buvo įbrėžtos.
Antra, liudytojo A. J. P. ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymus patvirtina bylos nagrinėjimo metu atliktos trasologinės ekspertizės išvados. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte konstatuota, kad automobiliui „Citroen C4 Picasso“ buvo įbrėžtos ir deformuotos abejos kairės pusės durelės, įskeltas ir suaižėjęs priekinis stiklas kairėje pusėje. Ant automobilio priekinių ir užpakalinių durelių esantys apgadinimai ir pėdsakai bei priekinio stiklo pažeidimai susidarė dėl poveikių objektu ar objektais, turinčiu (ar turinčiais) smailų, ribotą paviršių. Šiame ekspertizės akte taip pat pasisakyta, kad pagal matomą durelių įbrėžimą ir įlenkimą, tikėtina, kad pažeidimas susidarė dėl poveikio nuo priekio link užpakalinės dalies. Tai patvirtina liudytojo A. J. P. parodymus, kad jo automobilis stovėjo priekiu į R. B. ir jis priėjęs iš automobilio priekio gadino automobilio dureles. Nors minėtame ekspertizės akte ir pasisakyta, kad ekspertinio tyrimo metodais sužalojimų atsiradimo laiko negalima nustatyti, tačiau ištyrus kitus rašytinius įrodymus, liudytojų A. J. P., E. V., J. J. parodymus, teismui nekyla abejonių, jog automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, durelių ir priekinio stiklo sužalojimai atsirado nagrinėjamo įvykio metu.
Gynybos iškelta versija, kad A. J. P., pasišalinęs iš įvykio vietos, pats apgadino automobilį, o vėliau apkaltino R. B., nes kitaip nebūtų gavęs draudimo išmokos, yra nelogiška. Iš bylos duomenų matyti, kad „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas bendrovei paskaičiavo žalą, išmokėjo išmoką ir jokios aplinkybės, kurioje vietoje apgadintas automobilis, kas jį apgadino, ar J. A. P. pasišalino iš įvykio vietos, nesutrukdė to padaryti.
Pažymėtina, kad versija, kad prieš įvykį automobilis galėjo būti apgadintas, taip pat nepasitvirtino. Pats kaltinamasis nurodė, jog jokių sužalojimų ant automobilio nematė, nors, teismo nuomone, vizualiai būnant arti automobilio, jie turėjo matytis. Be to prieš aštuonias dienas, t. y. 2019 m. spalio 17 d. registruojant automobilį VĮ „Regitra“ jokių jo išorės apgadinimų nebuvo nustatyta. Išorės apgadinimų nebuvo nustatyta ir 2021 m. spalio 22 d. sudarant transporto priemonės draudimo sutartį.
Kaltinamojo kaltei paneigti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoju buvo apklaustas R. R. J., kuris nurodė, jog A. J. P. daužė kaltinamojo automobilio stogą, o jį pamatęs staiga sėdo į savo automobilį ir atbulomis išvažiavo. Nors kaltinamasis buvo išlipęs prie automobilio ir priėjęs arčiau kito automobilio, tačiau jis jo nedaužė ir negadino. Šio liudytojo parodymus, teismas, vis dėl to, vertina kritiškai, kaip neatitinkančių kitais įrodymais nustatytų aplinkybių, be to šio liudytojo parodymai yra šališki, duoti siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šis liudytojas ir kaltinamasis yra seni draugai, ankščiau užsiėmė automobilių sportu, dabar kartu atlieka remonto darbus laive, vienas kitam padeda. Be to ir liudytojo parodymai iš tiesų nėra nuoseklūs. Teisme jis nurodė, kad susitarė su R. B. susitikit, kad padėti lieptelį į laivą suremontuoti, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad remontuoti laive esančią pirtelę, o liudytojas A. J. P. nurodė, kad pašalinių asmenų įvykio vietoje iš viso nebuvo. Tą patį patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai.
Kaltinamojo elgesys iš karto po įvykio – skubiai išvažiavo iš įvykio vietos, nors buvo susitaręs atlikti remonto darbus, pinigų, nors ir per kitus asmenis, perdavimas A. J. P. ir noras po įvykio susitarti, kad būtų atsiimtas pareiškimas, keliamos įvairios versijos dėl liudytojo A. J. P. sąžiningumo, liudytojo darbinės veiklos pobūdžio įvykio dieną (neturėjo jokio iškvietimo vykti link Marių), leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis nėra nuoširdus ir visais įmanomais būdais siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos negali būti pradėtas negavus nukentėjusio pareiškimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo, šiuo atveju UAB „G.“ pareiškimą. Tai, kad vėliau UAB „G.“ direktorius A. J. P., prašė nebetęsti ikiteisminio tyrimo, neduoda pagrindo nutraukti baudžiamosios bylos, nes akivaizdu, kad tyrimas pradėtas teisėtai, o A. J. P. prašymas susijęs tik su tuo, kad žala bendrovei atlyginta.
Nors draudimo bendrovė žalą įvertino didesnę, nei nurodyta kaltinime, tačiau kiekvienas nukentėjęs asmuo turi teisę nurodyti ir mažesnę patirtą žalą. Šiuo atveju UAB „G.“ savo pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą įvardino patirtos žalos dydį ir tai nekelia jokių abejonių dėl kaltinimo ribų. Byloje taip pat nekyla abejonių kas konkrečiai patyrė žalą. Apgadintas automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „G.“, pagal bendrovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teisinga, kad žalą patyrė būtent UAB „G.“.
Taigi, byloje teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis R. B. 2019 m. spalio 25 d., apie 10.40 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, konflikto su A. J. P., kilusio dėl vairavimo kelyje, metu, priėjęs prie automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio UAB „G.“, kuriame tuo metu sėdėjo A. J. P., tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu vieną kartą trenkė į priekinio lango stiklą, 200 Eur vertės, jį įskeldamas, vieną kartą trenkė į priekines kairės pusės dureles, 100 Eur vertės, jas įbrėždamas ir įlenkdamas ir vieną kartą trenkė į galines kairės pusės dureles, 100 Eur vertės, įbrėždamas ir įlenkdamas, tokiu būdu sugadino UAB „G.“ priklausantį automobilį ir padarė 400 Eur vertės turtinę žalą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, susijusios su automobilio variklio dangčio sugadinimu ir priekinių kairės pusės durelių stiklo sugadinimu (įbrėžimu), nes ekspertizės akte tokie automobilio sugadinimai nekonstatuoti, jie nuotraukose vizualiai nesimato, tad kyla neaiškumų dėl šių sugadinimų atsiradimo mechanizmo. Be to pats liudytojas A. J. P. teisme patvirtino, kad durelių stiklas subraižytas nebuvo, po įvykio likusi žymė nusivalė. Atsižvelgiant į tai, mažintina ir padarytos turtinės žalos vertė iki 400 Eur, tačiau tai kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos nekeičia.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ankščiau jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie šiuo metu galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra (1 t., b. l. 108-110, 111), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „V.“ (1 t., b. l. 107), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu niekur nedirba.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis pirmą kartą teisiamas, padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokurorės siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, ir įvertinus kaltinamojo amžių, tai, kad šiuo metu jis nedirba, nustatant šiek tiek didesnį, nei minimalų baudos dydį ir nustatant ilgesnį nei minimalų baudos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius.
V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, esanti baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 22), paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 139-140), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 55 MGL (2750 Eur) baudą.
Išaiškinti R. B., kad paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.