- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-410-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15258-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- M. M.
- Pareiškėjas
- J. V., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. M., Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. ir Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. M. mirties jo palikimą, tame tarpe ir – ½ dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), priėmė ir nuosavybės teise valdė jo sutuoktinė (pareiškėjų motina) M. M., t. y. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti. Anot pareiškėjų, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, tai būtų pagrindas notarui pradėti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjų motina M. M. ir patėvis V. M. santuoką sudarė 1985-12-07. Santuokoje jie įgijo nekilnojamąjį turtą – 0,2973 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu ir kuriame esančiame pareiškėjų motinai M. M. priklausančiame name sutuoktiniai pastaraisiais metais gyveno. Po vyro V. M. mirties (2012 m. gruodžio 10 d.) pareiškėjų motina M. M. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y. liko gyventi nurodytame žemės sklype, juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. M. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Teismas nurodė, kad bylos duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjų motina M. M. po sutuoktinio V. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes faktiškai liko gyventi name, jame deklaravo gyvenamąją vietą, namą ir žemės sklypą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad po V. M. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų motina po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nurodė, kad pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjų motina po sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo M. M. apeliaciniu skundu (b.l. 91-92) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo 5 dienomis anksčiau, nei buvo nurodyta šaukime, dėl ko jam buvo suvaržyta teisė teikti savo argumentus bei užduoti klausimus liudytojams. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į M. M. su prašymu sudaryti pagalbą dėl teisinio palikimo sutvarkymo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Taip pat nurodo, kad kreipėsi ir į J. V. su prašymu spręsti ginčą sutinkamai su CK 5.11, tačiau ir ji jo prašymų netenkino. Nurodo, kad teismas jį kaip pirmos eilės įpėdinį pagal įstatymą pakeitė į asmenį, neturintį teisės paveldėti. Nurodo, kad teismas nemotyvavo savo argumentų, susijusių su apelianto paveldėjimo teisės neturėjimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjai A. S. ir J. V. atsiliepimu (b.l. 99-103) į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas posėdžio datą paankstino pareiškėjos prašymu, apie tai apeliantas buvo informuotas asmeniškai. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog jis kreipėsi į pareiškėjus yra nepagrįsti ir neįrodyti. Nurodo, kad apeliantui norint priimti savo mirusio tėvo V. M. palikimą, nereikėjo kreiptis nei į pamotę, nei į M. M., nei į jos dukrą J. V. su prašymais, o reikėjo kreiptis tik į notarą su pareiškimu, bet apeliantas to nepadarė. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei liudytojų paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas savo skundą grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirmasis, kad teismo posėdis vyko anksčiau nei buvo nurodyta jo šaukime. Antrasis, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl apelianto paveldėjimo teisės nebuvimo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismo posėdis byloje Nr. 2-21935-872/2013 buvo paskirtas 2013-07-09 15 val. (b.l. 44). Po pareiškėjų prašymo paskirti kitą teismo posėdžio datą (b.l. 54), 2013-06-05 teismas priėmė nutartį ir paskyrė naują posėdžio datą, t.y. 2013-06-14, 9 val. Apeliantas apie naujo posėdžio datą buvo informuotas asmeniškai 2013-06-07 (b.l. 68). Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentai dėl apelianto teisės dalyvauti teismo posėdyje pažeidimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl apelianto paveldėjimo teisės nebuvimo. Nurodo, kad teismas jį pakeitė į asmenį, neturintį teisės paveldėti. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kuriais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti patenkintas. Apelianto teiginiai, apie tai, kad jis kreipėsi į M. M. ar J. V. nėra paremti jokiais įrodymais, nors apeliantas savo teiginius privalo pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Kita vertus, aplinkybės, kad apeliantas kreipėsi į giminaičius dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo, niekaip neįtakoja priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M. priėmė jai priklausantį palikimą, po savo sutuoktinio V. M. mirties. Pažymėtina, kad turto apimtis minėtu sprendimu nebuvo nustatyta ar konkrečiai įvardinta. Atkreiptinas apelianto dėmesys į CK 5.13 str., kuriame numatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens M. M. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Nors pareiškėjai ir prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš apelianto pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 144 Lt žyminis mokestis už pareiškimo pateikimą teismui, 500 Lt už advokato pagalbą rengiant pareiškimą teismui bei 500 Lt už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau šio prašymo visoje apimtyje tenkinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjai patys iniciavo bylą teisme siekdami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, apelianto veiksmai neturėjo jokios įtakos minėtos bylos kilimui, todėl nėra ir jokio pagrindo reikalauti iš apelianto priteisti pareiškėjų patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme dėl jų pačių inicijuotos bylos. Tačiau pareiškėjų patirtos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, todėl priteistinos iš apelianto (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.