Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. sausio 22 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant;

2) 2019 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: o būtent jis 2020 m. sausio 1 d., apie 19.00 val., bendro naudojimo koridoriuje adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ranka po vieną kartą sudavė J. V. (J. V.) į veidą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kairio skruosto kraujosruvą ir kraujosruvą kaklo apatinės dalies kairės pusės odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. sausio 1 d., apie 16.00 – 17.00 val., nuėjo pas kaimynę L., gyvenančią bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). Prieš ateidamas, jis jau buvo girtas. Su L. jis dar gėrė alkoholinius gėrimus, o kas vyko po to, neatsimena. Atsibudo 2020-01-02 ryte savo kambaryje. Iš draugo D. žinutės sužinojo, kad išvakarėse jis sumušė kaimyną J., gyvenantį 5-ame aukšte (duomenys neskelbtini). Vėliau D. jam parodė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip jis būdamas 5-o aukšto koridoriuje, du kartus ranka suduoda J. į galvą. Jis pats įvykio neatsimena, nes buvo labai girtas, tačiau sutinka, kad suduodamas J. galėjo pataikyti į kairį skruostą, kaklą ir tokiu būdu jį sužaloti. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (1 t., b. l. 71-73, 79-80).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis J. V. (J. V.) parodė, kad 2020-01-01 apie 19.00 val., rūkė (duomenys neskelbtini), šalia balkono. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo buto savininkė L. U.. Su L. U. tą pačią dieną buvo kilęs konfliktas, kadangi ji įžeidinėjo bei grasino susidorojimu jo žmonai. Dėl to žmona parašė pareiškimą. Išėjusi iš buto L. U. jam grasino susidorojimu su juo bei jo žmona. L. U. pakvietė kartu girtavusį, A. J., kuris visą dieną girtavo L. U. bute. Išėjęs A. J. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei priėjęs prie jo, ranka sudavė veidą. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Apklausos metu jis pridėjo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 31-34).

Iš 2020-01-01 J. V. pareikšimo matyti, kad 2020-01-01 apie 19.00 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) namo penktame aukšte, Klaipėdos mieste, A. J., ranka jam sudavė smūgį į veidą. Įvykio metu jis patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-01-02 specialisto išvadoje Nr. G 6/2020 (03) konstatuota, kad apžiūrėjus J. V., rasta poodinė kairio skruosto kraujosruva ir kraujosruva kaklo apatinės dalies kairės pusės odoje. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos ir kitų požymių, šios kraujosruvos šviežios-padarytos vakar, atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes. Kairio skruosto kraujosruva galėjo gautis suduodant vieną smūgį kumščiu, o kaklo odos kraujosruva galėjo būti padaryta rankos piršto nagu (vienu poveikiu). J. V. padarytos veido ir kaklo kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 26).

Iš 2020-03-24 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas J. V. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kad koridoriuje vyksta konfliktas tarp J. V. ir A. J.. Konflikto metu A. J. ranka du kartus ranka suduoda J. V. į viršutinę kūno dalį, galimai galvą. Ar pataiko, nesimato, bet girdisi smūgio garsas. Po smūgių vyrai išsiskiria. J. V. skambina telefonu „labas vakaras, šiandien kvietėme policiją neperseniausiai“, galimai skambina 112 (1 t., b. l. 20-22).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. J. 2020 m. sausio 1 d., apie 19.00 val., bendro naudojimo koridoriuje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ranka po vieną kartą sudavė J. V. į veidą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kairio skruosto kraujosruvą ir kraujosruvą kaklo apatinės dalies kairės pusės odoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. anksčiau teistas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis įtariamas neatsargiu gyvybės atėmimu (1 t., b. l. 64-92). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis dirba. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant A. J. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 81-83) – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. J. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.