Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 metams,pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam D. V. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 5 metams,pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam J. J. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D. V. ir J. J. solidariai priteista 55 Eur turtinės ir 13 117,47 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T.. Iš nuteistųjų taip pat solidariai priteista 1 547,10 Eur nukentėjusiojo R. T. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos pasaugos ministerijos bei 1 882,53 Eur smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajam R. T. padarytos žalos kompensavimo išlaidų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Iš nuteistojo D. V. taip pat nuspręsta išieškoti 246,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. ir J. J. nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai, kad viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą. Šias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis.

D. V. ir J. J. 2013 m. gruodžio 1 d., apie 18 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrai, viešoje vietoje, prie kavinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo žodžiais kabinėtis prie rūkančių R. T., J. T. ir A. M.. D. V., rodydamas savo supjaustytas rankas bei sakydamas, kad susipyko su mergina ir jam yra negerai, reikalavo su juo muštis, o paprašytas apsiraminti, toliau savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, vis kabinėdamasis žodžiais prie R. T.. Po to D. V. stvėrė už rūbų R. T. ir pradėjo su juo grumtis, o tuo metu J. J. atsinešė pagalį ir sudavė R. T. į galvą. Po šių veiksmų D. V., paėmęs pagalį iš J. J., juo sudavė smūgius R. T. į galvą ir nugarą. Tokiu būdu, šiais bendrais veiksmais D. V. ir J. J., suduodami mažiausiai keturis smūgius R. T. į galvą, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje abipus su subrozdinimu kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės bei kitų veido kaulų lūžiais, kaukolės skliauto bei pamato lūžiais dešinėje, galvos smegenų sumušimu, kraujosruvomis po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais, ir taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. T. sveikatą bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą. Nuteistojo J. J. gynėja prašo patenkinti nuteistojo J. J. apeliacinį skundą. Prokuroras ir nukentėjusysis R. T. prašo nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji D. V. ir J. J. apeliaciniuose skunduose neginčija teismo išvadų dėl jų kaltės, įrodymų vertinimo, taip pat pripažintų įrodytomis jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Nuteistasis D. V. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, prašo ją sušvelninti, o paskirtą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., pakeisti bauda, taip pat nuteistasis D. V. nesutinka dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T. bei prašo sumažinti jos dydį. Nuteistasis J. J. nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl jam paskirtos bausmės dydžio, prašo ją sušvelninti, taip pat nuteistasis J. J. nurodo, kad priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T. suma yra per didelė ir prašo ją sumažinti.

Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliaciniuose skunduose.

Apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistiesiems D. V. ir J. J. paskirtų bausmių teisėjų kolegija atmeta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems D. V. ir J. J. bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

BK 54 str. numato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. numato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. BK 61 str. 1 d. nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas D. V. ir J. J. bausmes, vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Tuo tarpu skiriant bausmę J. J., kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, teismas vadovavosi dar ir BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais bei atsižvelgė į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, BK 90 str. 5 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

Teismas pagrįstai nenustatė D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai pat teismas nustatė vieną J. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. J. gynėja prašė J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie jo atliktus veiksmus, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama kaip pripažinimas nusikalstamų veiksmų ir nuoširdus gailėjimasis. Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Iš bylos duomenų matyti, kad J. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, tačiau teisme parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies. Taip pat jis, nors ir neneigia sudavęs pagaliu vieną smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, parodė, kad D. V. nesudavė nė vieno smūgio nukentėjusiam, tačiau byloje nustatyta, jog nuteistieji bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam mažiausiai keturis smūgius į galvą, taigi akivaizdu, kad nuteistasis iš esmės nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Be to, byloje nenustatytas ir jo nuoširdus gailėjimasis, nors teisme deklaratyviai nurodė, kad savo poelgį vertina negerai ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jokių realių veiksmų, kurie parodytų jo išgyvenimus dėl nusikalstamų veikų, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai nenustatė nuteistojo J. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., todėl gynėjos teismo posėdžio metu pareikštas prašymas irgi atmetamas.

Teismas įvertino ir kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybę ir kt. D. V. ir J. J. padarė vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus. Byloje nustatyta, kad nuteistieji dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą. Nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį parodo ir tai, kad be jokios dingsties, veikdami bendrininkų grupe, tyčia suduodami pagaliu mažiausiai keturis smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. T. sveikatą. Tyčinis nusikaltimas baigtas ir sukėlęs nukentėjusiojo sveikatai didelę žalą. Šios aplinkybės parodo nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Teismas, skirdamas D. V. ir J. J. bausmes, įvertino taip pat ir nuteistųjų asmenybes. Nuteistasis D. V. nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, dirba, nusikalstamas veikas padarė turėdamas penkis neišnykusius teistumus, taip pat baustas administracine tvarka dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Tuo tarpu nuteistasis J. J. nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, tačiau nusikalstamas veikas padarė turėdamas du neišnykusius teistumus, taip pat baustas šešis kartus administracine tvarka. Kaip jau minėta, skiriant bausmę nepilnamečiui, teismas atsižvelgia ne tik į BK 54 str. 2 d., tačiau ir į BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tai: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygų vertinimas turi padėti teismui atskleisti jo asmenybę. Tuo tarpu atsižvelgiant į nepilnamečio socialinę brandą aiškinimasi, koks yra nepilnamečio gebėjimas suvokti savo kaip visuomenės nario elgesiui keliamus reikalavimus. Nepilnamečio sveikatos būklė ir socialinė branda parodo svarbius bausmės skyrimui aspektus, susijusius ne tik su fiziniu jo išsivystymu, bet ir jo intelektu, valia, emocijomis, gebėjimu orientuotis situacijoje ir jas valdyti. Nepilnamečio sveikatos būklės ir socialinės brandos ypatumai gali turėti įtakos jo poreikiams ir interesams bei pažiūroms, kurios gali nulemti neteisėtą jo elgesį. Nusikalstamas veikas nuteistasis J. J. padarė būdamas jauno amžiaus, tuo metu jam buvo 17 m. Tačiau, kaip jau minėta, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė turėdamas du neišnykusius teistumus, taip pat ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, tačiau šios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirtos auklėjimo poveikio priemonės. Kitu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu J. J. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 140 str. 3 d., 180 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams bei paskirtos auklėjimo poveikio priemonės. Taip pat, kaip jau minėta, J. J. administracine tvarka baustas 6 kartus, iš jų 5 kartus po nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d, padarymo. Nuteistasis po nusikaltimų padarymo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatytas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas, taip pat jis įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, nustatytas priklausomybės sindromas. Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-329/2014 nustatyta, kad nėra duomenų apie J. J. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu. Visos šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo J. J. asmenybę, taip pat jos turi svarbią reikšmę paskiriant bausmę, nes leidžia padaryti išvadą, kad nors ir būdamas nepilnametis, nuteistasis nusikalto jau ne atsitiktinai ir kad jo padaryti nusikaltimai buvo jau susiformavusio jo polinkio daryti nusikaltimus pasekmė.

Pagal BK 61 str. 1, 2 d. nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Šioje byloje teismas nustatė dvi nuteistojo D. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis padarė vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus tyčią būdamas jauno amžiaus, neišnykus penkiems teistumams, anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir į tai, jog nuteistasis dirba bei paskyrė jam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijos vidurkį atitinkančią bausmę laisvės atėmimą 6 metams, o pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimą 9 mėnesiams, galutinę subendrintą bausmę nuteistajam D. V. paskyrė laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 284 str. 1 d. jam paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. V. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti pagrindo nėra.

Teismas nustatė J. J. vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, taip pat teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, todėl teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įvertino tai, jog nuteistasis J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo du neišnykusius teistumus, baustas administracine tvarka. Vadovaujantis jau paminėtomis BK 90 str. 5 d. ir 91 str. 3 d. nuostatomis, nepilnamečiui už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 8 p., gali būti paskirta laisvės atėmimo nuo 1 metų iki 10 metų bausmė. Nepilnamečiui BK 135 str. 2 d. numatytos sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, yra 5 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nuteistajam J. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskirta laisvės atėmimo 5 metams bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Nepilnamečiui už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., gali būti paskirti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Įvertinus šio nepilnamečio ankstesnius neišnykusius teistumus, pagal BK 284 str. 1 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė jam nėra per griežta. Teismas šias bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam J. J. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, teismas teisingai pritaikė BK XI skyriuje nustatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl tiek paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę subendrintą bausmę švelninti pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad J. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė nežymiai skiriasi nuo D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nors J. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis ir jam skiriant bausmes teismas vadovavosi BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, tačiau teismas dėmesį skyrė jo veiksmams ir jo vaidmeniui nusikaltimų padarymo metu, jis atnešė pagalį, kuriuo smogė nukentėjusiajam R. T. į galvą, taip pat į jo asmenybę, todėl J. J. paskirta bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta.

Nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinių skundų argumentus dėl iš jų priteistų žalos atlyginimų dydžių teisėjų kolegija taip pat atmeta.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio matyti, kad pačios nukentėjusiajam padarytos žalos apeliantai neginčija. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka atlyginti nukentėjusiajam R. T. priteistą neturtinę žalą ir prašo sumažinti jos dydį, o nuteistasis J. J. prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydžius, nes jis neturi galimybės jos sumokėti.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal BPK 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (CK 6.249 str.) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai atsako solidariai (CK 6.279 str.). Pagal CK 6.276 str. 1 d. nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tačiau CK 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. CK 6.276 str. 3 d. nurodyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis J. J. yra sulaukęs pilnametystės, todėl jis pats turi pareigą atlyginti padarytą žalą.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu nukentėjusysis R. T.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 189,91 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., b.l. 38) . Nukentėjusysis R. T. pateikė mokėjimo kvitus (1 t., b.l. 39), kurie patvirtina 189,91 Lt turtinės žalos dydį, todėl teismas nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai patenkino pilnai. Tuo tarpu civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į BK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes, teismas patenkino tik iš dalies. Iš nuteistųjų D. V. ir J. J. solidariai priteisė 55 Eur (189,91 Lt) turtinės ir 13 117,47 Eur (45 292 Lt) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. T.. Tesimas įvertino tai, kad dėl D. V. ir J. J. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. T. išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, neteko dalies darbingumo, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei, nuteistieji nukentėjusiajam po sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, neatlygino žalos. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi. Be to, nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nors ir nuteistieji neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau abu yra jauno amžiaus, darbingi, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytas 15 000 Eur (51 792 Lt) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam R. T., teisėjų kolegijos nuomone, nėra per didelis, atitinka CK 6.250 str. 2 d. reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teisminę praktiką. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu išmokėjo nukentėjusiajam 6 500 Lt dydžio neturtinės žalos kompensaciją (2 t., b.l. 168-169), tai patvirtina ir byloje esantis AB SEB banko sąskaitos išrašas (2 t., b.l. 170), teismas neturtinės žalos atlyginimą sumažino šia suma (1 882,53 Eur) ir iš nuteistųjų solidariai priteisė 13 117,47 Eur (45 292 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. T..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinus bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti arba keisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų D. V. ir J. J. apeliacinius skundus atmesti.