Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palikėjas J. M. 2017-02-24 su pareiškėją buvo sudaręs bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo J. M. visas turtą po savo mirties paliko sutuoktinei, tačiau pareiškėja neįvykdė įstatymų keliamų reikalavimų dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą nesikreipė į notarą.

Po palikėjo J. M. mirties liko palikimas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos ir asmeniniai vyro daiktai.

Pareiškėja į notaro biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jau praleidusi įstatymų nustatytą 3 mėn. terminą, ko pasėkoje paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja pažymi, kad nors terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. patirtas stresas po vyro mirties ir manymas, kad sudarytas bendras sutuoktinių testamentas ją atleidžia nuo pareigos kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą jį priėmė faktiniu valdymu, t. y. ji ir toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu J. M. įsigytame bute adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo už jį mokesčius bei turtą prižiūrėjo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, siekiant paveldėti mirusio sutuoktinio turtą ir gaunant paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.

Iš pateikiamų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, 2021- 09-23 notaro išduotos pažymos Nr. S-54 ir VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas kitas palikimo nėra priėmęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos N. M. vyras J. M. Pareiškėjos santuoka su palikėju buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai 2017-02-24 buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo J. M. visas turtą po savo mirties paliko sutuoktinei N. M.

Nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - 1992-07-04 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 7-8460, registruotas N. M. vardu, namų apyvokos ir asmeniniai vyro daiktai. Turtas, įgytas santuokoje, yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrasavininkui J. M. mirus, atsirado palikimas į jam priklausiusią turto dalį. Mirusiojo J. M. sutuoktinė N. M. per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tai patvirtina 2021-09-23 notaro išduotos pažymos Nr. S-54 ir VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas, iš kurių matyti, kad paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas kitas palikimo nėra priėmęs.

Byloje pateiktas suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimas, kuriame neprieštarauja šio juridinio fakto nustatymui.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikėjo J. M. palikimą jo sutuoktinė priėmė iš karto po palikėjo mirties, liko gyventi tame pačiame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, pasiliko asmeninius daiktus, tačiau į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad N. M. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėja po sutuoktinio J. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po vyro J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.