Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 81/04-715 taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. teistas 2014-12-19 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (viena nusikalstama veika), 187 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (devynios nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 253 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirta bausmė 7 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendis ir BK 253 straipsnio 1 dalis ir 253 straipsnio 2 dalis kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, panaikintas nuteisimas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis paskirta galutinė subendrinta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013-05-14, pabaiga – 2020-11-14. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai ir 12 dienų.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5. Atsiliepimo į nuteistojo E. M. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, nuo paskutinio nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, savanoriškai dengė ieškinį, už mokymąsi buvo paskatintas, neturi galiojančių nuobaudų, taip pat dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad E. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 80 balų, taip pat nėra duomenų apie akivaizdų šių balų sumažėjimą, kadangi rizika per kiek daugiau nei trejus bausmės atlikimo metus Marijampolės pataisos namuose sumažėjo tik 14 balų, taigi nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, tik 40 balų yra statiniai, o kiti balai dinaminiai, priklauso tik nuo nuteistojo, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos ženkliai sumažinti. Nuteistasis bausmę atlieka už didelį skaičių tyčinių nusikaltimų, jis ankščiau jau buvo teistas realia laivės atėmimo bausme už nusikaltimus nuosavybei, jau buvo atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, ir nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu E. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Nuteistasis ir bausmės atlikimo metu, per pakankamai neilgą bausmės atlikimo laiką, net vienuolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, pirmosios instancijos teismas pažeidimus pagrįstai įvertino kaip šiurkščius (uždraustų daiktų laikymas, reikalavimų nevykdymas), pažeidimų sąrašas ir jų pakartotinumas rodo ir tai, kad nuteistasis nesistengia atlikti bausmės tinkamai, teigiamų išvadų dėl savo daromų pažeidimų nedaro, patvirtina, kad nuteistojo požiūris į jam taikomą priežiūrą ir draudimus yra nihilistinis. Nors per bausmės atlikimo laiką nuteistasis skatintas penkis kartus, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau, įvertinus pažeidimų ir paskatinimų santykį, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. M. nededa didelių pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir daug reikšmingų kriminogeninių veiksnių – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (spręsdamas problemas kartais taiko netinkamas sprendimų strategijas, neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas), neigiama pasirenkamų draugų įtaka, finansinio stabilumo trūkumas.

11. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, nepadarė neabejotinos išvados, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pateikė tokio savo sprendimo argumentus, todėl apelianto motyvai, kad teismas be įstatyminio pagrindo ėmėsi nagrinėti Komisijos nutarimo pagrįstumo klausimą, laikytini nepagrįstais. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad ir pati Komisija, priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nebuvo vieninga, tik trys jos nariai balsavo už E. M. paleidimą, kiti du nariai balsavo prieš, t. y. nebuvo įsitikinę, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad teismas jį atvirai diskriminuoja atžvilgiu visų tų asmenų, kurių nutarimus taikyti lygtinį paleidimą yra patvirtinęs, nesilaikė aukštesnių teismų suformuotais precedentais. Teisėjų kolegija atmeta šį nuteistojo argumentą, kaip nepagrįstą, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas ne tik su kriminaline praeitimi, „OASys“ rezultatais, bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas keičiasi vienodai teigiama linkme, nevienodas ir jų ankstesnis (iki nuosprendžio priėmimo) elgesys ir pan.), todėl nuteistojo minima diskriminacija šiuo konkrečiu atžvilgiu neįžvelgiama.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo, laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.

14. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis E. M. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Šiuo metu teigti, jog E. M. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, pagrindo nėra, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė ir yra pasiruošęs integruotis į visuomenę. Nuteistojo E. M. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga, todėl nuteistojo E. M. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.