Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. R. (apie bylos nagrinėjimą jam tinkamai pranešta, prašymų atidėti procesą negauta),

dalyvaujant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato atstovei V. Š.-G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. R. skundą dėl 2017 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-83371364-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos V. Š.-G. 2017-01-19 15.54 val. Vilkaviškio rajono PK, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 56N-83371364-17, ROIK: 16057306264, J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2016 m. kovo 01 d. 07.12 val. Savanorių pr. 178F, Vilnius, vairavo transporto priemonę automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilionės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai yra už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 226 p. pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta J. R. nedalyvaujant. Jis būdamas pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką bei vietą į teismo posėdį neatvyko, prašo byla nagrinėti jam nedalyvaujant. Todėl teismas sprendžia, kad sutinkamai su ANK 630 str., byla nagrinėjama jam nedalyvaujant ( b.l. 20).

Teismui pateiktu skundu J. R. paaiškino, kad 2017 m. sausio mėn 21 d. iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo Policijos Komisariato Vilkaviškio Rajono Policijos Komisariato veiklos skyriaus tyrėjos V. Š.-G. jo vardu buvo gautas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-83371364-17, kuriame nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas numatytas ATPK 123 str. 5 d. ir paskirta administracinė nuobauda 23 EUR. (dvidešimt trys eurai), bei nurodytas 20 d. apskundimo terminas nuo nutarimo gavimo dienos. Nepraleidęs nustatyto termino, pateikė skundą kuriame išdėstytos aplinkybės dėl kurių administracinio teisės pažeidimo Nutarimas kuriuo paskirta nuobauda yra neteisėtas ir naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skunde nurodo, kad ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnis nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014). Nurodo, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Jo skundžiamame Administracinio teisės pažeidimo Nutarime nurodyta, kad pažeidimas yra padarytas 2016 m. kovo 1 d. 7 val. 12 min.Vilnius mieste, Savanoriu pr. l78F.,o nutarimas nuobaudai paskirti surašytas tik 2017 m. sausio mėn 19 d., t.y praėjus daugiau nei 11 mėn. Apie termino nuobaudai paskirti pratesimą, nutarime nėra nurodyta, reiškia administracinio teisės pažeidimo nuobaudai paskirti terminas baigėsi 2016 m. rugsėjo 1 d. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (pvz., kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima. Todėl šiuo pagrindu prašo nutarimą panaikinti ir administracinės pažeidimo teisenos prtocesą nutraukti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog Institucijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas, J. R. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Šioje ATP byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo prerogatyva. Šioje byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog J. R. kaltę, padarius jam inkriminuojamą ATP, įrodo: nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 6-7), detalūs duomenys ( b.l. 8), administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b.l. 10), žiūryklės duomenys ( b.l. 11), policijos pranešimai ( b.l. 12-13), 2016-09-01 nutarimas dėl administracinės nuobaudpos skyrimo termino pratęsimo ( b.l. 14), pranešimu dėl pažeidimo ( b.l. 15-16), siuntų paieškos raštu ( b.l. 17), R. B. rašytiniu paaiškinimu teismui ( b.l. 21).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., byloje Nr. N-444-2786-10), kurioje pasisakyta, „kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti“. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi R. B., V. Š.-G. parodymais, kadangi jie yra aiškūs, logiški, nuoseklūs ir nešališki, bei rašytiniais įrodymais- 2016-09-01 nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratesimo ( b.l. 14).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. R. išdėstyti teiginiai, kad skiriant nuobauda nebuvo laikytasi LR ATPK 35 str. nurodytų nuobaudos skyrimo terminų yra nepagristi, teismo vertintini itin kritiškai, – kaip J. R. siekis bet kuria kaina išvengti administracinės atsakomybės.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog J. R. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, nuobauda jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Nuobauda paskirta laikantis visų LR ATPK 35 str. reikalavimų priėmus nutarimą dėl administraciniės nuobaudos skyrimo termino pratesimo.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šiuo atveju ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

ANKPĮĮTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nors J. R. skunde nenurodo prašymo perkvalifikuoti jo padarytą veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas nuo 2017-01-01 galimai sušvelnino atsakomybę už jam inkriminuoto pažeidimo padarymą, kad jis savo skundu siekia ne sušvelninti savo atsakomybę, o visiškai panaikinti Vilkaviškio RPK nutarimą, sprendė apelianto veiksmų perkvalifikavimo klausimą.

Vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 8 dalimi, ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra griežtesnė (baudos vidurkis 50 eurų) nei numatyta ATPK 123 straipsnio 5 dalyje (baudos vidurkis 17 eurų), todėl J. R. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, neperkvalifikuotinas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 300-302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. R. skundo netenkinti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2017 m. sausio 19 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-83371364-17, ROIK: 16057306264, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme.