Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. K. atstovės advokatės Linos Gudaitės skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo atstovės skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos NVEST skyriuje 2010 m. balandžio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis gautais duomenimis, kad 2010 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Verkių gatvės važiuojamojoje dalyje kilo eismo įvykis, kurio metu susidūrus priešingomis kryptimis važiavusiems automobiliui „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir motociklui „Suzuki VL800“, valstybinis numeris 14 AGA, vairuojamam A. K., gimusio 1977 m. kovo 19 d., buvo sužalotas (kaip tyrimo metu nustatyta - nesunkiai sutrikdyta sveikata) A. K..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 2010 m. rugpjūčio 9 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, P. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymių. Priimtas sprendimas buvo grindžiamas duomenų visuma, leidžiančia tvirtinti, kad transporto priemonių susidūrimo metu į priešingos krypties eismo pusę buvo išvažiavęs ne automobilį vairavęs P. B., o motociklu važiavęs A. K..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, P. B. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., požymių. Priimtas sprendimas (atlikus teismo nutartyje nurodytus ir kitus tyrimo veiksmus) buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kuriais buvo remtasi ir priimant 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros aukštesniojo prokuroro 2012 m. sausio 4 d. nutarimu, patenkinus nukentėjusiojo A. K. skundą, teisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujintas, tikslu atliekant papildomus tyrimo veiksmus pašalinti byloje esančius su eismo įvykio mechanizmo aplinkybėmis susijusius prieštaravimus. Atnaujinto ikiteisminio tyrimo metu, be kitų tyrimo veiksmų atlikimo, P. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Remiantis šiuo pranešimu, P. B. buvo įtariamas tuo, kad jis 2010 m. balandžio 26 d., apie 22.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo Verkių gatve link Žaliųjų Ežerų gatvės pusės, pažeidė KET 105 p. reikalavimus, numatančius, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, 125 p. reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 133 p. reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefą ir eismo intensyvumą, dėl ko kelio vingyje ties Verkių gatvės pastatu Nr. 57, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu motociklu „Suzuki VL 800“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. K., ko pasėkoje motociklo vairuotojas A. K. patyrė sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2012 m. liepos 9 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p., ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. B. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Priimant šį sprendimą buvo konstatuota, kad tyrimo metu išnaudojus visas galimas procesines priemones, nebuvo gauta duomenų visuma, pakankama pagrįstai tvirtinti, kad eismo įvykio metu į priešingos krypties eismo pusę išvažiavo ne A. K., o P. B..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu atsisakyta patenkinti pareiškėjo A. K. atstovės advokatės Linos Gudaitės 2012 m. rugpjūčio 2 d. skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2012 m. liepos 9 d. skyriaus prokuroro nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesutikdama su prokuroro nutarimu, pareiškėjo A. K. atstovė kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos apylinkės prokuratūros 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. liepos 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad P. B. vairuojamas automobilis betarpiškai prieš stabdymo pėdsakų pradžią važiavo leistiną 40 km/h greitį viršijančiu - apie 48,2 km/h greičiu. Specialisto teigimu, realus važiavimo greitis galėjo būti dar didesnis. Todėl pagrįstai galima teigti, kad realaus važiavimo greičio sąlygojamas P. B. vairuojamo automobilio stabdymo kelias pailgėjo. Tuo atveju, jeigu P. B. būtų važiavęs leistinu 40 km/h greičiu, išlieka tikimybė, jog susidūrimo būtų išvengta. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo viršytas leistinas greitis, specialistai privalėjo ištirti, kiek stabdymo kelias pailgėjo esant realiam automobilio greičiui ir kaip tai turėjo įtakos susidūrimo momentui bei susidūrimo stiprumui. Likusi neištirta aplinkybė, pareiškėjo atstovės vertinimu, tik dar labiau pagrindžia, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius visų galimų eismo įvykio kilimo priežasčių.

Skunde taip pat nurodoma, kad nors skundžiamoje nutartyje pažymima, kad Lietuvos Respublikos BPK 93 str. 1 d. pažeidimas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, tačiau atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo svarbą visam procesui, jį atliekantys pareigūnai, tinkamai nevykdantys savo pareigų, sąlygoja suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kodėl stabdant P. B. vairuojamą automobilį, buvo palikta tik vienos pusės ratų žymė, automobilis nebuvo saugomas, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso normos, galiausiai, yra labai tikėtina, kad eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas atstumas tarp išsibarsčiusių šukių ir automobilio stabdymo pabaigos, nubraižyta neteisingai, nes kaip paaiškėjo schemą braižiusio asmens apklausos metu, schemoje padarytas tarpas, kuris turi lemiamą reikšmę bylai, neatvaizduoja faktiškai buvusios situacijos. Schemoje, be kita ko, nėra pažymėtas ir kelio vingis, kuris realiai eismo įvykio vietoje buvo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminį tyrimą atlieka pareigūnai, kurių veikimas ar neveikimas lemia proceso pabaigą, pagrįstai daroma išvada, kad procesiniai pažeidimai iki nutraukiant ikiteisminį tyrimą, yra viena iš sąlygų, kuriai esant ikiteisminio tyrimo nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilio stabdymo kelias 6,6 m ilgio 2,3 atstumu nuo dešiniojo (žiūrint automobilio važiavimo kryptimi) kelio krašto. Šukės rastos išsibarsčiusios 3 m atstumu nuo kelkraščio (žiūrint automobilio važiavimo kryptimi). Specialistų teigimu, šukės buvo išsibarstę ties stabdymo žymės pabaiga. Nelogiška išvada, kad iki susidūrimo su A. K. vairuojamu motociklu, P. B. vairuojamas automobilis važiavo savo kelio pusėje, kadangi kelio plotis eismo įvykio vietoje buvo 5,7 - 5,8 m. Jeigu stabdymo žymė buvo 2,3 m atstumu nuo kelkraščio ir tarp stabdymo kelio pabaigos bei išsibarsčiusių šukių nebuvo jokio tarpo, pareiškėjo atstovės vertinimu, objektyviai nepaaiškinamas atstumo skaičiavimas. Pareiškėjo atstovės nuomone, Vilniaus apygardos teismas privalo atsižvelgti į teisminio tyrimo procese paliktus neaiškumus ir atnaujinti tyrimą, kadangi neištirtos aplinkybės sąlygoja asmens teisių pažeidimą. Pareiškėjo atstovės įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu privalo būti konstatuota, ar šukės buvo išsibarsčiusios ties stabdymo kelio pabaiga ar kažkokiu atstumu nuo jo, kadangi tai turi lemiamos reikšmės, sprendžiant klausimą dėl P. B. baudžiamosios atsakomybės.

Skunde taip pat teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsižvelgta į eismo įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus. P. B. liudytojo apklausos metu paaiškino, jog „tik pamatęs motociklo žibinto šviesą, jis iškart pradėjo stabdyti automobilį ir pasuko automobilį į dešinę pusę, link kelkraščio“. Kartu su P. B. automobilyje važiavęs J. Š. liudytojo apklausos metu nurodė, kad motociklą taip pat pastebėjęs P. B., pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį ir pasuko jį į dešinę pusę...“. Liudytojo parodymus patvirtino ir kartu automobilyje važiavęs liudytojas L. S.. Kadangi po susidūrimo išsibarsčiusios šukės buvo rastos 3 m atstumu nuo kelkraščio (žiūrint automobilio važiavimo kryptimi), o liudytojų teigimu, prieš susiduriant su motociklu, P. B. pasuko automobilio vairą į dešinę, pareiškėjo atstovės vertinimu, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad P. B. vairuodamas nesilaikė 105 p. reikalavimo, numatančio, jog eismas vyksta dešine puse, dėl ko ir kilo eismo įvykis.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu liko neištirta viena esminių aplinkybių, turinčių įtakos formuojant galutinę išvadą dėl P. B. kaltės eismo įvykio metu. 2012 m. sausio 4 d. akistatos su nuketėjusiuoju A. K. metu, įtariamasis P. B. nurodė, kad „Nors kelio važiuojamosios dalies dešinysis kraštas buvo „apneštas“ smėliu, jis, matydamas kelio plotį, važiavo savo eismo puse, be to, laikėsi baltos linijos, kuri visą laiką jam buvo iš dešinės“. Papildomos apklausos metu, P. B. patikslino, kad jis turėjo omenyje liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, kuri buvo pirma nuo kelkraščio. P. B. nurodo, kad kita balta linija, kuri žymėjo dviračių tako kraštą, buvo arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Važiuojant, ši linija buvo ties P. B. vairuojamo automobilio viduriu. Pareiškėjo atstovė skunde pažymi, kad toje vietoje, kurioje P. B., kaip jis nurodo, pastebėjo atvažiuojantį motociklą, dviračių tako juosta, žyminti kelkraštį, dingsta. Vadinasi, P. B. vairuojamas automobilis, pastebėjus motociklą, niekaip negalėjo važiuoti lygiagrečiai kelio kraštą žyminčia kelio juosta, nes jos nebuvo. Pareiškėjo atstovės vertinimu, logiška, kad P. B. važiavo lygiagrečiai dviračių tako juostai, kuri yra arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio, kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog P. B. automobilį, eismo įvykio momentu, vairavo išvažiavus į priešingą eismo juostą, vadinasi, jo neteisėti veiksmai sąlygojo eismo įvykį.

Pareiškėjo atstovės vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta pakankamai procesinių pažeidimų, kurie sąlygojo netinkamą eismo įvykio aplinkybių ištyrimą. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo atstovės nuomone, yra akivaizdu, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir konstatuojami faktai, buvo suformuotos prielaidos ir iš esmės nesiimta priemonių joms paneigti arba patvirtinti, ko pasėkoje, ikiteisminis tyrimas privalo būti atnaujintas, nes jo nutraukimas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1 p. įtvirtintą nuostatą ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu nutraukiamas, nustačius bent vieną BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytų pagrindų. Sprendžiant iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokurorės 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo rezoliucinės dalies, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek minėtas prokurorės nutarimas, tiek žemesnės instancijos teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vienas iš svarbiausių dokumentų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. yra specialisto išvada. 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137-161), kuri buvo atlikta po papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir prieš tai 2010 m. birželio 21 d. atlikus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-27), nustatyta, kad susidūrimas kelio ilgio atžvilgiu įvyko ties automobilio stabdymo pėdsako pabaiga ir išsibarsčiusiomis šukėmis, žiūrint Žaliųjų ežerų gatvės link. Kelio pločio atžvilgiu, susidūrimas įvyko dešinėje pusėje, automobiliui kairiaisiais ratais važiuojant savo važiavimo krypties eismo juostoje apie 0,55 m atstumu nuo važiuojamosios dalies vidurio ir kairiuoju šonu būnant apie 2,3 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o motociklui važiuojant priešpriešinio eismo juosta apie 3,4 m atstumu nuo jo važiavimo kryptimi dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad motociklo „Suzuki VL800“ vairuotojo A. K. veiksmai, - nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ten priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojo P. B. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Akcentuotina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, be specialisto išvadų gavimo, buvo apklausti liudytojai bei specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas, P. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą, atlikta pareiškėjo ir P. B. akistata bei kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Akcentuotina, kad tiek specialistas H. V. savo išvadoje bei apklausos metu, tiek liudytojai, betarpiškai matę įvykį, patvirtino, jog P. B. vairuojamas automobilis „Honda Civic“ eismo įvykio metu nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o būtent A. K. vairuojamas motociklas važiavo arčiau važiuojamosios kelio dalies vidurio. Netikėti nuosekliais liudytojų bei specialisto parodymais ir specialisto išvada, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tokiu būdu, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti bei išsiaiškinti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, minėtame ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Remiantis minėtais duomenimis, atlikus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pagrįstai konstatuota, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo P. B. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su specialisto išvadoje, prokurorų nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytais faktais bei motyvais dėl byloje surinktų duomenų vertinimo bei ikiteisminio tyrimo nutraukimo, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė bei subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, o tik paties pareiškėjo keliamomis prielaidomis, ir tai nereiškia, jog prokurorų nutarimai ir teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pažymėtina, kad dėl to, jog automobilis „Honda Civic“ paliko stabdymo žymes, specialistai savo išvadose galėjo nustatyti apytikrį jo greitį. Tuo tarpu nustatyti, koks buvo motociklo „Suzuki VL800“ greitis, ir ar jis taip pat neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, specialistams nepavyko. P. B. dėl leistino greičio įvykio metu viršijimo buvo nubaustas administracine tvarka (b. l. 222). Taigi, sutiktina su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamo įvykio atveju, minėta aplinkybė, kad įvykio metu P. B. viršijo leistiną greitį, dar neleidžia daryti išvadų, kad dėl šių KET 133 p. reikalavimams prieštaraujančių veiksmų P. B. savaime turėjo išvažiuoti į priešingos krypties eismo pusę. Taip pat akcentuotina ir ta aplinkybė, kad A. K. taip pat nesilaikė KET 125 p. reikalavimų, numatančių, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojai, tiek specialistų išvados, tiek pats pareiškėjas apklausų metu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, minėta aplinkybė taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Jeigu pats A. K. būtų važiavęs arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išlieka tikimybė, kad susidūrimo taip pat būtų išvengta. Be to, sutiktina ir su žemesnės instancijos teismo nutarties motyvais dėl to, kad už automobilio „Honda Civic“ neišsaugojimą pagal Lietuvos Respublikos BPK 93 str. 1 d. atsakingų asmenų nustatymas, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų yra paduodami atskira tvarka ir nėra nagrinėjami kartu su skundais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas pareiškėjo skundą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, į skundo argumentus buvo išsamiai ir pagrįstai atsakyta, todėl naikinti žemesnės instancijos teismo nutartį pareiškėjo atstovės skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo A. K. atstovės advokatės Linos Gudaitės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. spalio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.